Suvalkų sutartis. istorineprezidentura.lt nuotr. Dr. hum. m. Bronius Makauskas, e-ausra.pl Šiemet sukanka 100 metų, kai buvo pasirašyta Suvalkų sutartis tarp Lietuvos ir Lenkijos, sulaukusi ir tebesulaukianti prieštaringų atgarsių ir vertinimų. Lenkija, išnaudodama savo geopolitinį, demografinį ir karinį pranašumą, klaidindama Santarvės nares, kad Lenkijos šiaurės ir pietryčių kaimynai nesubrendę valstybiniam gyvenimui, ir naudodamasi jų parama, stengėsi atkurti...
Žemėlapis, sudarytas 1996 m. dr. A.Matulevičiaus ir Vilniaus universiteto kartografo Petro Gaučo Ona VOVERIENĖ, www.alkas.lt Atsiliepimas apie Povilo Kušnerio-Knyševo knygą „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis“ Miela bičiulė žurnalistė Laima Pangonytė įdomiai ir intriguojančiai papasakojo apie lietuvišką seną miestą Karaliaučių, jame studijavusį Martyną Mažvydą, pirmosios mūsų lietuviškos knygos autorių, ir kitus Mažosios Lietuvos šviesuolius, kurie prieš 500...
Janina Survilaitė. J. Survilaitės asmeninė nuotr. Janina SURVILAITĖ, www.alkas.lt 2015 m. Nobelio apdovanojimo laimėtoja baltarusė Svetlana Aleksijevič tikina, kad savo gyvenimo ir kūrybos negali atsieti nuo politinių, ekologinių ir egzistencinių šalies katastrofų. Iš tikrųjų ir lietuvių tautos patirtis niekada nesutapo su ideologiniais svetimos sovietų šalies – šūkiais. Parašyti kūrinį istorine politine tema rašytojui didelė atsakomybė. Lietuvos...
Dr. Martynas Purvinas. ve.lt nuotr. Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Rusijoje rengiamasi (dėl koronaviruso pandemijos karinis paradas yra atšauktas – red. pastaba) pompastiškai paminėti Antrojo pasaulinio karo (ten vadinamo Didžiuoju tėvynės karu) pabaigą Europoje, šlovinant nenugalimąją Raudonąją armiją, išmintingąjį sovietinį režimą ir jo vadą J. Staliną. Vėl bus nutylimi ar ginčyjami dabartiniams vadams nepatogūs momentai...
Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Iš tikrųjų, tai, kas ištisus dešimtmečius vyksta į rytus nuo mūsų, mums jau neskauda. Europą, pasaulį ir mus pačius apėmusi tokia nejautra svetimam skausmui, kad rūpinamės tik savo kailiu, savo negandomis ir išlikimu. Iš dalies tai suprantama: pasaulis pertekęs karais ir konfliktais, o čia dar pandemijos… Bet – prisiminkime. Prieš tris dešimtmečius,...
Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Kremliaus kosminis spektaklis tęsiasi. Greitai jis pasieks kulminaciją, o paskui, kaip sako meno teoretikai, bus temos vystymas ir epilogas. Šį kartą apie kosmosą spektaklyje nutylima, o sąsajos su juo tėra netiesioginės: mat, pirmoji moteris kosmonautė Valentina Tereškova Dūmoje pasiūlė saliamonišką Konstitucijos pataisų sprendimą. 83-jų sulaukusi kosmoso užkariautoja (beje,...
Česlovas Iškauskas. Asmeninio albumo nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Manau, kad išpuolį Visagine prie lietuvių kalbos mokytoją žiniasklaida nutylės. Nebus diskusijų, reportažų, nuomonių sklaidos, o rusų tautybės jaunuolio byla nebus rezonansinė. Nes kitaip mus kaltins nacionalinės neapykantos kurstymu, netolerancija nacionalinėms mažumoms ir demokratijos stoka. Lietuva šito, gink Dieve, negali leisti. Psichiškai nesveikas? Tiesą sakant, Lietuvos TV,...
www.voruta.lt Ukrainiečių kilmės amerikiečių istoriko, Harvardo universiteto profesoriaus Serhiijaus Plokhyjaus knyga „Paskutinė imperija“ pirmą kartą pasirodė 2014 m. Tais pačiais metais politine krize Ukrainoje pasinaudojusi Rusija okupavo Krymą, o paskui pradėjo karą Donbase. Nepaisant to, kad knygoje pasakojama apie paskutinį Sovietų Sąjungos gyvavimo pusmetį, to lemtingo pusmečio atgarsiai girdėti ir mūsų dienomis. Tai, kad 1991...
