Signataro Kazimiero Stepono Šaulio atminimas vis dar neįamžintas

Signataro Kazimiero Stepono Šaulio atminimas vis dar neįamžintas

1918 m. Vasario 16-osios Akto signataras Kazimieras Steponas Šaulys

Dr. Raimundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt

2017 m. dokumento tekstas

LR Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkui A. Gumuliauskui                

Kauno m. savivaldybės merui V. Matijošaičiui

Kultūros paveldo departamento direktorei D. Varnaitei

Prašome Jūsų įamžinti kun. Kazimiero Stepono ŠAULIO  (1872–1964) atminimą  lentą  ant pastato Papilės. Nr. 9 Kaune,  arba kitoje tinkamoje vietoje, kur jis studijavo/gyveno ar dirbo Kaune.

Kazimieras Steponas Šaulys gimė 1872 m. sausio 28 d. Stemplių kaime (Švėkšnos vlsč., Raseinių aps., dabar Šilutės r.). Nuo 1882 m. mokėsi Švėkšnos pradinėje mokykloje, vėliau (1886–1890) – Palangos progimnazijoje. Studijavo Žemaičių (Kauno) kunigų seminarijoje (1890–1895) ir St. Peterburgo dvasinėje akademijoje (1895–1899). Ten 1897 m. jis įgijo teologijos, o 1899 m. bažnytinės teisės magistro laipsnį.

1899 m. birželio 29 d. K. S. Šaulys Kaune įšventintas į kunigus. 1906–1922 m. – Žemaičių (Kauno) kunigų seminarijos bažnytinės teisės, moralinės teologijos ir visuomenės mokslų bei sociologijos (nuo 1907 m.) dėstytojas.

1911–1920 m. jis  ėjo Žemaičių vyskupo sekretoriaus pareigas, o 1916 m. buvo paskirtas Žemaičių vyskupijos kapitulos kanauninku, kiek vėliau – kancleriu.

1922–1940 m. ir 1941–1944 m. K. S. Šaulys buvo Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto docentas, vėliau – profesorius, Bažnytinės teisės katedros vedėjas.

K. S. Šaulys 1905 m. gruodžio 4–5 d. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. 1917 m. Lietuvių konferencijoje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą ir 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės (Vasario 16-osios) Aktą.

1920 m. K. S. Šaulys buvo išrinktas į Steigiamąjį Seimą.  1944-ųjų vasarą, vengdamas galimų represijų, kaip ir daugelis kitų aukštų Katalikų bažnyčios veikėjų K. S. Šaulys pasitraukė į Vokietiją, vėliau apsigyveno Šveicarijoje.

K. S. Šaulys mirė 1964 m. gegužės 9 d. Lugane (Šveicarija). Iš pradžių buvo palaidotas Pambio-Noranco kaimelio kapinėse netoli Lugano. 1968 m. jo palaikai perkelti į lietuvių koplyčią Campo Verano kapinėse Romoje.

 

Šv. Jurgio Kankinio konvento gvardijonas

Dr. kun. Paulius Saulius BYTAUTAS OFM

Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas, Socialinių mokslų (sociologija) dr. Raimundas KAMINSKAS

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.

Naujienos iš interneto