Trečiasis Gudų tautosakos festivalis Lietuvoje

Trečiasis Gudų tautosakos festivalis Lietuvoje

Ansamblis „Turgelianka“

Dr. Aliaksandr Adamkovič, Vilnius, www.voruta.lt

Š.m. rugsėjo 24 d. Vilniuje, Naujosios Vilnios kultūros centre (direktorė Marta Ingaunė), vyko III-iasis Gudų tautosakos festivalis „Senoji Baltarusija“, prasidėjęs nuo eisenos Naujosios Vilnios gatvėmis. Dalyvavo ne tik vietiniai gyventojai, bet ir kolektyvai iš Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos.

Baltarusijos folkloro festivalis „Senoji Baltarusija“ savo gyvavimą pradėjo 2019 metų lapkričio 9 dieną, kai „Žaros“ gimnazijoje (Naujoji Vilnia), direktoriui Dmitrijui Popovui leidus, įvyko pirmasis pasirodymas.

Festivalio vedėjos Marina Struneuskaja ir Martina Krizevičiūtė

Vienas iš festivalio tikslų – supažindinti žmones su tradicine baltarusių kultūra ir folkloru, o kartu išjudinti baltarusių bendruomenę Vilniuje, padėti sugrįžti prie šaknų, prisiminti tradicijas ir jas populiarinti. 2019-ųjų festivalyje dalyvavo: ansamblis „Hatovičy“ iš Hatovičiaus kaimo Hancavičiaus rajono, ansamblis „Cerebianočki“ iš Cerebenės kaimo Pinsko rajono, ansamblis „Dziatlavicki padlesak“ ir „Horošuchi“ (suaugusieji) iš Dziatlavičiaus kaimo Lunineco rajono, ansamblis „Žemerva“ iš Palenkės Bielsko (Lenkija).

Ankstesnis festivalis vyko 2021 metų rugpjūčio 28 dieną Naujosios Vilniaus kultūros centre. Tada prisijungė ansambliai „Turgelianka“ ir „Jieznelė“ bei „Asočniki“.

Festivalio dalyviai iš Lenkijos

„Žemerva“ – Palenkės baltarusių tradicinio folkloro studija. Tradicinis folkloras išliko iki šių dienų Palenkėje, šiaurės rytų Lenkijos regione, čia gyvenančioje baltarusių tautinėje mažumoje. Tai dainos, šokiai, eisenos, apeigos ir papročiai, susiję su metų ir šeimos ciklu. Šį turtingą kultūrinį sluoksnį stengiasi išsaugoti, tirti ir rodyti folkloro studija „Žemerva“, kuri įsikūrė 2003 m. šalia asociacijos „Mažosios tėvynės muziejus“ (Studivody Bielsko-Bialos priemiestyje). Grupė vienija vaikus, jaunimą ir suaugusius iš Palenkės. „Žemerva“ ne kartą koncertavo Lenkijoje ir už jos ribų – Baltarusijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Graikijoje ir Čekijoje. Studija yra viena iš festivalio „Ten, per gegužės rasą“, „Elnias vaikšto po šilą“ dainavimo meistriškumo kursų organizatorių, leidžia tradicinio folkloro kompaktines plokšteles. Pagrindinė folkloro studijos medžiaga buvo įrašyta per ekspedicijas į Palenkę ir Paliesę.

Ansamblis „Žemerva“

„Asočniki“ – tradicinio vyrų dainavimo grupė. Grupė įkurta 2020 metais naudojantis „Žemervos“ folkloro studija. Jos esminis tikslas – atgaivinti Palenkės baltarusių vyrų dainavimą ir turtingas jo tradicijas. Grupės repertuaro pagrindas kilęs iš Bielsko rajono Malešy ir Hrabaveco kaimų, kur buvo puikūs vyrų dainavimo kolektyvai. Grupėms „Žemerva“ ir „Asočniki“ nuo pat pradžių vadovauja Anna ir Dorofejus Fionikai.

Ansamblis „Asočniki“

Tautodailininkai bei meistrai

Kaciaryna Cichaniuk – liaudies dainininkė iš Zbučo kaimo Hainuvkos rajone, gimusi dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Naviny kaime Palenkėje. Ji dainavo nuo vaikystės. Dainininkės repertuare – tradicinės Palenkės baltarusių dainos, daugiausia perimtos iš jos motinos Tatjanos Bankouskajos. Zbučo kaime Kaciaryna Cichaniuk įkūrė dainų kolektyvą „Zbučanki“, bendradarbiavo su vietos smuikininku Piotru Juškievičiumi. Kaciaryna Cichaniuk yra pagrindinė veikėja naujame Piotro Lazaviko filme, kurio pristatymas numatomas 2022 m. gruodžio mėnesį.

