Atspėkite, kurie iš matomų asmenų dirba „po priedanga“. Asociatyvi rezistencijos rengimo kursų organizatorių nuotr.
Filomena Vilūnaitė, www.voruta.lt
Pagal Krašto apsaugos ministerijos užsakytos gyventojų nuomonės apklausos duomenis, į klausimą, ar ryžtųsi ginti šalį, jei iškiltų grėsmė, 61 proc. respondentų atsakė, jog ryžtųsi inicijuoti ar prisidėti prie pasipriešinimo taikiais būdais, o ginklu priešintųsi daugiau nei pusė apklaustųjų. Ryžtas priešintis taikiais būdais nuo 2019 m. yra padidėjęs net 10 procentų. (2022 metų gruodžio mėn. apklausa „Lietuvos gyventojų nuomonės aktualiais su krašto apsauga susijusiais klausimais tyrimas“ atliktas Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“.)
Panašius rezultatus parodė ir gyventojų Pilietinės galios indekso tyrimas – jei Lietuva būtų užpulta, ginklu ar kitais būdais, šalį ginti pasiruošę daugiau nei 50 proc. gyventojų. Pilietinės visuomenės institutas pastebėjo, jog didesnį ryžtą priešintis ginklu išsakė vadovai, verslininkai, įmonių savininkai – tie, kurių pilietinės savimonės lygmuo yra itin aukštas. (VšĮ „Pilietinės visuomenės instituto“ užsakymu 2022 metų spalio mėn. tyrimą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“).
Taip pat skaitykite
Šiandien, Rusijos karinės agresijos prieš nepriklausomą valstybę Ukrainą akivaizdoje, neabejotinai kiekvieno šeimoje yra pasikalbama apie tai, kas būtų, jeigu Rusijos bombos ir raketos pradėtų kristi Lietuvos miestuose, gyvenvietėse, kaimuose. Kur bėgti, kur slėptis, ką daryti? Kur ta slėptuvė mano mieste?
Viešai prieinama literatūra, straipsniai, patarimai yra, tik štai jų reikia patiems ieškoti.
Pilietinio pasipriešinimo strateginio plano, apie kurį kalba Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, deja, nėra, o Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad parengti pilietinio pasipriešinimo strateginio plano nespėjo. Ministerija nurodė, kad specialius kursus pernai išklausė 3 tūkst. žmonių.
Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadovas Linas Idzelis TV3 laidoje pateikė viziją, kaip galėtų atrodyti visuotiniai pilietinio pasipriešinimo mokymai Lietuvoje. Pasak LŠS vado, mokymai turėtų vykti kiekvienoje savivaldybėje ir būtų kartojami bent kelerius metus, nes taip išryškėtų ir būtų išspręstos strategijos spragos. Po tokių mokymų kiekvienas pilietis turėtų žinoti, kur būtų jo vieta, kokias užduotis jis galėtų vykdyti karinės agresijos atveju.
„Ukrainos kontekste daug kalbame apie visuotinę gynybą, t. y. būtinybę valstybės ir savivaldybių institucijoms, įmonėms, privačiam sektoriui ir visiems piliečiams būti pasirengus prisidėti prie valstybės gynybos ne tik ginklu, bet ir neginkluotais veiksmais. Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė vaidina kertinį vaidmenį, tačiau visuotinumo esmė yra visos visuomenės įsitraukimas ir bendradarbiavimas, nes piliečių apsisprendimas priešintis ir yra valstybės išlikimo pagrindas“, – teigia krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.
Dar neprasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą – beveik antri metai rezistencijos rengimo kursus veda Petras Virvičius – KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės viršila. Pasak P. Virvičiaus, rezistencijos pagrindas – kvalifikuoto pasipriešinimo okupantui tinklo kūrimas ir žmonių įtraukimas į jį. Kalbamės apie neginkluotą pasipriešinimą, gyventojų ir įmonių rengimą rezistencijai.
