Doc. dr. Rūstis Kamuntavičius, VDU Istorijos katedra, www.gudija.lt Ką tik sukako metai nuo Ukrainos ir Rusijos karo pradžios. Netrukus, vasaros pabaigoje, minėsime trečiąsias Gudijos revoliucijos metines. Tai – nebloga proga padaryti apibendrinimus, susijusius su Gudijos ateitimi. Gudijos visuomenės nuotaikos nėra iki galo suprantamos: neįmanoma pasakyti, kiek yra režimo šalininkų ir priešininkų. Tai lėmė faktas, jog...
Vaclavas Lastoŭskis gudiško Vilniuje leidžiamo laikraščio Naša Niva redakcijoje (apie 1910) www.gudija.lt Kartą, peržiūrėdamas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus dokumentus, šio teksto autorius aptiko įdomų 1939 metų spalio 18 dienos atviruką. Tai buvo Antrojo pasaulinio karo pradžia, Lenkijos valstybė okupuota. Po aštuonių mėnesių toks pat likimas ištiks ir Lietuvą, kuri virs sovietine respublika. Minėtame dokumente Lenkijos...
Paminklas Aliachnovičiui Rasų kapinėse Vilniuje www.gudija.lt Spalio 29–30 dienomis gudų bendruomenės visame pasaulyje, taip pat Vilniuje ir Kaune, surengė akciją „Sušaudytų poetų naktis“. Gudai rinkosi skaityti poetų, nukentėjusių nuo stalininių represijų, eilėraščių. Prieš keletą metų pasirodė specialus muzikinis projektas „(Ne)sušaudyti“ – dainų albumas pagal gudų poetų eiles. 1937 metų naktį iš spalio 29 į 30...
Maksimas Ščadrovičius, www.gudija.lt Oficialiojo Minsko diskurse vis dažniau pasitaiko atvejų, kai praeities interpretacijos grubiai pasitelkiamos neapgalvotai vienadienei politikai. Mano šalies piliečiams įbrukama istorinių prasimanymų, kuriais siekiama pakurstyti nepasitikėjimą Europos Sąjungos šalimis ir sukelti simpatijas Rusijai Rugsėjo 17-ąją, naujai paskelbtos „nacionalinės vienybės dienos“ proga, A. Lukašenka vėl pasakojo, kokia bloga buvo Lenkija, ir viską suvedė...
Pavel Ablamski, www.gudija.lt Per pastaruosius aštuonis mėnesius visi jau priprato, kad oficialusis Minskas ir toliau teikia logistinę ir žodinę paramą Kremliui, vykdančiam agresiją prieš Ukrainą. Neseniai paskelbta, kad Gudijos teritorijoje pradėta dislokuoti vadinamosios sąjunginės valstybės karinė grupuotė. Oficialiai šis žingsnis pateisinamas Lenkijos ir Lietuvos karine grėsme, taip pat kažkokiomis provokacijomis Gudijos ir Ukrainos pasienyje. Naujausiais...
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks Rūsčio Kamuntavičiaus knygos „Gudijos istorija“ pristatymas. Knygos autorių Vytauto Didžiojo universiteto docentą dr. R. Kamuntavičių kalbins Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyriausiasis metodininkas-tyrėjas, VDU istorikas dr. Tomasz Blaszczak. Taip pat dalyvaus VDU politologas doc. dr. Andžej Pukšto ir fotografas, vertėjas Andrei Antonau. Iki šiol nė vienas Lietuvos istorikas...
Gudai džiaugiasi, o ukrainiečiai piktinasi… Nobelio komitetas šiemet priėmė nevienareikšmiškai vertinamą sprendimą –taikos premiją padalijo gudų žmogaus teisių gynėjui Aliesiui Bialiackiui, Rusijos „Memorial“ ir Ukrainos Pilietinių laisvių centrui. Toks apdovanojimo skyrimo mechanizmas kelia ginčų ir konfliktų, ypač kai tai vyksta kruvino karo metu, Kremliui griaunant Ukrainos miestus, naikinant civilinę infrastruktūrą ir žudant taikius gyventojus. ...
Ansamblis „Turgelianka“ Dr. Aliaksandr Adamkovič, Vilnius, www.voruta.lt Š.m. rugsėjo 24 d. Vilniuje, Naujosios Vilnios kultūros centre (direktorė Marta Ingaunė), vyko III-iasis Gudų tautosakos festivalis „Senoji Baltarusija“, prasidėjęs nuo eisenos Naujosios Vilnios gatvėmis. Dalyvavo ne tik vietiniai gyventojai, bet ir kolektyvai iš Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos. Baltarusijos folkloro festivalis „Senoji Baltarusija“ savo gyvavimą pradėjo 2019 metų...
