www.voruta.lt A. Dirsytė (1909–1955) aktyvi Lietuvių katalikių moterų draugijos, Ateitininkų federacijos veikėja, mokytoja, religinės poezijos kūrėja. 1946 m. kovo 6 d., apkaltinus antisovietine veikla, buvo suimta (kartu su 10 žmonių grupe), nubausta 10 m. pataisos darbų lagerio ir 5 m. tremties. Kalėjo Komijos ASSR, Irkutsko srityje, 1950 m. pervežta į Magadaną, ypatingojo režimo lagerį, dirbo...
www.voruta.lt Istorinė atmintis nūdienoje gali įkvėpti žmones prisiimti pilietinę ir politinę atsakomybę. Ją reikšmingai aktualizuoja istorinių įvykių dalyvių ir jų liudytojų prisiminimų fiksavimas. Siekiant gyvosios atminties sklaidos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras maloniai kviečia į tremtinio Vyto Miliausko knygos „POST TÉNEBRAS LUX (PO TAMSOS ŠVIESA)“ sutiktuves. Tai prisiminimų ir pasvarstymų biografinė knyga, pasakojanti...
www.voruta.lt Lietuvos ypatingojo archyvo saugomas dokumentas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įrašytas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Į registrą įrašytas atvirukas-sveikinimas Šv. Velykų proga ant beržo tošies, kurį 1956 m. pagamino Anatalija Grinevičiūtė, kalėjusi Intos pataisos darbų lagerio moterų stovykloje. Atvirukas Šv. Velykų proga buvo siųstas Intos pataisos darbų lagerio vyrų...
Ieva Bartkutė, Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijos 5 b klasės mokinė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Mokytoja Daiva Čatrauskienė. 2021 m. Savo močiutės gyvos nemačiau. Ji mirė dar prieš man gimstant. Tačiau aš esu daug girdėjusi apie ją iš savo tėvelių, taip pat mačiau daug dokumentų, susijusių su mano močiutės tremties istorija. Mano močiutė Liudvika Bartkienė...
Iliustratorės piešiniai www.voruta.lt Prieš 66-erius metus rugsėjo 26 d. į Tėvo namus išėjo Dievo tarnaitė, kankinė Adelė Dirsytė (1909–1955). Nuėjusi skausmingą gyvenimo kelią, ji mums paliko nuostabų liudijimą apie žmogaus stiprybę gyventi žiauriausiomis sąlygomis patikint Aukščiausiajam savo likimą. Tai, kad galime panirti į Adelės gyvenimą ne tik skaitydami prisiminimus, tačiau ir žvelgdami į menamus to...
Goda Čepulytė, Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos 3 g klasės mokinė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Rašinys „Ne plunksna Mielagėnų krašto istoriją rašantis“. Mokytoja Nijolė Berdikšlienė. Didžiasalis, 2020 m. Domiuosi savo krašto istorija. Joje daug krauju permirkusių, apie kančią ir netektis primenančių puslapių. Su klasės draugais kurdami filmus apie kruvinus karo ir...
Vincas Baliūnas, Julija Baliūnaitė, Juozukas Jonas Baliūnas, motina Rožė Pečiulytė-Baliūnienė, Emilija Baliūnaitė ir Veronika Baliūnaitė, apie 1933 m. Ronaldas Jankauskas, Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjus, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ Žmogaus būtis lageriuose ir tremtyje Mokytoja: Alicija Krakauskienė Dar ir dabar atsimenu, kai būdamas šešerių metukų vieną dieną atsikėliau labai...
Vinco Kudirkos paminklas Varpo aikštėje Smiltė Pabricaitė, 14 metų, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ Kudirkos Naumiestis yra vakariniame Lietuvos pasienyje, ten, kur į Šešupę įteka Širvinta, pačiame pietvakariniame Šakių rajono kampe. Kudirkos Naumiestis- reikšmingas kultūros židinys. Čia gimė, gyveno, vietos mokykloje mokslą ėjo ar joje mokytojavo ne vienas žymus švietėjas,...
Sergejus Kovaliovas. Tomo Lukšio / „Fotobanko“ nuotrauka www.bernardinai.lt Sulaukęs 91-erių mirė vienas žymiausių Rusijos žmogaus teisių aktyvistų, disidentas, politinis kalinys Sergejus Kovaliovas. Apie tai feisbuke pranešė jo sūnus Ivanas: „Mano tėvas mirė šiandien, miegodamas, ankstyvą rugpjūčio 9 d. rytą.“ Sergejus Adamovičius Kovaliovas (gimė 1930 m. kovo 2 d. Ukrainoje) buvo biofizikas, parašęs daugiau nei 60...
