Sofija Daubaraitė. Neblėstanti „Paribio daina“

Sofija Daubaraitė. Neblėstanti „Paribio daina“

Sofija Daubaraitė, Vilnius, www.voruta.lt

Jau XXIII kartą į Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovę rinkosi Tarptautinio liaudies dainos atlikėjų festivalio – konkurso ,,Paribio daina” dalyviai ir žiūrovai. Jis dabar jau vadinamas tradiciniu renginiu. Šiais laikais, banaliai kalbant, nedaugelis renginių sulaukia ilgaamžiškumo, griūna garsių vardų verslai, išnyksta meno kolektyvai, o mūsų ir su mumis besiribojančių kaimyninių valstybių liaudies meno kolektyvai kiekvienais metais su neišsenkančiu dainos grožiu ir jėga buriasi kartu.

Renginį pradėjęs prof. Tadas Šumskas, konkurso vertinimo komisijos pirmininkas, sakė, kad šv. Martyno dieną, atsisveikinat su rudeniu ir pasitinkant žiemą, smagu būti tokiame dideliame dainininkų ir muzikantų būryje; visiems palinkėjo meninės sėkmės. Nelengvą konkurso vertinimo naštą profesoriui padėjo nešti LMTA docentė Zita Grigienė, kuri yra daugelio nacionalinių ir tarptautinių konkursų vertinimo komisijų narė ir Valstybinio dainų ir šokių ansamblio ,,Lietuva“ solistė, Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokyklos solinio dainavimo mokytoja- ekspertė Aušra Svilainienė.

Šį kartą konkurse dalyvavo 5 vaikų kolektyvai, 10 solistų ir 16 liaudies folkloro ansamblių.

Pirmieji į sceną žengė vaikų kolektyvai. Paminėtina šeimos folkloro ,,Svitanak“ kapela, kuri atliko baltarusių vaikiškas daineles su dūdmaišio akompanimentu,  nuo jų dainingumu ir išradingumu neatsiliko „Turgeliankos“ vaikai. Jie atliko liaudies dainas, kuriose netrūko ir jumoro, o Marta Ašmankevičiūtė iš Šalčininkų atliko S.Šimkaus harmonizuotą dzūkų krašto dainą „Vai nekūkuok“ ir lietuvių liaudies dainą „Lek gervė, lek gervelė“.  Visi atlikėjai buvo palydėti smarkiais plojimais.

Jaunuosius atlikėjus keitė solistai ir duetai. Jie atliko po du kūrinius. Dažniausiai buvo atliekama viena liaudies daina, o kitas kūrinys pasirinktinis. Žiūrovai džiaugėsi populiariomis dainomis ir arijomis. Ariją iš Džakomo Pučinio operos ,,Džani Skiki“ atliko Anastasija Vinogradova iš Latvijos, vėliau ir Rimgaudas Papickas. Margarita Prokopčuk (Vilnius) atliko kūrinį ,,Vilniaus getas“ hebrajų kalba, Gustavas Juzala – lenkų ir baltarusių liaudies dainas, Antanas Pociūnas, R.Papickas, Janina Altaravičienė Valmantas Naraškevičius ir daugelis kitų dainininkų buvo aukštai įvertinti. Publika šiltai sutiko ir duetus.

Visus folklorinius ansamblius sunku ir suminėti. Žavėjo svečiai  iš Gomelio srities Jelskio r. Tai šeimos folkloro kapela ,,Svytanak“ (suaugusieji). Šis kolektyvas atliko autentišką iš močiutės girdėtą baltarusišką dainą ir dvi apeigines vestuvines dainas (kolektyvo meno vadovė Maryna Struneuskaja), Latvijos slavų kultūros ansamblis ,,Uzory“ atliko ,,Mate Marija“, (Raimundo Paulo muz.), ukrainiečių liaudies dainą ,,Oi, vyšnių sode“ ir baltarusių – ,,Oi, lauke prie slėnio“( meno vadovė J. Juzefovič).

Šio konkurso solistas, prizininkas Gustavas Juzala, Vilniaus universiteto docentas, aštuonerius metus gyvenantis Vilniuje ir vadovaujantis Baltosios Vokės ansambliui ,,Lalinka“, pats dainuojantis Vilniaus žemaičių ansamblyje sako, jog, kaip etnomuzikologas, tyrinėjantis lenkų, lietuvių dainas, negalintis nepastebėti, kad vietovėse, kur susipina skirtingos tautos, ten ir liaudies dainos, melodijos, šokiai net ir apeigos persipina. Kaip pavyzdys galėtų būti kalėdojimo apeigos. Kalbame ne apie kalėdines giesmes, o apie kalėdotojų dainas. Kalėdotojai vaikščiodavo po kaimą,  užsukdavo į kiekvieną kiemą ir dainuodavo. Dar neseniai Kovalčiukų kaime (Šalčininkų r.) žmonės mokėjo kalėdotojų dainų, bet dabar nebemoka. Jo nuomone, ilgiausiai tai išlaikė žemaičiai ir aukštaičiai, bet ir ten šis reiškinys nyksta. Bet dar gyvos užgavėnės. Kalėdojimo atspindžių jose dar galima įžvelgti. G. Juzala džiaugėsi, kad gyvuoja ,,Paribio daina“ ir kad gali jame dalyvauti.

