Foto ARMMY PICCA. Shutterstock

Kiekvienas verslas, net ir pats atsargiausias, vienu ar kitu etapu gali susidurti su situacija, kai tenka spręsti ginčą, ar tai būtų skola, kitas sutarties pažeidimas, padaryta žala. Tokiais atvejais kyla klausimas: kur kreiptis – į valstybinį teismą ar arbitražą? Abu būdai turi savo privalumų ir trūkumų, tačiau pasirinkimas dažnai priklauso ne tik nuo ginčo pobūdžio, bet ir nuo verslo interesų bei siekiamų rezultatų. Taigi, kokie yra esminiai skirtumai ir kaip apsispręsti, kuris kelias – efektyvesnis konkrečiam verslo ginčui.

Ką siūlo arbitražas – greitis, konfidencialumas ir lankstumas

Verslo pasaulyje arbitražas vis dažniau vertinamas kaip efektyvi alternatyva valstybiniam teismui. Arbitražo proceso esmė – tai privatus ginčo sprendimo mechanizmas, kuriame šalys pačios susitaria, kas spręs jų ginčą, pagal kokias taisykles ir kokioje jurisdikcijoje. Vienas iš pagrindinių arbitražo privalumų – konfidencialumas, kuris itin svarbus, kai ginčas susijęs su komercinėmis paslaptimis ar jautriais finansiniais duomenimis.

Dar vienas svarbus aspektas – proceso trukmė. Arbitražo bylos dažniausiai galutinai išsprendžiamos per 6–12 mėnesių, o tai leidžia verslui greičiau atgauti stabilumą ir sumažinti sąnaudas, susijusias su ilgalaikiu bylinėjimusi.

Be to, šalių galimybė pasirinkti arbitrus leidžia užtikrinti, kad ginčą spręs konkrečios srities profesionalai. Jei verslas yra susijęs su specifine pramone – pavyzdžiui, tarptautine prekyba, finansais ar statybų sektoriumi – arbitrų kompetencija gali turėti lemiamą reikšmę ir leidžia ne tik kokybiškai ir profesionaliai išspręsti ginčą, bet ir pagreitina bylos nagrinėjimą. Patikimas komercinio arbitražo teismas užtikrina skaidrų, efektyvų ir verslo poreikiams pritaikytą ginčų sprendimo procesą.

Kada valstybinis teismas – tinkamesnis pasirinkimas?

Nors arbitražas turi daug privalumų, jis tinkamas ne visais atvejais. Visų pirma, arbitražui reikia aiškaus šalių susitarimo – be arbitražinės išlygos ginčas negali būti perduotas arbitražui. Taip pat kai kurios bylos – pavyzdžiui, baudžiamosios, administracinės bylos negali būti sprendžiamos arbitraže. Yra ir kitų ribojimų.

Taip pat valstybiniai teismai gali būti efektyvesni, jei ginčas susijęs su keliomis skirtingomis sutartimis ar liečia trečiųjų asmenų interesus. Tokiais atvejais ginčas pailgėja ir pasunkėja, jei vienose sutartyse yra arbitražinės išlygos, o kitose nėra, arba arbitražinės išlygos būna dėl skirtingų institucijų. Praktika rodo, kad pakeisti susitarimą dėl ginčo sprendimo labai sudėtinga ar neįmanoma jau kilus ginčui. Todėl, prieš sudarant sutartis, labai svarbu pasitarti su profesionalais dėl arbitražinių išlygų tose sutartyse, kurios gali būti paliestos kilus nesutarimams. Tą irgi praktiškai sudėtinga padaryti, nes verslininkai, sudarydami sutartis, tikisi sėkmingo ir sąžiningo bendradarbiavimo ir viliasi, kad ginčų nekils.

Ką dar svarbu įvertinti prieš priimant sprendimą?

Renkantis tarp arbitražo ir teismo, svarbu įvertinti ne tik ginčo pobūdį, bet ir būsimo sprendimo vykdymo vietą ir realumą. Pavyzdžiui, arbitražo sprendimai paprastai yra galutiniai ir neapskundžiami, o jų pripažinimą daugelyje šalių užtikrina 1958 m. Niujorko konvencija. Tai – didelis privalumas tarptautiniuose ginčuose, kai reikia užtikrinti sprendimo vykdymą kitoje valstybėje. Teismo sprendimus galima skųsti, kas reiškia ilgesnį procesą, bet kartu suteikia papildomą galimybę ginti savo interesus. Taip pat kai kurių ne Europos Sąjungos valstybių teismų sprendimus yra sudėtinga įvykdyti.

Taip pat svarbu atsižvelgti į proceso kaštus – nors arbitražas iš pradžių gali būti brangesnis (ypač kai pasirenkami privatūs arbitrai), galutinis kaštų santykis dažnai būna palankesnis dėl trumpesnio proceso ir mažesnių administracinių kliūčių.

Verslui sprendžiant ginčus svarbiausia – laikas, konfidencialumas, profesionalumas, kaštai ir reputacija. Arbitražas dažnai leidžia visus šiuos elementus valdyti efektyviau, tačiau tai nėra universali formulė. Ne kiekvienas ginčas vertas privataus sprendimo, ne kiekviena šalis – pasirengusi konstruktyviam bendradarbiavimui arbitraže. Todėl kiekvienu atveju verta pasitarti su teisininkais, kurie įvertins tiek procesinę, tiek strateginę ginčo pusę.