Andrus Maj, www.gudija.lt Pergalė Didžiajame Tėvynės kare visada buvo kertinis Baltarusijos valstybinės ideologijos akmuo. Pavyzdžiui, kursas „Didysis Tėvynės sovietų liaudies karas (Antrojo pasaulinio karo kontekste)“ senai yra privalomas visų Baltarusijos universitetų studentams, o tokiame pat privalomame dalyke „Baltarusijos valstybės ideologijos pagrindai“ daug dėmesio skiriama karui. Abiem atvejais pergalė traktuojama kaip Baltarusijos valstybingumo priežastis. Netgi Nepriklausomybės...
Pavel Ablamski, www.gudija.lt Kaip ir reikėjo tikėtis, karas Ukrainoje gerokai sumažino domėjimąsi vidiniais Gudijos reikalais. Greta to, kad Lukašenka gėdingai palaiko putino agresiją prieš Ukrainą, režimas pradėjo naują represijų prieš gudus bangą. Įspūdį kelia baudžiamosios bylos už komentarus, „laikus“ ir „repostus“ internete. Kalėjimo bausmę galima gauti net už dviejų metų senumo komentarą, kuris, lukašistų požiūriu,...
Gaisrininko-likvidatoriaus Vasilijaus Ihnacienkos biustas greta iškeltų kaimų monumento Brahine. Po atomo ženklu matosi Gediminaičių stulpai Andruś Mastyka, www.gudija.lt Černobylio AE avarija yra didžiausia žmogaus sukelta katastrofa Gudijos istorijoje. Jos padariniai turi tiesioginės įtakos dabarčiai: aplinkosaugos, medicinos, žemės ūkio ir kitose srityse. Kaip žinia, šios katastrofos vaidmuo tiek Gudijos, tiek tuometinės Sovietų Sąjungos socialiniame ir politiniame...
Alieh Dziarnovič, www.gudija.lt Istorinė Vladimiro Putino programa Naujos Rusijos istorijos politikos Lietuvos Respublikos ir kitų regiono kraštų atžvilgiu pradžia tapo Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino straipsnis „Apie istorinę rusų ir ukrainiečių bendrystę“ («Об историческом единстверусских и украинцев»), kuris buvo publikuotas oficialioje Rusijos Federacijos prezidento svetainėje 2021 metų liepos 12 dieną. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į Lietuvos...
Pavel Ablamski, www.gudija.lt 2022-ieji Baltarusijoje yra paskelbti istorinės atminties metais. Kelios dienos prieš šios naujienos paskelbimą buvo paviešintas Konstitucijos pakeitimų projektas, kuriame nedviprasmiškai užsimenama, kad „istorinė atmintis“ oficialiajam Minskui – tai beveik visada apie „Didįjį Tėvynės karą“. Į naująją Konstituciją („referendumas“ jai priimti numatytas vasario 27 dieną) planuojama įtraukti tokią formuluotę: „Valstybė įsipareigoja išsaugoti...
Ignat Vitaženec, www.gudija.lt 1939 metų rugsėjo 1 dieną nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją. Taip prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Po 17 dienų Sovietų Sąjungos kariuomenė – tuometinis Trečiojo Reicho sąjungininkas – irgi įsiveržė į Lenkijos valstybę. Viena iš šios agresijos pasekmių buvo gudų žemių, 1921 metų Rygos sutartimi padalintų tarp Sovietų Sąjungos ir Lenkijos, suvienijimas. Tačiau šis...
Pavel Ablamski ir Rūstis Kamuntavičius, www.gudija.lt Lietuvos sostinė turi keletą vardų. Tai yra natūralu miestui, kuris ne vieną šimtą metų buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centru. Šiame tautų katile gyveno dabartinių gudų, lietuvių, lenkų, žydų ir daugybės kitų tautų protėviai. Lietuviai savo sostinę vadina Vilniumi. Lenkai vyksta į Wilno, kur lanko Aušros vartų Dievo motiną ir...