Šie kursai – kam juos rengiate? Aš taip pat norėčiau juose dalyvauti. Kodėl apie juos niekur nieko negirdėjau?
Šie kursai daugiau skirti sakyčiau visgi kariškiams, nes yra dalinamasi tam tikra jautri informacija, neskirta civiliams, plačiajai visuomenei. Vadinasi jūs, deja, juose dalyvauti, nebūdama krašto apsaugos sistemos dalimi, negalite. Kodėl apie juos nekalbama? Dėl tik ką mano paminėtos priežasties. Netgi juos baigę klausytojai prašomi neviešinti to, ką girdėjo. Nesidalinti fotografijomis, informacija. Nes kiekvienas neatsargiai ištartas žodis, jautri informacija gali pasiekti Lietuvos priešų ausis. O jų tikrai netrūksta.
Jonas Ohman, visuomenininkas ir „Blue Yellow“ organizacijos įkūrėjas, sako, kad neginkluotas pasipriešinimas Ukrainos gynyboje yra pamatinis dalykas, o Lietuvoje neginkluoto pasipriešinimo svarbą suvokiame per mažai. Ar taip?
Iš tikrųjų visuomenė nėra tam ruošiama. Sakyčiau, tam trūksta politinės valios, nėra tarpinstitucinio susikalbėjimo. Yra pavienės iniciatyvos ir tiek.
Vertinant Pilietinės galios indeksą, paaiškėjo, kad verslo žmonės, įmonių savininkai – yra tie, kurie jaučia didžiausią atsakomybę prieš savo bendruomenę ir yra labiausiai pasiryžę priešintis, jei Lietuvai iškiltų grėsmė. Manau, šie žmonės supranta, kad jei esi lyderis, negali būti bailys, turi išlikti vadas ir grėsmės akivaizdoje.
Visuomenės nariams, norintiems sužinoti, kaip galima prisidėti ar organizuoti pasipriešinimą ginklu ar taikiai, siūloma dalyvauti nevyriausybinių organizacijų organizuojamuose mokymuose, Youtube platformoje išklausyti Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento parengtus mokymus ir patarimus, kaip elgtis nenumatytų situacijų atveju. Kiek paveikūs yra tokie mokymai?
Tai geriau negu nieko, bet to tikrai neužtenka. Visų pirma, pilietinio pasipriešinimo abėcėlės turėtų būti mokoma mokyklose, ši disciplina turėtų būti privaloma. Pilietinis rengimas. Aš atsakingiems už Lietuvos visuomenės rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijas asmenims siūlyčiau vykti į įmones ir pažindinti žmones su pačiais pasipriešinimo pagrindais. Be to, juk pasipriešinimas gali būti ne tik ginklu, kaip galbūt daugeliui atrodo arba įsivaizduoja. Priminsiu, kad vienas didžiausių ginklų dabar – informacija.
Be to, jeigu iniciatyva ateitų iš įmonių, organizacijų, švietimo įstaigų, jeigu jos kreiptųsi į KAM, KASP, ko gero, rezistencijos kursą galima būtų adaptuoti ir visuomenei.
Yra toks leidinys – „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“. Jis išleistas dar 2014 m. KAM. Šio leidinio tikslas – kad visi Lietuvos piliečiai turėtų bendrą supratimą apie valstybės veiksmus reaguojant į ekstremaliąsias situacijas, pavojus ir grėsmes taikos ir karo metu (siekiant apsaugoti piliečius), be to, ypač svarbu, kad jie žinotų, ką, norint apsisaugoti nuo nelaimių, reikia daryti jiems patiems ir kaip prireikus prisidėti prie šalies gynybos. Tačiau aš suprantu, kad be manęs, jūsų ir krašto apsaugos sistemoje dirbančių žmonių jį tikrai mažai kas skaitė. Nors dabar gal atsirastų ir daugiau tokių.