Algimantas Liekis. Asmeninė nuotr. Prof. dr. Algimantas LIEKIS, www.voruta.lt Neužilgo lenkais besivadiną Vilniaus krašte rengiasi didžiulėmis demonstracijomis pažymėti tariamai „savo“ – Lietuvos lenkų sąjungos ir jos išperėtos Lenkų rinkiminės akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos 30 – metį. Tačiau nepriklausomos Lietuvos kūrėjams ir gynėjams – tai ir 30 – metis nuo išdavikiško to krašto lenkų ir...
S.Šamborskio nuotraukoje: Pilkalnio (Dobrovolsko) vaikų ir jaunimo lietuvių folkloro ansamblis „Malūnėlis“, vadovai Alma Balaikaitė Janvariova ir Jonas Asakavičius Sigitas ŠAMBORSKIS, VšĮ Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovas, Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas exile, www.voruta.lt Tautos Fondas jau 25 metus remia Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities lietuviškas mokyklėles, vaikų ir jaunimo meno kolektyvus bei jų mokytojus ir vadovus....
Vytautas Landsbergis Prof. Vytautas LANDSBERGIS, www.voruta.lt Estai reikšmingai pažymėjo tos dienos trisdešimtmetį. Estų arba Estijos SSR Aukščiausioji taryba tada priėmė Suvereniteto deklaraciją, kurioje sakoma, kad Estijoje įstatymo pirmenybę turi Estijos SSR įstatymai, o SSRS konstitucijos pataisos ir papildymai neturi galios, kol jų nepatvirtino ESSR AT ir nepadarytos atitinkamos pataisos ESSR konstitucijoje. Šią irgi papildė reikiamais...
Gintaras Skamaročius. lrytas.lt nuotr. Loreta JUODZEVIČIENĖ, www.lrytas.lt Daugybę metų į Kaliningrado sritį darbo reikalais važinėjantis marijampolietis staiga tapo pavojingas Rusijai. Jam buvo uždrausta į šią šalį įvažiuoti 5 metus. Marijampolietis, prieš tris savaites pradėjęs aiškintis šio draudimo priežastis, kol kas negavo atsakymo, ar lietuvybės puoselėjimas Kaliningrado srityje kelia grėsmę Rusijos nacionaliniam saugumui. „Aš ne valdininkams...
Dievo tarnas kun. Pranciškus Budrys (1882-1937), tikėjimo kankinys Rusijoje www.vaticannews.va Ufos (Baškirija) katalikai tiki Dievo Tarno kun. Pranciškaus Budrio kankinystės šventumu, gerbia jo atminimą ir pasiūlė jį kandidatu beatifikacijai. Beatifikacijos byla pradėta 2003 m. gegužės 31 d. Bylos postulatorius kun. Aleksej Jandušev-Rumjancev, Romos katalikų bažnyčios Rusijoje šventųjų kanonizacijos komisijos narys, lankosi Šiaulių vyskupijoje. Inesė Ratnikaitė,...
Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Prieš ketverius metus Rusija aneksavo Krymą. 2014 m. vasario 27 d. „žalieji žmogeliukai“ įžengė į pusiasalį. Kovo 18 d. aneksija buvo baigta. Bet Rusijos prezidentas V. Putinas Krymo pusiasalio aneksijos klausimą iškėlė savaite anksčiau – per pasitarimą siaurame rate, vykusį prieš ketverius metus, naktį iš vasario 22-osios į 23-ąją, neseniai pareiškė buvęs...