Pavel Ablamski, www.gudija.lt Baltarusija yra vienintelė posovietinės erdvės šalis, kurioje „Spalio revoliucijos“ diena vis dar yra valstybinė šventė net 2021 metais. Lapkričio 7 diena – „raudonoji diena kalendoriuje“ taip pat ir niekieno nepripažintoje Padniestrėje, bet tai jau atskiras istorijos atvejis. Ne kiekviena valstybinė šventė Baltarusijoje yra poilsio diena. Pavyzdžiui, ką tik Lukašenkos režimo išrasta tautos...
Jurgita Žąsinaitė–Gedminienė, www.voruta.lt Apie Rūsčio Kamuntavičiaus mokslo monografiją Gudijos istorija. Baltarusijos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021 „Kodėl iki šiol neparašėme Gudijos istorijos?“ – tokiu įvadiniu klausimu prasideda neseniai pasirodžiusi Rūsčio Kamuntavičiaus mokslo monografija Gudijos istorija. Šis esminis klausimas pagrindžia mokslinio tyrimo svarbą, jo atsiradimo priežastis, net pasirinktą metodologiją: lyginti ir suprasti. Išties,...
Maskvos universitetas XIX a. wikipedia org. nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Adomas Dominykas Bartuševičius, kuris šaltiniuose laikomas vienu sukilimo Verknės ir Nemuno krašte organizatorių (straipsnio autorės protėvių sūnėnas), gimė silpnos sveikatos ir buvo mažai tikėtina, jog vaikas išgyvens. Perskaičius tokias eilutes 1886 m. leisto žurnalo „Klosy” nekrologe teko nustebti, nes šis žmogus savo neilgame...
Akad.prof.habil.dr.Zigmas ZINKEVIČIUS, www.voruta.lt Tarpukario laikotarpiu Lietuvoje oficialiai buvo vartojamas senasis istorinis tautovardis Gudija. Vietoj gudas pasakydavo ar parašydavo baltarusis tik retkarčiais, daugiausiai verčiant iš rusų kalbos. Okupacijos metais įsigalėjo Baltarusija, kilusi nusižiūrėjus į rusų tada vartotą žodį Belarusija, atsiradusį carinės imperijos laikais ir pabrėžiantį Rusiją vietoj senosios Rusios. Bet juk (Kijevo) Rusios valstybė ir mūsų...
Lietuvos valstybės sienų kaita nuo XIII a. Nuotraukos šaltinis – lt.wikipedia.org Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Beveik prieš šešerius metus, kai Rusija dar tik telkė separatistų pajėgas ir ginkluotę Ukrainos pasienyje, o apie Krymo aneksiją sklandė tik gandai, viename iš straipsnių nerimą keliančiu pavadinimu „Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?“ svarsčiau ne apie artėjančią Kremliaus agresiją, bet apie kai kurių...
Astravo metrikinių knygų šaltinis. www.familysearch.org nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Jeigu atsiversi XVIII amžiaus Astravo (dabartinė Gudijos teritorija, Gardino apskritis, miestas netoli Ašmenos) parapijos krikšto metrikų knygą, pats pirmas įrašas – 1700 m. sausio 3 d. Jono arba Ivano Smoguro krikšto faktas Slobodkos kaime. Tačiau Slobodkos kaimas egzistavo ir Jiezno parapijoje. Vartant kitų tuometinių Ašmenos ar...
Doc. dr. Egidijus MAŽINTAS, Lietuvos edukologojos universitetas Niekam nekyla abejonių, kad senoviniai lietuviški vardai buvę įvairių formų prigimtinio lietuvių tikėjimo likučiai, iki šiol sėkmingai sugebėję apjungti ir suklijuoti kas kart vis labiau susiskaidžiusią baltų genčių diasporą ir Lietuvos valstybę. Kaip nekeista, bet būtent vardai provokuoja ir stimuliuoja neapykantos, nuoskaudų, nepasitikėjimo paaštrėjimą tarp mūsų pačių ir...
Akad. prof. habil. dr. Z. Zinkevičius Akad. prof. Zigmas ZINKEVIČIUS, www.voruta.lt Negalime nesidomėti savo rytinių kaimynų šalimi, juk tarp mūsų ir tos šalies praeityje buvo daug bendra. Kadangi mus dabar skiria ne tik Lietuvos-Gudijos, bet ir Europos Sąjungos-Gudijos siena, tai tiesioginiai kontaktai apsunkinti. Sumažėjo informacijos apie dabartinį kaimynų gyvenimą, jų materialinės ir dvasinės kultūros apraiškas....