Fabijono ir Onos Cibų šeima 1948 metų pradžioje savo namuose Biliakiemio kaime. Irena Cibaitė – Kudžmienė stovi tarp mamos ir tėvelio. Jai aštuoneri metai. Nuotraukos autorius nežinomas Rokas Antanas Čivilis, 14 m., 8 kl. Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla, www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Rašinys „Žemėj Lietuvos, ąžuolai žaliuos“. Lietuvos pokario istorija liudija apie sunkią ir nuožmią...
Kęstučio Dambravos prisiminimų knyga „Vienuolikmetis nusikaltėlis“ Viktorija Klimaitė, Vilkaviškio ,,Aušros“ gimnazijos IE klasės mokinė, www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ Rašinys Laisvas ir nenugalėtas Konsultavo mokytojos Istorijos mokytoja Virginija Pačkauskaitė-Venckūnienė Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jūratė Dapkūnaitė 2019–2020 m. m. ***** Šiais...
Irena dabar. Mariaus Morkevičiaus nuotrauka (žurnalas Moteris) Jūratė Terleckaitė, www.voruta.lt Kalbamės su Lietuvos karininko Prano Valaičio dukra Irena Saulutė Valaitytė-Špakauskienė (93 m.), paauglystėje sugebėjusia išgyventi tokiomis 1941 metų birželio 14-osios tremties sąlygomis, kokių neišlaikė net stipriausi vyrai. Nors ir patyrusi didžiulį blogį, ji nenustojo tikėjimo ir šviesaus požiūrio į gyvenimą. –Prašyčiau pristatyti savo Tėvelius. –Tėvelis...
Dr. Audrius V.Plioplys. Asmeninio A.V.Plioplio archyvo nuotr. „Dirvos” korespondentė Živilė Gurauskienė, JAV, Čikaga, www.voruta.lt JAV ir Lietuvoje žinomo menininko, neuromokslų tyrinėtojo, teisinio konsultanto, retų lietuviškų raštų kolekcininko dr. Audriaus V. Plioplio 2011–2012 m. Balzeko lietuvių kultūros muziejuje sėkmingai įgyvendintas projektas „Nepalaužta dvasia”, skirtas Stalino masinių trėmimų 70-ajai sukakčiai paminėti, sulaukė ne tik didelio susidomėjimo tarp...
Nachmanas Abramovičius tremtyje www.voruta.lt Prieš 80 metų, 1941 m. „juodąjį birželį“, prasidėjo pirmoji masinė Lietuvos gyventojų tremtis į Sibirą. Tarp ištremtųjų buvo ir apie 3000 Lietuvos žydų – mokytojų, gydytojų, verslininkų ir paprastų darbininkų, kurie kartu su kaimynais lietuviais atsidūrė Sibiro platybėse. Jų istorijos – dar vienas žiaurių sovietinių represijų prieš taikius gyventojus liudijimas. „Pamirštama,...
www.voruta.lt Sovietų Sąjunga okupavusi Lietuvą pradėjo terorą ir represijas prieš gyventojus ir jų naikinimą. 1941 m. birželio 14–18 d. įvykdyta masinė deportacija – iš Lietuvos į tolimas ir atšiaurias Sovietų Sąjungos teritorijas ištremta 17500 žmonių. Trėmimas tapo Lietuvos visuomenės tragedija ir netektimi, giliai sukrėtusia visą kraštą ir skaudžiai įsirėžusia į žmonių atmintį. Minint „juodojo birželio“...
www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid ir Latvijos Prezidentu Egilu Levitu paminėjo skaudžią datą – šiandien sukanka 80 metų nuo Sovietų Sąjungos organizuotų 1941-ųjų masinių trėmimų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Baltijos šalių vadovai drauge kreipėsi į savo šalių piliečius ir tarptautinę bendruomenę, ragindami nepamiršti pasaulį sukrėtusių Sovietų Sąjungos organizuotų trėmimų,...
Jono Maldučio išdrožta Marijos skulptūra Korbiko kapinėse stovėjo daugiau nei pusę amžiaus, ją išvydusiems palikdama nepamirštamą įspūdį. Tremtinių archyvo nuotr. www.voruta.lt „Mums žinoma virš trijų tūkstančių tremties vietų, apie 1200 kalinimo vietų, apie 700-800 represuotųjų kapinių, tačiau tik vienose kapinėse – Korbiko – kaip centrinė maldos vieta stovėjo Švenčiausios Mergelės Marijos skulptūra, išdrožta politinio kalinio...
