Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė Valstybinė kultūros paveldo komisija, vykdydama Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 8 str. 1 d. 6 p., šių metų rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatė pranešimą apie kultūros paveldo apsaugos raidą, būklę ir pažangą. Tai nauja Valstybinės kultūros paveldo komisijos funkcija ir toks pranešimas buvo pristatomas...
G. Oržikausko nuotr. www.voruta.lt Pastaruoju metu prasidėjus svarstymams dėl Vilniaus oro uosto pastato, esą jis neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, o atnaujinimas būtų dukart brangesnis nei naujo statyba, paveldosaugininkai primena, kad tai regioninės reikšmės kultūros paveldo objektas. Čia negalima vadovautis vien ekonominiais svertais. „Dabartinis oro uosto išplanavimas, jo funkcionalumas iš tiesų nėra geras, pastatus tikrai reikia rekonstruoti,...
P. Cvirkos paminklas. Nuotr. vilniusgo.lt www.voruta.lt Visuomenėje jau kuris laikas keliamas paminklo rašytojui Petrui Cvirkai sostinėje klausimas: kaip jį traktuoti, saugoti ar ne, naikinti kultūros paveldo objekto statusą, ar palikti. Kritika paminklui, jog jis esą nepelnytai įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 7286) kyla iš to, jog jis nepriklausomybės pradžioje į...
www.voruta.lt Gegužės 5 d. 12 val. Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo vyks paveldo laidotuvės su varžytynių elementais – protesto akcija prieš ketinimus paversti vertingiausių Lietuvos kultūros paveldo objektų teritorijas statybvietėmis. Protesto priežastis – Vyriausybės ir Seimo Kultūros komiteto siūloma Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio pakeitimo įstatymo redakcija, kuri sudarytų sąlygas kultūros paminklų ir kitų...
www.voruta.lt Lukiškių aikštėje, vienoje Vilniaus svarbiausių reprezentacinių erdvių, vakar Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu pradėtas pilti smėlis įrengiant paplūdimį. Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuomone, toks sprendimas nesuderinamas su istorine ir memorialine Lukiškių aikštės reikšme. Lukiškių aikštės istorija siejama su okupacinių režimų represijomis ir laisvės kovų istorija. Tai pažymi ne tik archyviniai duomenys, bet...
Diana Varnaite | L. Šapnagio nuotr. Diana VARNAITĖ, www.alkas.lt Penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų girdėjome bolševikinę mantrą: „Mes senąjį pasaulį sugriausim ir naują pastatysim“. Kas galėjo pagalvoti, kad beveik po trisdešimt Nepriklausomos Lietuvos metų šią mantrą ir vėl išgirsime buldozerio griausmu. Kultūros ministrė Liana Ruokytė – Jonsson nerimsta ir siekia įgyvendinti savo 2017 m. odiozinę griovimo...
www.voruta.lt Dalis Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto ir asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ 2018 m. gegužės 30 d. surengto forumo „Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą“ dalyvių ir rengėjų kreipėsi į atsakingus pareigūnus ir institucijas, kviesdami apsaugoti nuo naikinimo Lietuvos kultūros paveldą ir perspėdami, kad neatsakingai parengta paveldosaugos sistemos pertvarka gali šį naikinimą dar...
Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos praėjusios savaitės pabaigoje viešėjo Latvijos ir Estijos paveldosaugininkai – Latvijos valstybinės paveldo apsaugos inspekcijos ir Estijos Nacionalinio paveldo departamento atstovai. Pasidalinta patirtimi dėl kultūros paveldo objektų apskaitos planavimo ir Kultūros vertybių registro tvarkymo. „Mūsų prioritetas yra esamų Kultūros vertybių registro duomenų tikslinimas. Naujų objektų į registrą stengiamės be saiko...
Maslauskiškių vandens malūnas. Nuotr. Indrės Baliulytės 2014 m. paskutinėmis dienomis privatiems kultūros paveldo savininkams buvo kompensuota dalis asmeninių lėšų, kurias 2014 metais jie skyrė savo valdomo paveldo tvarkybai. Kultūros paveldo departamentas (toliau – Departamentas) septyniolikos kultūros paveldo objektų valdytojams skyrė 663 489 litų kompensacijų: už tvarkomuosius paveldosaugos darbus kompensuota daugiau negu 470 tūkst. Lt, likę...
Monika Petrulienė, LRT televizijos anujienų tarnyba, LRT.lt Kultūros ministerija siūlo viešai diskutuoti, kuriuos kultūros paveldo pastatus restauruoti verta, o kuriems galbūt pinigų neskirti. Pasak valdininkų, gauti Europos Sąjungos (ES) finansavimą daugiausiai galimybių turi tie objektai, kuriuose po restauracijos bus įkurta papildomų darbo vietų, pritrauks daugiau lankytojų. „Investuojant pinigus norėtumėme žinoti, kokios veiklos bus vykdomos, kokia pridėtinė bus...
Balandžio 3-4 dienomis Vilniuje vyko aštuntasis dvišalis Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo ekspertų grupės posėdis. Jame aptarti abiejų šalių kultūros paveldo išsaugojimui ir istorijos puoselėjimui svarbios temos, pasirašytas susitarimų protokolas. Susitikime dalyvavęs Lietuvos Respublikos kultūros viceministras dr. Romas Jarockis mano, kad šis susitikimas bus ir vis gerėjančių Lietuvos ir Lenkijos politinių santykių dalis. Lenkijos Respublikos...
