Iš kairės: Arturas Valiauga, Arūnas Baltėnas, Lina Leparskienė, Kristina Rutkovska, Galina Miškinienė ir Jelena Konickaja. Autorės nuotr.

Rūta NIKITINAITĖ, Vilniaus universiteto I kurso žurnalistikos studentė, www.voruta.lt

Vasario 21 – 24 dienomis Vilniuje vyko kasmetinė Knygų mugė. Joje autoriai Lina Leparskienė ir Arūnas Baltėnas pristatė savo knygą ,,Vietiniai. Nepaprasta kelionė į Trakų kraštą“.

                      Knygos pristatymą pradėjo Trakų kultūros tyrinėtoja, etnologė, folkloristė, antropologė, viena iš judėjimo ,,Gelbėkim Trakus“ iniciatorių dr. Lina Leparskienė. Kaip teigė rašytoja, šios knygos ,,kelionė“ prasidėjo dar 2012 metais, kai su garsiu Lietuvos fotomenininku Arūnu Baltėnu ji nusprendė rinkti Trakų apylinkėse gyvenančių žmonių pasakojimus, jų gyvenimo istorijas.

                      Anot autorės, Trakų krašte, kurį galima vadinti Lietuvos etnokultūriniu regionu, yra ,,tiek lietuviškų, tiek gūdiškų, tiek lenkiškų kultūros elementų, kurie tarpusavyje persipina“, tačiau Trakai nėra daugiakultūrinis kraštas. Tiesiog tokia, išskirtinė, yra Trakų kultūra. Dėl to ir knygoje ,,Vietiniai. Nepaprasta kelionė į Trakų kraštą“ kalbinti žmonės savo gyvenimo istorijas pasakojo gimtąją kalba. Tiesa, šalia užsienio kalba parašytų tekstų knygoje yra ir lietuviškos jų santraukos. Iš viso knygoje pristatyti 69 žmonės: 5 karaimai, 22 lietuviai, 3 baltarusiai, 20 lenkų, 3 rusai, 4 sentikiai, 3 totoriai ir 9 žmonės, save pristatę vietiniais.

                      Knygos autorė L. Leparskienė prisiminė, kad jos domėjimasis Trakų kraštu kilo vienos ekspedicijos metu, kurioje ji suprato, kad nori būti etnologe. Apsisprendusi dėl savo ateities L. Leparskienė pradėjo važinėti į įvairias ekspedicijas po Trakų kraštą bei rinkti informaciją apie ten gyvenančius žmones. Vienoje tokių išvykų ji susipažino su fotografu A. Baltėnu, kuris ir paskatino moterį pradėti rašyti knygą.

Trakų kraštas yra unikalus dėl vietinių gyventojų tautybių ir skirtingų kultūrų persipynimo

,,Vietiniai. Nepaprasta kelionė į Trakų kraštą“ knygos pavadinime paslėptos kelios svarbios kūrinio temos. Žodis ,,kelionė“ sufleruoja, kad knygos skaitytojai versdami puslapius leisis į tam tikrą kelionę po Trakų apylinkes, susipažins su įvairių kultūrų atstovais, kurie papasakos įdomiausias savo gyvenimo istorijas. Žodis ,,vietiniai“ knygos pavadinime yra taip pat ne veltui. Pasak knygos autorių, Trakų krašte daug žmonių nepriskiria savęs vienai ar kitai kultūrai, o save vadina tiesiog vietiniais.

,,Dauguma šios knygos herojų yra senoliai. <…> Senstant žmogus gali patirti, kad kūnas tave išduoda, galiausiai jis sunyksta. Su senatve kūno lieka mažiau, bet išlieka žodžiai. Žmogus tampa tuo, apie ką jis pasakoja“, – sakė rašytoja L. Leparskienė.

Knygos autorius, fotomenininkas A. Baltėnas kalbėjo apie fotografijos santykį su knyga. Anot jo, ,,Vietiniai. Nepaprasta kelionė į Trakų kraštą“ yra fotografinė apybraiža, ,,kurioje fotografijos dirba savo darbą pasakodamos istoriją kartu su tekstais <…> ir padeda atskleisti Trakų krašto dvasią“.

Knygos pristatyme taip pat dalyvavo žymus Lietuvos fotomenininkas Arturas Valiauga, turintis didelę patirtį dirbant su sentikiais, karaimais ir totoriais Trakų krašte. ,,Šiandien aš esu tas vietinis“, – sakė fotografas – Mano kaip lietuvio tautinio tapatumo dalis yra tas kraštas ir jame gyvenantys žmonės“. Fotografas teigė, kad dirbdamas su trakiškiais pats ėmė keistis – žmonių pozityvumas, nuoširdumas padėjo suvokti ,,laiko tiltą“, siejantį senosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės praeitį su dabartiniais laikais.

Naujosios knygos pristatyme dalyvavusios filologės, lektologės, knygos kalbos redaktorės Jelena Konickaja, Galina Miškinienė ir Kristina Rutkovska susirinkusiems dėstė savo mintis apie daugiakultūriškumą ir daugiakalbiškumą Trakų krašte. Anot knygą redagavusių moterų, Trakų kraštas yra unikalus dėl vietinių gyventojų tautybių ir skirtingų kultūrų persipynimo. Tai atsispindi ir knygoje ,,Vietiniai. Nepaprasta kelionė į Trakų kraštą“. Lektologės pastebėjo, kad skaitydamos knygą patyrė tikrą kelionę po Trakų apylinkes. G. Miškinienė papasakojo apie jai žinomus Trakų krašte gyvenančių totorių papročius ir dėkojo knygos autoriams už jų darbą. K. Rutkovska knygos pristatymą baigė mintimi, kad ,,tarmės – tai erdvėje išsidėsčiusi kalbos istorija“, kurią privalome saugoti.

Knygos ,,Vietiniai. Nepaprasta kelionė į Trakų kraštą“ autoriai dėkojo visiems susirinkusiems ir kvietė įsigyti šią fotografinę apybraižą.