Žinoma didelės varžytuvės vyko tarp Lietuvos atstovų. Tai Šalčininkų meno kolektyvai, atliekantys kūrinius baltarusių, lenkų, lietuvių kalbomis. Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazijos vokalinis ansamblis ,,Lenok“, kuris atliko     baltarusių liaudies dainą ,,Oi leteli gusi z brodu“ ir lietuvių liaudies dainą „Skrido žąsys nuo part ryto“. Klausantis šių dviejų dainų, savaime kyla noras sužinoti šių dainų kilmę. Jų ir žodžiai panašūs, ir melodija.

Negalėjo šiame renginy likti nepastebėtas totorių kultūros centro folklorinis ansamblis ,,Ilsu.“ Į šį kolektyvą, kuriam vadovauja Palmira Parmoksizoglu, renkasi žmonės iš Vilniaus krašto: Keturiasdešimt totorių, Nemėžio, Trakų, Grigiškių, Pavilnio apylinkių. Šis ansamblis gyvuoja 12 metų. Jų atliekama antroji daina  ,,Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“ sukėlė visą salę ir buvo dainuojama kartu.

Ne vienas kolektyvas atstovavo Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočių“  bendrijoms. Tai Skuodo r. bendrijos mišrus romansų ansamblis ,,Prisiminimų rožė“, Utenos r. ansamblis ,,Norkūnaičiai“, Alytaus kapela ,,Bočiai,“ Druskininkų miesto bendrijos moterų vokalinis ansamblis ,,Druskelė“ ir tautinių šokių „Vijūna“ kolektyvas, kuris atliko choreografiją ,,Žiursteliai“ (muzika ir žodžiai Z Jančiauskienės), ,,Ramūs monai“ iš Rasenių rajono. Ir ar gali kolekyvas iš Žemaitijos paribio  nepadainuoti žemaitiškos dainos? Ir tai buvo daug kam pažįstama žemaičių liaudies daina ,,Pempel pempel.“ O po šios ,,trankesnės“ dainos buvo atlikta lietuvių liaudies  daina „Karvelėli mėlynasai“, kurią aranžavo  ansamblio vadovas V. Vilkas.

Konkurso metu buvo atliktas ne vienas ansamblio dalyvių autorinis kūrinys ir vadovų aranžuotos liaudies dainos.

Didžiule staigmena ir, kitaip kaip švente šventėje, nepavadinsi   primadonos Inesos Linaburgytės atvykimą ir dainavimą. Tai buvo didžiulė dovana, apie kurią nežinojo net konkurso komisijos nariai.

Solistės sukurtus vaidmenis operose sunku išvardint. Ji dainavo  ,,Normoje“, „Pilėnuose“, ,,Toskoje“, ,,Karmen“, operose „Lokys“, ,,Borisas Godunovas“, daugybėje Džiuzepės Verdžio operų. Ir šio festivalio dalyviams, ir žiūrovams Inesa Linaburgytė negailėjo nei savo talento, nei temperamento. Solistė tikrai nudžiugino visus.

Pasibaigus konkursui, jo dalyviai buvo apdovanoti padėkos raštais, nugalėtojai – diplomais. Sunku būtų įsivaizduoti šį renginį be Gervėčių klubo vadovo Alfonso Augulio rūpesčio ir renginio sielos vadovo, vertinimo komisijos pirmininko prof. Tado Šumsko darbo.

Atsisveikinant jis sakė, kad kolektyvai neturi sustoti ties tuo, kas pasiekta. Visi turi galimybes tobulėti, ieškoti autentiškų kūrinių, naujų tonacijų, vengti lengviausio kelio. Profesorius priminė, kad  latviai savo dainų šventės repertuare turi per 70 kūrinių, tuo tarpu mes atliekame 22. Tad visiems yra daug erdvės tobulėti, įvairinti repertuarą. Profesorius pažymėjo, kad ne vienas šiame konkurse dalyvavęs kolektyvas ir solistas yra verti pasirodyti aukščiausio lygio scenose. Todėl dabar jau galvojama apie šių konkursų laureatų atskirą konkursą.

Sofijos Daubaraitės nuotraukos

Naujienos iš interneto