 

Vaikų ansamblis „Svitanak“

Zoja Maistrovič – liaudies poetė, tautodailininkė, tautosakininkė iš Ruduty kaimo Bielsko rajone. Ji gimė 1952 m. Taparki kaime, Hainuvkos rajone. Nuo mažens užsiėmė pynimu iš šiaudų – dėžučių, krepšelių, lėkščių gamyba. Dabar susižavėjo smulkesnėmis  formomis – vorais, lėlėmis. Rašo eilėraščius, apysakas ir pasakas, veda meistriškumo kursus vaikams ir suaugusiems. Priklauso tautodailininkų sąjungai, eilėraščių rinkinio „Eilėraščiai, pasakos, pastabos“ autorė, viena iš filmo „Jūsų tėvų dainos mus čia atvedė“ herojų.

 

Ansamblis „Jieznelė“

Siarhej Lukašuk – profesionalus muzikantas, folkloristas, liaudies instrumentų kūrėjas. Gimė 1944 m. Gredelės kaime, Bielsko rajone, Palenkėje. Daug metų buvo Bielsko kultūros namų vadovu, baltarusių choro „Vasiliočki“ iš Palenkės Bielsko vadovu. 1991 metais subūrė baltarusių dainų kolektyvą „Malanka“, kuriam vadovauja iki šiol. Savo dirbtuvėse  kuria tradicinius instrumentus: gusles, lyras, trimitus, arfas. Vienas iš filmo „Jūsų tėvų dainos mus čia atvedė“ herojų.

Filmo prezentacija

„Jūsų tėvų dainos mus čia atvedė“ – dokumentinis filmas, režisuotas Piotro Lazaviko, 50 min. trukmės, filmo prodiuseriai yra asociacija „Mažosios tėvynės muziejus“, Palenkės baltarusių tradicinio folkloro studija „Žemerva“, bendradarbiavo „Bielsko meninė kova“. Pagrindinis filmo veikėjas – tradicinė daina, gyvenanti jaunoje Palenkės baltarusių kartoje.

 

Suaugusiųjų ansamblis „Svitanak“

Reikia padėkoti tokiems žmonėms kaip Michail Fedorouski, Mikalaj Urubleuski, Mikalaj Haiduk, Sciapan Kopa, Siarhej Lukašuk ir Viktor Stachviuk, kurie XX amžiuje užrašinėjo folklorinę medžiagą Palenkėje. Šių įrašų pėdsakais dabar keliauja žmonės iš folkloro studijos „Žemerva“. Jie, beje, susitinka su puikių dainininkų vaikais ir anūkais iš Malešy kaimo Bielsko rajone, į kurį 1969 m. atvyko Varšuvos universiteto baltarusių filologijos studentų ekspedicija, vadovaujama Mikalajaus Urubleuskio. Tuomet įrašytos dainos pradeda gyventi naują gyvenimą savo natūralioje erdvėje – gatvėse, aikštėse, laukuose.

Dalyviai iš Lietuvos

„Oira“. Tradicinių šokių klubą „Oira“ 2022 metų sausį Vilniuje įkūrė choreografė Viktorija Lauryniuk ir fleitininkas Viačka Krasulin. Klubo uždavinys – išsaugoti tradicinę baltarusių šokių kultūrą. Kartu akcentuojamas aspektas, kad choreografija būtų kuo artimesnė autentiškai atlikimo formai. Klubo veiklos tikslas – aktyvus kultūrinis poilsis, meno terapija, edukacija ir socialinė įtrauktis. Šiuo metu „Oiros“ dalyviai daugiausia yra priverstiniai pabėgėliai iš Baltarusijos.

„Svitanak“. Šeimos folkloro grupei „Svitanak“ vadovauja Marina Struneuskaja ir folkloristė Dana Struneuskaja. Grupė buvo įkurta 2022 metų birželį, dalyvaujant Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, pabėgusiems nuo Lukašenkos režimo represijų ir Rusijos karo su Ukraina. Dėl politinio persekiojimo ir buvimo Lietuvos teritorijoje iškilo svarbus klausimas – Baltarusijos genetinio kodo išsaugojimas. Grupė „Svitanak“ dirba edukacinės-ugdomosios krypties, paremtos etnopedagogika, srityje. Vykdyti renginiai, taip pat edukaciniai folkloro užsiėmimai turėjo teigiamos įtakos baltarusių ir ukrainiečių diasporoms. Kultūrinis laisvalaikis suvienija ir suartina baltarusius ir ukrainiečius.