Dienraštyje „Respublika“ 2013 07 26 paskelbta informacija apie vykusią paveldosaugininkų, istorikų ir visuomenės atstovų apskritojo stalo diskusiją dėl Vilniaus centre esančio Pranciškonų ansamblio teisinės padėties ir rimtų abejonių dėl jo kultūrinės ir politinės ateities. Ji domina kiekvieną vilnietį. Iki šiol ši problema Vilniaus ir Lietuvos visuomenei nebuvo gerai žinoma, nes rutuliojosi uždarose erdvėse, kaip kad...
Jonas BUROKAS, Vilnius Vilniuje prie Žaliojo tilto 2013 m. rugsėjo 1 d. minėtas okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos dvidešimtmetis. Minėjimą organizavo Vilniaus savivaldybė. Okupacinės kariuomenės išvedimas – didelė atsikuriančios nepriklausomos Lietuvos diplomatų pergalė, Rusijos prezidento Boriso Jelcino palankumo mūsų Laisvės bylai įrodymas. Jei anuomet Rusijai būtų vadovavęs dabartinis jos prezidentas, turbūt šiuo metu vaikščiotume Dzeržinskio...
Petras MAKSIMAVIČIUS Dievai pasmerkė Sizifą ridenti didžiulį akmenį į kalno viršūnę, nuo kurios šis nuriedėdavo veikiamas savo svorio. Jie ne be pagrindo manė, jog nesama baisesnės bausmės už bergždžią ir beviltišką darbą. Jeigu tikėsime Homeru, Sizifas buvo išmintingiausias ir apdairiausias iš mirtingųjų. Pasak kito šaltinio, priešingai, jis buvo linkęs plėšikauti. Ligi šiol skiriasi nuomonės dėl...
Valstybei priklausančių neprivatizuotinų Lietuvos dvarų tvarkymu ir išlaikymu rūpinasi vietos savivaldybės, papildomų lėšų surenkama parduodant bilietus į dvaruose įrengtus muziejus, organizuojamus koncertus. Taip pat valstybiniai dvarai dažnai pretenduoja į europinę paramą, tačiau pasitaiko atvejų, kai dideli pinigai iš Europos padaro daugiau žalos: dėl greito pinigų panaudojimo tvarkos darbai atliekami paskubomis, maždaug pusė lėšų panaudojamos ne tam,...
Virginija ČIJUNSKIENĖ, Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktorė Viešoje erdvėje kalbant apie projektus „Integralios virtualios informacinės sistemos sukūrimas“ ir „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra“ Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau LVIA) dažniausiai neminimas. Taigi norėčiau pristatyti LVIA dalyvavimą šiuose projektuose, atskleisti skaitmeninamų objektų pasirinkimo priežastis, nes abiejuose projektuose buvo vykdoma vienos rūšies objektų saugomų LVIA skaitmeninimas ir...
Ryšardas MACEIKIANECAS Gerbiamas Ministre, Jau ne pirmi metai Vilniaus rajone Juodšiliuose barbariškai ir sistemingai niokojamas namas, kuriame gyveno vienas iš iškiliausių Lietuvos ir Europos rašytojų Juozapas Mackevičius (Józef Mackiewicz, 1902–1985). Jo knygos apie Sovietų Lietuvos okupaciją, Sovietų režimo nusikalstamos veiklos gili ir visapusiška analizė neturi analogų. Jo romanai, apysakos, straipsniai ir polemikos, rašytos kaip liudytojo,...
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius 2010 m. pabaigoje Klaipėdos universiteto leidykla išleido regioninės tautosakos knygą „Pamarių sakmės“*, kurios sudarytoja doc. dr. Dalia Kiseliūnaitė. Leidinį puošia talentingos jaunos menininkės Emilijos Benetytės iliustracijos. Prielapyje – 1890 m. Rytų Prūsijos žemėlapio fragmentas, pateikiantis tekstuose minimas Kuršmarių pakrančių gyvenvietes. Knygos pradžioje – išsamūs sudarytojos ir LLTI mokslininkės dr. Linos Būgienės...
Šią vasarą ne vienas mato, kaip po restauravimo ar atstatymo darbų keičiasi senosios Lietuvos pilys, anksčiau buvę apleisti dvarai. Už Europos Sąjungos (ES) ir savo lėšas naujam gyvenimui gali būti prikeltas senasis Lietuvos paveldas. Ką apie šią programą mano Lietuvos paminklosaugininkai visuomenininkai? Ar, įgyvendinus ją, istorijos paminklai džiugins širdį? O gal ir čia, kaip kitur...
Rūta LANKININKAITĖ Lenkijos pasienyje, lietuvių gyvenamuose Seinuose, neleidžiama įamžinti lietuvių kultūros paveldo. Pasienyje ignoruojama ir informacija lietuvių kalba: nuorodos turistams pateikiamos 4 kalbomis, tačiau lietuvių – ne, praneša LTV „Panorama“. Seinų mieste turistams informacija apie Seinijos kraštą, jo istoriją ir maršrutai po žymias vietoves pateikiami keturiomis kalbomis: lenkų, anglų, vokiečių ir rusų. Nekart Seinuose dirbantys...