Tiesą pasakius labai rekomenduočiau paspausti šias nuorodas ir pasiskaityti. Be trumpų ir suprantamų tekstų, yra dar geresnės iliustracijos, itin palengvinančios veiksmų supratimą, suvokimą. Toli ieškoti nereikia tos informacijos, būtent ji galėtų būti dėstoma mūsų vaikams, jaunimui; tai galėtų būti bazinių įgūdžių formavimas mokyklose, gimnazijose. (Spausti ČIA ir atsisiųsti leidinį)
Ypatingai gera, suprantama kiekvienam piliečiui, mano požiūriu, yra KAM ( atsakingasis redaktorius Albertas Daugirdas) parengta knygelė „Pilietinio pasipriešinimo abėcėlė. Patarimai, kaip kovoti be ginklų“. Gal jos populiarinimu reikėtų užsiimti?
Žinoma, kad taip. Gerai tai, kad jūsų svetainėje yra įdėta nuoroda. (Spausti ČIA ir atsisiųsti knygelę) Dar noriu paminėti ir kitą leidinį – „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui: rimti patarimai linksmai“. Ši patraukliais ir linksmais piešinukais iliustruota knygelė yra puikus praktinių patarimų kaip elgtis ekstremalių situacijų ir karinės agresijos metu, mano nuomone, būtų tinkama ne tik ikimokyklinukams, bet ir suaugusiems mūsų piliečiams. (Spausti ČIA ir atsisiųsti leidinį)
Tenka konstatuoti, kad aš savo vietos Rusijos karinės agresijos prieš mano šalį atveju, nežinau. Žinau tik viena – kad nebėgsiu, neemigruosiu, darysiu tai, ką geriausiai moku – valdyti ir rinkti informaciją. Bet…
Ar yra koks nors universalus telefono numeris, kuriuo galėčiau paskambinti ir paklausti – kuo galėčiau būti naudinga mūsų kariuomenei, žvalgybai, policijai ir t.t. Šis klausimas jus gal prajuokins, tačiau neabejoju, kad iš 100 paklaustų žmonių 99 atsakys, kad nežinotų kur kreiptis.
Ukrainoje karo metu metu buvo sukurta programėlė, per kurią gyventojai gali pranešti apie pastebėtą priešo kariuomenės judėjimą ir kitą svarbią šalies gynybai informaciją. Apmaudu, bet Lietuvoje nieko panašaus nėra ir aš nežinau, kodėl šiuo klausimu nieko negirdėti. Gal startuoliai galėtų sukurti tokią programėlę? Tačiau į jūsų klausimą kokiu telefonu jums reikėtų skambinti karinės agresijos atveju, atsakyti negaliu. Žinoma, reikėtų skambinti 112, tačiau tik su ta sąlyga, jeigu priešas nebus sunaikinęs ryšių ir komunikacijos linijos, centrų…
Aš vis kalbu apie tiesioginę karinę intervenciją. O kokia mano pareiga yra dabar, kol jos nėra, kol sąlyginai saugiai gyvename? Be to, jog „kariauju“ savo ir ukrainiečių karą socialiniuose tinkluose, nes gerai moku rusų kalbą?
Pareigos jums jokios nėra. Tačiau yra asmeninė – tai ką jūs darote informacinėje erdvėje, tą ir darykite. Tiesiog jeigu norite taikos, ruoškitės karui, ypatingai siūlyčiau ir pačiai, ir savo aplinkai išmokti kritiškai vertinti bet kokią informaciją. Nes po ja gali slypėti ir dezinformacija, apvilkta patraukliu informacijos rūbu. Juk kaip sakoma – tikime tuo, kuo norime tikėti. Tad kritiškumo, daug kritiškumo vertinant net ir Lietuvos viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose platinamai informacijai. Juk turime ir „penktąją“ koloną Lietuvoje, nepamirškime to.
Dėkoju už pokalbį.
Kurso rengimo organizatorių nuotraukos
Šaltiniai
https://kam.lt/pilietinis-pasipriesinimas-ar-stipri-musu-valia/
http://www.civitas.lt/time-line/pilietines-galios-indeksas-2022-m/