Sveikina Naujosios Vilnios seniūnas Jurijus Gridiuško

„Lenok“. Vilniaus Pranciškaus Skorinos baltarusių gimnazijos ansamblį „Lenok“ sudaro gimnazijos mokiniai. Vadovė – Valiancina Kavalčiuk. Jis gyvuoja nuo gimnazijos įkūrimo pradžios, 1994 m. Kadangi ansamblis daugiausia susideda iš gimnazijos mokinių, jis nuolat keičiasi. „Lenok“ atlieka daug įvairaus stiliaus dainų baltarusių kalba.

 

Sveikina Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius

„Turgelianka“. Ansamblio vadovė: Danuta Michalovskaja. Akompaniatorė: Liucija Višnevska. Folkloro ansamblis „Turgelianka“ buvo įkurtas 1991 metų liepos mėnesį – buvusio Turgelių parapijos klebono Juzefo Aškelovič iniciatyva buvo pradėtos rinkti religinės ir liaudies dainos, susijusios su miestelio bei jo vietovių istorija ir kultūra. Taip susiformavo Turgelių dainų kolektyvas. Moterų kolektyvas nuo pat pirmo pasirodymo susilaukė didelio pasisekimo ir pripažinimo bendruomenėje. Visos ansamblio dalyvės entuziastingai dirba kolektyvo labui, dalyvauja įvairiose miestelio bei rajono šventėse, festivaliuose, populiarina savo miestelio vardą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Dažnai yra organizuojami kolektyvo koncertai išeiviams iš Lietuvos. Pagrindinis kolektyvo „Turgelianka“ tikslas – išsaugoti mūsų prosenelių bei tėvų kultūrą, bendrą istoriją ir per liaudies dainas, šokius perduoti šį turtą ateinančioms kartoms. Ansamblis atlieka dainas lenkų, lietuvių bei baltarusių kalbomis. Šiuo metu kolektyvą sudaro 53 nariai, iš jų 18 suaugusių ir 35 vaikai bei jaunimas. Per visą kolektyvo gyvavimo laiką ansamblis sudalyvavo daugiau nei 670 koncertų, iš jų 115 – Lenkijoje, 6 – Vokietijoje, 4 – Baltarusijoje, likę koncertai vyko Šalčininkų rajone bei įvairiuose Lietuvos miestuose.

Vilniaus baltarusių Pranciškaus Skorinos gimnazijos ansamblis „Lenok“

„Jieznelė“. Ansamblio vadovė: Ingrida Valentienė. Kolektyvas susibūrė 2008 m., įkūrus savarankišką Jiezno kultūros ir laisvalaikio centrą. Kolektyvui vadovauja meno mėgėjų kolektyvo vadovė Ingrida Valentienė, turinti ilgametę patirtį folkloro srityje. Visi kolektyvo nariai jaučia meilę, pagarbą savo krašto tradicinei kultūrai, siekia išsaugoti jieznietiškas tradicijas, senąsias dainas, šokius, melodijas, tautosaką. 2009 m. „Jieznelė“ dalyvavo Respublikinėje dainų šventėje, kurioje pristatė programą „Šv. Roko atlaidai“. Kolektyvui buvo suteikta II-a kategorija. 2014 m. Respublikinėje dainų šventėje „Jieznelė“ pristatė programą „Jurginės“, buvo patvirtinta II kategorija. 2018 m. Respublikinėje Dainų šventėje ansamblis parodė programą apie Jiezno krašto bulviakasio papročius. Kiekvienais metais yra parengiamos naujos programos, tai – „Vyturio giesmė“, „Dzindzakės žemei prabilus“, „Skambi jieznietiška tarmė“. Šias programas kolektyvas pristato įvairiuose Lietuvos kaimuose ir miesteliuose, muziejuose, kultūros centruose, dalyvauja festivalyje „Dzūkų godos“, vykdo edukacinę veiklą. Kolektyvo pasirodymai labai dažnai papildo įvairius rajoninius renginius, miesto šventes. „Jieznelės“ narių amžius nuo 20 iki 70 m. Svarbi kolektyvo veiklos sritis – Jiezno krašto dainų, melodijų užrašymas iš senų atlikėjų. Jau yra sukaupta gausi medžiaga apie Jiezno kraštą. Savo programose „Jieznelė“ naudojasi šiuo palikimu ir skleidžia savo krašto tradicinę kultūrą.

Iš Latvijos atvyko garsus muzikantas Edgars Klints, dūdmaišiais grojantis latvių liaudies dainas.

Pasveikinti dalyvių atvyko Naujosios Vilnios seniūnas Jurijus Gridiuško, Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius, organizacijos „Mūsų namas“ vadovė Olga Karač.

Festivalį rėmė Tautinių mažumos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Renginį organizavo Naujosios Vilnios kultūros centras, Jokūbo Kolaso kultūros centras bei Gudų kultūros draugija Lietuvoje.

 

 

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.