Tarptautinės Ukrainos mokyklos moksleiviai parodoje

Angelė Valienė, Tarptautinės Ukrainos mokyklos mokytoja, www.voruta.lt

Istorijų namuose, kurie priklauso Lietuvos nacionaliniam muziejui, veikė paroda „Kijevo Rusia. Pradžia“. Ją ir aplankė Tarptautinės Ukrainos mokyklos 10 c klasės mokiniai kartu su lietuvių kalbos mokytojomis Angele Valiene, Sandra Pažusyte ir direktoriaus pavaduotoja Oksana Sergijenko.

Rusios valstybės formavimasis – tai dalis istorinių procesų, vykusių Europoje vikingų epochoje. Besikuriančią valstybę ir jos atskirus centrus – Ladogą ir Naugardą Šiaurėje, Gnezdovą žemiau Smolensko ir Kijevą – jungė Dniepro ir kitų upių keliai lyg ašis tarp šiaurės ir pietų – dalis skandinavų kontroliuojamo didelio kelio aplink visą Europą. Metraštininko pavadintas „Keliu iš variagų į graikus“, jis jungė Rusios miestų motiną Kijevą su Konstantinopoliu bei Roma ir skandinavų kraštais.

Parodoje eksponuojamoje Kijevo Rusios medžiagoje atsispindi sudėtinga krašto istorija. Pats pavadinimas Rusia kilęs iš Švedijos, pradžioje reiškė plokščiadugnių judrių upinių valčių, kuriomis skandinavai įsisavino Rytų Europos kelius, irkluotojus. Vėliau taip vadinta skandinavų vikingų kariauna. O galiausiai Rusia pavadinama žemė – jų valdoma teritorija ir visi jos gyventojai.

Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė mano:

„Kijevo Rusia formavosi veikiama įvairių įtakų iš Šiaurės ir Vidurio Europos bei Bizantijos imperijos. Po jos subyrėjimo į atskiras kunigaikštystes dalis žemių pateko Aukso ordos valdžion, kai kurios atsidūrė Lenkijos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtyje, o dalis Kijevo Rusios gyventojų bėgdami nuo mongolų įsikūrė ir etninėse Lietuvos žemėse. Taigi, Kijevo Rusia suėmė į save Vakarų Europos istorinę tradiciją, o jos palikimas prisideda prie Ukrainos istorinio pasakojimo. Tuo tarpu Rusija dėl savo imperinių užmačių nuo Petro I laikų deda dideles pastangas pasisavinti Ukrainos ir kitų valstybių kultūrinį paveldą“.

Archeologas dr. Aleksejus Luchtonas teigia:

„Kijevo Rusios teritorijoje susiformavo trys savarankiškos rytų slavų tautos – ukrainiečiai, gudai ir rusai. Kuriantis modernioms XX/XXI amžiaus valstybėms, jų tautų likimai susiklostė skirtingai. Ukrainiečiai, tęsdami geriausias senrusių valstybės Kijevo Rusios tradicijas, siekia integracijos į Europą, taikaus sambūvio, didvyriškai priešinasi agresijai iš rytų, gina bendražmogiškas vertybes. Tuo tarpu Rusija kupina imperinių ambicijų grasina karu visam civilizuotam pasauliui, o Gudija desperatiškai siekia išsaugoti nepriklausomybės likučius ir sparčiai prarandamą kalbą bei tautinį identitetą.

Mūsų mokyklos mokiniai su didžiuliu susidomėjimu dalyvavo ekskursijoje ir įdėmiai klausėsi gidės pasakojimo.

Viktorijai Prisiažniuk  tai suteikė galimybę pasinerti į vienos didžiausių ir įtakingiausių viduramžių Rytų Europos valstybių istoriją. Ji pasakojo:

„Man labai įstrigo, kaip daug įvairių tautų ir kultūrų turėjo įtakos Kijevo Rusios vystymuisi. Skandinavų, baltų, bizantiečių – visi jie paliko savo pėdsaką šios valstybės raidoje. Buvo labai įdomu sužinoti, kad vikingai turėjo didelę reikšmę Kijevo Rusiai ir valdė dalį jos teritorijos. Tai parodo, kokia daugialypė ir įvairi buvo Kijevo Rusios kultūra, kuri sugebėjo sujungti įvairių tautų įtaką. Paroda buvo ne tik įdomi, bet ir labai įtraukianti, nes be istorinių pasakojimų, ji rodė tikrus tos epochos artefaktus. Senoviniai papuošalai, darbo įrankiai, indai ir ginklai – visi šie daiktai padėjo įsivaizduoti kaip gyveno žmonės tuo metu. Atrodė, kad aš peršoku į praeitį ir galėjau trumpam pajusti to laikotarpio atmosferą. Taip pat labai sužavėjo Kijevo Rusios žlugimo tema ir jos įtaka šiuolaikiniams įvykiams.  Sužinojau, kaip kai kurios šalys bando perrašyti istoriją, kad pasisavintų šios didžios valstybės palikimą“.

Irinai Gorbatiuk viskas labai patiko. „Buvo nuostabi aplinka, draugiški žmonės ir daug gerų emocijų. Kiekviena akimirka buvo ypatinga, ir aš tikrai norėčiau sugrįžti dar kartą. Ypač mane sužavėjo šios vietos grožis ir jos unikali atmosfera. Buvo įdomu stebėti, atrasti kažką naujo ir tiesiog mėgautis tuo, kas vyksta aplink“.

Taniai Bodnar apsilankymas muziejuje buvo nuostabus ir įdomus. Jis atskleidė daug naujų faktų apie senovės Kijevo kultūrą ir istoriją. „Aš buvau sužavėta senovinių daiktų, tokių kaip skulptūros, ginklai ir drabužiai, kolekcijomis. Muziejuje taip pat buvo įvairių maketų ir interaktyvių ekspozicijų, kurios padėjo geriau suprasti, kaip atrodė senovės Kijevo gyvenimas. Aš tikrai jaučiausi tarsi grįžčiau į praeitį ir galėčiau paliesti istoriją. Man ypač patiko, kaip muziejus pabrėžė Kijevo Rusios įtaką kultūrai ir pasaulinei istorijai. Tai buvo edukacinė ir įkvepianti patirtis“.

Smagu, kad ekskursija padėjo mokiniams geriau suprasti Ukrainos praeitį ir istorijos mokymosi svarbą ir įrodė, kad modernios Ukrainos šaknys – istorinė Kijevo Rusia, vienas ankstyviausių rytų slavų valstybinių darinių.