Jonas ir jo žmona su gėlėmis rankose. 1959 m. Irkutsko srityje, Čuna lageryje Nr. 19. Slapta daryta nuotrauka fotoaparatu, kurį nelegaliai įvežė lageryje kalėjusio ukrainiečio seserys www.voruta.lt LGGRTC išleido antrą (pataisytą) partizano, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus, Laisvės premijos laureato Jono Kadžionio-Bėdos knygos „Per skausmo pelkes“ laidą. Pirmoji laida buvo išleista pernai, ji išpirkta per 3 mėnesius. Algimanto apygardos...
Knygos viršelis. LGGRTC nuotr. www.voruta.lt „Atėjo ir mano eilė (…). Mane nuvedė į mažytį kambarį, išrengė nuogai, rūbus išnešė ir, užlaipinę ant taburetės, liepė daryti pritūpimus – pasilenkę žiūrėjo į ten, kur niekados niekas nežiūri… Aš ne pirmą sykį buvau areštuotas, tardomas lenkų, bet čia man buvo naujiena… Palaikytas nuogas, gavau rūbus ir buvau nuvestas į...
www.voruta.lt „SIBIRO MADONA“ – knyga apie sunkų, žalojantį sovietinės okupacijos laikotarpį, apie skaudžius patyrimus, daugiau ar mažiau palietusius kiekvieną Lietuvos žmogų. Knyga sudaryta autentiškų liudijimų pagrindu. Per vienos nedidelės tremties vietos – miško kirtimo punkto Korbiko (Krasnojarsko kr.) – prizmę atspindima visų ištremtų ir įkalintų Lietuvos žmonių jausena. Tai knyga apie stiprią tikėjimo reikšmę, ištveriant ištikusią tragediją – prievartinį atskyrimą nuo tėvynės, netektis, beteisiškumą. Politinio kalinio Jono Maldučio 1955 m. išdrožtos Švč. Mergelės Marijos pastatymas kapinėse tremtiniams grąžino dalelę prarastų tikėjimo simbolių – maldos vietą, bažnyčią. Padėjo būti stipresniems ir išsaugoti sugrįžimo viltį. Švč. Mergelės Marijos skulptūra, kaip bendras paminklas visoms tremties ir kalinimo aukoms, buvo vienintelė tokia visame Sibire. 2010 m. skulptūra pargabenta į Lietuvą, po sudėtingo restauravimo pastatyta, o 2018 m. sausio 13 d. pašventinta Vilniaus arkikatedros bazilikos Tremtinių koplyčioje. Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras. Su leidiniu kviečia susipažinti Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras ir Adolfo Damušio demokratijos studijų centras. Kas būdinga lietuvių bendruomenei Sibire? Kuo ypatinga Korbiko Madonos istorija? Kaip vyksta tremties istorijos ir jos artefaktų išsaugojimas? Kaip aktualizuoti šį skaudų istorijos epizodą šiuolaikinei visuomenei? Atsakymai į šiuo klausimus ir dar daugiau – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo įraše. Vaizdo įraše knygos sudarytoją Birutę Panumienę kalbina Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio studijų centro vadovė dr. Ilona Strumickienė. Vaizdo įrašas https://www.youtube.com/watch?v=LXFWZB9oWak
Lietuviai politiniai kaliniai švenčia šv. Velykas. Karaganda, Kazachijos SSR, 1955 M. Nuotraukos iš LGGRTC archyvo www.voruta.lt Sovietų okupacijos laikais svarbiausia krikščioniška šventė – Šv. Velykos – buvo minimos paslapčia, dažnai – ir prie ištuštėjusio šeimos stalo. Vienintelis ryšys tarp Lietuvoje likusių ir sovietų imperijos platybėse ištremtų, įkalintų šeimos narių – tai laiškai. Iki 1953 m. politiniai...
www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido paskutinę knygą – vardyną, skirtą Lietuvos gyventojams, nukentėjusiems nuo Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino režimo. Ši 576 puslapių apimties knyga – tai daugiau kaip 30 metų rengiamo tęstinio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ (toliau – Vardynas) V tomo antroji dalis. Vardynui medžiaga pradėta rinkti dar 1989 m.,...
www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido knygą „Sibiro madona“, sudarytą autentiškų tremtinių liudijimų pagrindu (sudarytoja – Birutė Panumienė). Per vienos nedidelės tremties vietos – miško kirtimo punkto Korbiko (Krasnojarsko kr.) – prizmę atspindima daugumos ištremtų ir įkalintų Lietuvos žmonių jausena. Tai knyga apie stiprią tikėjimo reikšmę, ištveriant ištikusią tragediją – prievartinį atskyrimą...
