Kaip išsklaidyti juodus dūmus Vilniaus Senamiesčio širdyje

Autorius: Data: 2013-09-09, 14:15 Spausdinti

Dienraštyje „Respublika“ 2013 07 26 paskelbta informacija apie vykusią paveldosaugininkų, istorikų ir visuomenės atstovų apskritojo stalo diskusiją dėl Vilniaus centre esančio Pranciškonų ansamblio teisinės padėties ir rimtų abejonių dėl jo kultūrinės ir politinės ateities. Ji domina kiekvieną vilnietį.

Iki šiol ši problema Vilniaus ir Lietuvos visuomenei nebuvo gerai žinoma, nes rutuliojosi uždarose erdvėse, kaip kad buvo ir nusikalstamai parduodant Lietuvos kanclerio Kristupo Paco rūmus. Šiuo metu Pranciškonų ansamblis perduotas Valstybei ir Vyriausybė, valstybinės institucijos turi labai rimtai ir organizuotai spręsti Pranciškonų vienuolyno ansamblio ateities viziją, kad jis taptų visiems prieinamu Lietuvos sostinės pilietiškumo ugdymo židiniu.

Neskaitant gana turtingos ir gilios istorinės vertės, šis ansamblis su greta esančia Šv. Mikalojaus bažnyčia XX a. pradžioje tapo lietuvių švietimo, mokslo, kultūros, visuomeninio susitelkimo centru. Ši bažnyčia buvo vienintelė tarp daugelio bažnyčių, kurioje pamaldos vyko lietuvių kalba. Iš kitų bažnyčių ji buvo išvaryta. Šalia šios bažnyčios tuomet įsikūrė lietuvių tarnaičių Šv. Zitos draugija, jos skalbykla, Pranciškonų ansamblio patalpose buvo įsteigta Dviklasė lietuvių mokykla, įsikūrė Lietuvių mokslo draugija, atsikėlė jos biblioteka, apsigyveno žymus kultūros istorijos tyrinėtojas Vasario 16-osios Akto signataras Jonas Basanavičius.

Todėl mums ši Vilniaus aplinka kartu su dalimi Pranciškonų ansamblio yra ypač brangus lietuvybės plėtojimo paveldas. Mes juo turime rūpintis ir išsaugoti to paveldo dvasią ir savybes.

Be abejo, Vyriausybė suformuos tinkamą ir visiems prieinamą Pranciškonų ansamblio viziją, užkirs kelią (ne)aiškioms, pagrįstų abejonių keliančioms, iš užsienio orientuotoms antikonstitucinėms tendencijoms.

Mums atrodo, kad dabar valstybė, turėdama šį ansamblį savo žinioje, turėtų siekti jame įkurti Lietuvos kultūros istorijos centrą, kurį sudarytų: 1. Krikščionybės plitimo Lietuvoje muziejus. 2. Lietuvių mokslo ir švietimo muziejus, 3. Jono Basanavičiaus muziejus. 4. Vilniaus amatų muziejus.

Žinoma, tai galėtų atsirasti palengva, atsižvelgiant į realius resursus. Svarbu siekis ir vizija, o kartu mūsų visų požiūris į mūsų nacionalinį paveldą. Mes jį turime patys valdyti ir tvarkyti, saugoti nuo neprincipingų paveldosaugininkų pinklių.

Prof. habil. dr. Antanas Tyla, 2013 08 22

www.respublika.lt

Voruta. – 2013, rug. 14, nr. 19 (783), p. 5.

Nuomonės, diskusijos, komentarai , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra