FPV dronų pratybos. LŠS nuotr.

Lietuvos gynybos pramonė šiandien yra viena sparčiausiai augančių šalies ekonomikos sričių. Rekordiniai krašto apsaugos biudžetai, augantis investuotojų dėmesys ir vis daugiau vietos įmonių kuriamų technologijų leidžia kalbėti apie sektoriaus proveržį. Tačiau sektoriaus atstovai pabrėžia, kad vien investicijų nebepakanka – reikia ir aiškiai veikiančių procedūrų bei institucijų drąsos.  

Kaip teigia Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vyr. patarėjas Vincas Jurgutis, vienas svarbiausių tolesnio augimo veiksnių – glaudus valstybės ir verslo bendradarbiavimas bei užtikrinimas, kad gynybos pramonė būtų matoma ne tik kaip tiekėja, bet ir kaip valstybės partnerė.

„Lietuvoje, kaip ir bet kokioje kitoje valstybėje, kritinis aspektas saugumo ir gynybos pramonės augimui yra betarpiškas bendradarbiavimas tarp valstybės ir verslo atstovų. Gynybos ir saugumo pramonė yra sudėtinė visos šalies ekosistemos dalis, todėl labai svarbu, kad atsakingos valstybės institucijos matytų gynybos pramonę ne tik kaip verslą, bet kaip visavertį partnerį siekiant šalies didesnio saugumo užtikrinimo“, – sako V. Jurgutis.

Nuo politinio palaikymo – prie praktinių sprendimų 

Kaip pastebi V. Jurgutis, vienas didžiausių pokyčių per pastaruosius kelerius metus įvyko vertinant vietos gynybos ir saugumo pramonės vaidmenį šalies saugumo sistemoje.

„Dar ne taip seniai vietiniai gamintojai Lietuvoje nebuvo labai laukiami. Bet dabar jau yra aukščiausių valstybės institucijų strateginis ir politinis sutarimas, kad šalies saugumui gynybos pramonė yra vienas iš kritinių elementų“, – teigia jis.

Anot pašnekovo, pasikeitęs požiūris yra svarbus žingsnis, tačiau tam, kad sektorius augtų toliau, vien politinio palaikymo nebeužtenka.

„Šiuo metu atskiri procesai vyksta ir turime nemažai gerų pavyzdžių Lietuvoje, bet sistemiškai strateginio požiūrio ir bendradarbiavimo vis dar pritrūksta. Dėl to keliame tikslą turėti strateginį susitarimą dėl Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės vystymo, kuris būtų kuriamas kartu su valstybės institucijomis ir verslu“, – sako V. Jurgutis.

Jo teigimu, tam, kad įvyktų proveržis, būtina taip pat sudaryti sąlygas vietos gamintojams gauti pirmuosius užsakymus ir išbandyti savo produktus realiomis sąlygomis.

„Manau, kad nereikia tiek daug paramos priemonių, kiek reikia realių įsigijimų. Kai įranga naudojama pratybų metu, gamintojas gauna grįžtamąjį ryšį iš galutinio vartotojo, gali tobulinti technologiją, investuoti į jos vystymą ir augti. Tuomet atsiranda realus bendradarbiavimas tarp kūrėjo ir naudotojo“, – teigia V. Jurgutis.

Pasak jo, tokio požiūrio naudą jau šiandien įrodo Lietuvos įmonių kuriami produktai, kurie sulaukia pripažinimo ne tik Lietuvoje.

„Lietuvos verslas jau dabar gamina galutinius produktus, kurie yra aukštai vertinami ne tik per įvairius vertinimus, bet ir atliekant savo darbą Ukrainoje. Tai labai aiškiai parodo, koks yra ne tik potencialas, bet ir realybė“, – pažymi V. Jurgutis.

Didžiausia problema – baimė rizikuoti

Tuo metu buvęs „Frankenburg Technologies“ padalinio Lietuvoje vadovas Karolis Žemaitis atkreipia dėmesį, kad Lietuva jau šiandien turi daugelį prielaidų tapti svarbiu gynybos technologijų centru regione.

„Turime talentų, stiprią pramoninę bazę, vietomis geresnį reguliavimą ir mokestinę aplinką nei kaimynai. Prielaidas turime absoliučiai visas. Bet ko trūksta? Pirmiausia noro ir entuziazmo dirbti su naujomis technologijomis ir rizikuoti“, – sako K. Žemaitis.

Kaip vieną pagrindinių priežasčių, kodėl inovacijos gynybos sektoriuje vis dar skinasi kelią lėčiau, K. Žemaitis įvardija valstybės atsargų požiūrį į naujas technologijas ir startuolius.

„Nupirkti seną, gerą, labai brangų daiktą yra saugiau negu dirbti su startuoliu. Nes jam gali nepavykti, gali bankrutuoti, o Lietuvoje mes neturime amerikietiško modelio, kur investuojama į dešimt projektų, žinant, kad dauguma nesuveiks, bet vienas ar du atpirks visus nuostolius. Jeigu bijai ir neinvestuoji, tai ir to rezultato neturi“, – teigia pašnekovas.

Sprendimo dėl skubos laukia pusmetį

K. Žemaitis taip pat pažymi, kad gynybos technologijų sektoriuje sprendimus tenka priimti gerokai greičiau nei anksčiau, todėl delsimas gali reikšti prarastas investicijas ir prarastą konkurencinį pranašumą.

„Didžioji dalis oro gynybos sistemų buvo kuriamos prieš 20–30 metų ir buvo skirtos koviniams lėktuvams ar sraigtasparniams, tuo metu dronai net neegzistavo. Karas Ukrainoje parodė, kad taisyklės keičiasi labai greitai“, – teigia jis.

„Todėl tam, jog liktum vietoje, turi labai greitai bėgti, o kad kažkur atsidurtum – turi bėgti dvigubai greičiau. Šiuo metu visa Europa bėga, todėl mums reikia bėgti dvigubai greičiau nei kitos šalys“, – priduria K. Žemaitis.

Panašios pozicijos laikosi ir „Eksplosita“ direktorius Vaidas Zubavičius, kurio teigimu, šiandien svarbiausia sąlyga investicijoms yra ne papildomos deklaracijos, o aiški strategija ir greitis.

„Gamybos pajėgumų neįmanoma sukurti per kelis mėnesius. Investicijos planuojamos ne vieneriems metams į priekį, todėl verslui svarbu suprasti, kokia kryptimi valstybė juda ir kokių sprendimų galima tikėtis ateityje, aiškiai veikiančių procedūrų ir atsakomybės. Mūsų projekto atveju Investicijų sutarties su Ekonomikos ir inovacijų ministerija pasirašymo bei Vyriausybės sprendimų dėl žaliojo koridoriaus suteikimo ir projekto pripažinimo neatidėliotinu laukiame jau pusmetį“, – sako V. Zubavičius.

Anot jo, Lietuvos įmonės yra pasirengusios plėsti gamybą ir investuoti į naujus pajėgumus, tačiau tam būtinas nuoseklus dialogas tarp valstybės ir pramonės.

„Verslas tikisi ne išskirtinių sąlygų, o partnerystės. Kuo daugiau aiškumo, pasitikėjimo ir nuoseklumo bus priimant sprendimus, tuo greičiau galėsime kurti pajėgumus, kurie svarbūs ne tik ekonomikai, bet ir valstybės saugumui“, – teigia V. Zubavičius.

Commsonduty.com pranešimas