Ladigų šeima. Iš kairės: 1. Stefanija Ladigienė, 2. Algis Marijonas Ladiga, 3. Kazys Ladiga. Biržų apskritis, Vabalninkas. 1923 m. Nuotrauka. Lino Ladigos asmeninis archyvas. www.voruta.lt 1901 m. sausio 23 d. Vabalninko mstl. (Biržų aps.) gimė Lietuvos visuomenės veikėja, pedagogė, publicistė, Lietuvos Respublikos III Seimo narė Stefanija Paliulytė-Ladigienė. Pirmajam pasauliniam karui prasidėjus, ji su šeima evakavosi į...
Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys 4 kilometrų nuotoliu nuo mano gimtųjų Svylionių kaimo (žr. Alfonsas Kairys. Svylionys – mano ir mūsų vaikystės kaimas, Lietuvos aidas, Voruta, lzs.lt, 2018-2019 m.) yra vienas šiaurryčiausių Lietuvos miestelių Adutiškis. Manoma, vardas kilęs nuo asmenvardžio Aduta (ar Adutis). Nuodugniau pasidomėti juo padėjo visažinanti Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vikipedija ir ypač palyginti neseniai...
Laikinas Jono Paulausko asmens liudijimas. Straipsnio autorės asmeninio archyvo nuotr. Jovita Niūniavaitė-Lesienė, www.voruta.lt ŠEIMA Lietuvos laisvės armijos (LLA) dalyvių Jono ir Valerijono motina Elena Jurkutė gimė 1899 m. rugsėjo 2 d. Mosėdžio vls. Šačių parapijoje Juknaičių k. Ištekėjo 1921 m. gegužės 29 d. už 33-ų metų Jono Paulauskio iš Kulų I kaimo, jaunavedžių tėvai: Kazimieras...
Nuotr. iš LYA ir LGGRTC archyvų www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pavyko atrasti Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio (1922 – 1926 m.) dienoraščio originalą, kuris buvo rašytas Kanske, Krasnojarsko pataisos darbų lageryje (sutrumpintai – Kraslagas). Dienoraštis rastas Ypatingajame archyve saugomoje aštuoniolikos asmenų byloje K1-58-42880, kurią sudaro apie tūkstantis puslapių. Kalėdamas Kraslage dienoraštį A. Stulginskis...
Rimantas Kunčas-Žemaitaitis. Asmeninio archyvo nuotr. “Dirvos” korespondentė Živilė GURAUSKIENĖ, www.voruta.lt “Vorutos” skaitytojams pristatome naują JAV leidžiamo laikraščio “Dirva” rubriką Kartografijos vaidmuo pasaulio istorijoje, kurioje skaitytojai turės galimybę susipažinti su sunkiosios pramonės statybos inžinieriaus (ilgamečio Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos nario), vieno iš tiltų Čikagoje projektuotojų, kartografo, filatelisto bei sfragisto, Pedagoginio lituanistikos instituto Čikagoje dėstytojo,...
Vysk. T. Matulionis su giminaičiu kun. Jonu Pilka Birštone 1956 m. Iš albumo „Palaimintasis vyskupas kankinys Teofilius Matulionis“. Teofilio Pilkos nuotraukos fragmentas www.bernardinai.lt „Vyskupas grįžo iš mirties“ – tai originalus 1957 metų čekų kilmės BBC žurnalisto Valterio Kolaro teksto pavadinimas. Dokumentą išsaugojo Lietuvos centrinis valstybės archyvas, iš anglų kalbos išvertė Judita Gliauberzonaitė. Straipsnis atskleidžia, kaip Vakarų...
Paminklinis akmuo Lūšėje, netoli geležinkelio pervažos, tekste: „Šioje vietoje 1941-06-24 birželio sukilėliai nuvertė sovietų kariuomenės traukinį ir išlaisvino į Sibirą tremiamus Latvijos žmones. www.mke.lt nuotr. Albertas RUGINIS, www.voruta.lt 1941 metų Birželio sukilimas unikalus ir didvyriškas Lietuvos naujosios istorijos įvykis. Vienu metu visoje Lietuvoje buvo pasipriešinta sovietiniam okupantui. Dar vokiečiams neįžengus, Kaune buvo sudaryta Laikinoji vyriausybė...