Stasys Lozoraitis Photo MFA graphic adaption Ludo Segers LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Ateityje JAV ir sovietai grįš prie derybų stalo, tik atmosfera bus kitokia, „Amerikos balso“ žurnalistui Romui Sakadolskiui 1984 m. sakė Lietuvos atstovas prie Šventojo Sosto Stasys Lozoraitis. „Bus padarytas galas nereikalingiems nusileidimams Maskvai, o sovietai bus priversti derėtis rimtai ir patys padarys...
www.reformacija.lt Bažnyčios istorijos licenciatas Viktoras Bilotas Vilniuje 2016 lapkričio 15 d. 15:30 (Gerosios Vilties 10) ir Kaune lapkričio 21 d. 18:00 (Gimnazijos 7, 204 aud.) pasidalins informacija apie parvežtas archyvo bylas iš Tomsko. Tarp jų keturios – brolių Jono ir Martyno Yčų ir viena Lietuvos diplomato, teisininko Jono Aukštuolio. http://reformacija.lt/wordpress/parvezta-700-archyvu-bylu-is-sibiro/
LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt, Nuotr. russiapedia.rt.com Caras Aleksejus Michailovičius Šiemet sukanka 360 metų, kai pirmą kartą Lietuvos istorijoje Rusijos kariuomenė užėmė Vilnių. Miestas buvo išplėštas, didelė dalis gyventojų – išžudyti ar priversti bėgti. Istoriko Elmanto Meilaus teigimu, šis įvykis buvo smūgis ir miestui, ir visai valstybei, po kurio buvo atsigauta tik XVIII a. antroje pusėje. LRT...
Edmundas Jakilaitis, LRT Televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt, Rusijos propaganda. Scanpix nuotr. Už žvalgybą ir kontržvalgybą atsakingos institucijos pristato visuomenei ir politikams grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Teigiama, kad neteisėta Rusijos ir Baltarusijos veikla Lietuvoje tampa vis aktyvesne. Šia tema laidos „Dėmesio centre“ vedėjas Edmundas Jakilaitis kalbasi su Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Artūru Paulausku...
Deividas Jursevičius, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos vadovas prof. Vytautas Landsbergis įsitikinęs, kad Rusija jau stovi ant bedugnės krašto. Tačiau vis dar kyla daug klausimų: kas nutiktų Rusijai sugriuvus ir kaip Lietuvai reaguoti į informacinę agresiją. V. Landsbergis mano, kad laukimas, priimant sprendimus, naudos neatneš. „Jeigu vyksta informacinė agresija,...
Apgailestaudamas dėl Europos Sąjungos neveiklumo stabdant Rusijos agresiją Ukrainoje, baigiantis kadenciją europarlamentaras prof. V. Landsbergis neseniai „Vorutos“ laikraštyje (Nr.8 balandžio 26 d.) pareiškė, kad atėjo laikas „priminti Rusijai Karaliaučių“. Sutikdamas su pačia idėja, vis dėlto norėčiau ją patikslinti. Karaliaučiaus ir Mažosios Lietuvos laikino administravimo, Potsdamo konferencijoje pavesto Sovietų Sąjungai, problemą reikėtų priminti ne tiek Rusijai,...
Dr.Karolis Jovaišas, advokatas, www.DELFI.lt 2014 m. balandžio 22 d. 14:44 Krymo okupendumas, iki neregėtų aukštumų pakėlęs Vladimiro Putino populiarumo kreivę, įtikinamai rodo, kad Rusijos ekspansijai pritaria ne tik politinis elitas, bet ir paprasti rusai. Pritarimo okupendumui prasme svarbu ne tai, kad rusai pagrįstai laikomi gerais, šiltais, atvirais ir nuoširdžiais žmonėmis, o tai, kad pasąmonės lygmeniu...
Tikriausiai visi žinome mistinę „pakvaišusio vienuolio“ Grigorijaus Rasputino istoriją ar bent jos mažą dalį. Daugelis išgirdę šią pavardę, Rasputinas, kuri reiškia sankryžą arba paprasčiau – paleistuvystę, ištvirkimą, mes prisimename senyvą, barzdotą, ilgaplaukį, nevalyvą mužiką, pūškuojantį XX amžiaus pradžios Sankt Peterburgo gatvėmis. Įsivaizduojame jį besilankantį baruose, matome jį su moterimis, kartais riebiai besikeikiantį ar neblogai įkaušusį....
2013 m. gruodžio 18 d. visuomeninės organizacijos kreipėsi į Prezidentę, Seimo pirmininkę, Ministrą pirmininką ir Vilniaus merą dėl viešai nedemostruotino, žeidžiančio Laisvės kovotojų jausmus, paveldo žemiau pateiktu raštu: Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 2013 m. gruodžio 11 d. posėdyje, kuriame dalyvavo ir kai kurių visuomeninių organizacijų atstovai, buvo svarstytas Žaliojo tilto skulptūrų...
Dr. Rūta GAJAUSKAITĖ, kriminologė „Atmintinų ir švenčių dienų“ sąraše, spalio 16 diena pažymėta kaip „Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena“. Tačiau ji praėjo tyliai ir ramiai, taip lyg milijonas mūsų gentainių ir neverti atjautos, pagarbos, atminties. Dviejų okupantų nukankinti, numarinti, šiuolaikinių išdavikų užslopinti ir iš istorijos ištrinti! Argi leisime, kad Mažosios Lietuvos ir visų Ryprūsių genocidas...
Kęstutis CEMNOLONSKIS Kaulais nuklotos Laptevo jūros pakrantės ir ant Sibiro kalinių kaulų statomi gyvenamieji namai – tokius vaizdus teigia regėjęs beveik 40 ekspedicijų į Sibirą surengęs žymus keliautojas, fotografas ir operatorius Gintautas Alekna. „Tai, kad lietuvių kapinės Sibire vis dar išlikusios, turime būti „dėkingi“ netvarkai, kuri yra Rusijos kapinėse“, – sako daugelio ekspedicijų į lietuvių...
Algimantas JAZDAUSKAS, Vilnius Kaip žinome, 1863-1864 m. kilo Abiejų Tautų Resbublikos (Lietuvos ir Lenkijos) nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią. Laisvės kovos vyko abiejų šalių teritorijose bei jų etnografinėse dalyse – Baltarusijoje ir Ukrainoje. Dalyvavo apie 200 tūkst. sukilėlių. 1864 m. rudenį caro valdžia sukilimą žiauriai numalšino. Buvo nuteista mirties bausme, katorga...
Irma Janauskaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Praėjo 60 metų, kai Norilsko lageriuose Rusijoje sukilo politiniai kaliniai, tarp jų buvo ir tūkstančiai lietuvių. Buvę norilskiečiai dabar patys stebisi, kaip ištvėrė vergiškas sąlygas, kaip per šaudymus nejuto baimės. Pirmasis po Stalino mirties protestas lageryje nusinešė šimtus aukų, bet kaliniams pavyko išsireikalauti šiek tiek pagarbos ir geresnių...
1863 metų sukilimas Lenkijos Karalystėje ir Lietuvoje (po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų Rusijos imperijos prisijungtose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse) turėjo tikslą atkurti XVIII a. pabaigoje panaikintą Lenkijos ir Lietuvos valstybę arba, kaip tada ji buvo vadinama, „Lenkiją“. Jau apie 1858 m. Lenkijos Karalystėje prasidėjo sukilimą pranašaujantis patriotinis sąjūdis. Įspūdingiausia jo dalis buvo gyventojų patriotinės manifestacijos,...
alkas.lt Youtube.com platinami filmai apie tai, kad Lenkijos valdžia atsiima Vilnių Lenkijos karas su Rusija – fantazija ir realybė Šiuo metu Lenkiją ir lenkus dažnai matome tik per tomaševskininkų elgsenos ir reikalavimų prizmę. Ir neretai pamirštame savo „adresą“, t.y. buvimą dviejų didelių konkurentų – Lenkijos ir Rusijos – vidurkelyje, o tame kelyje vyksta daug įdomių...
Prof. Alvydas BUTKUS, Kaunas Dviejų asimetriškų valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – santykiai vertinami labai nevienodai. Mat Lenkija partnerystę su Lietuva įsivaizduoja kaip savo interesų besąlygišką įgyvendinimą Lietuvoje. Dalis Lietuvos politikų Lenkijos ultimatumus, deja, traktuoja kaip teisėtus, o Lenkijos priekaištus priima per smurtautojo nuskriaustos moters savivoką: „gal aš tikrai kalta?“ Šiuo nepagrįstu kaltės jausmu tie...