Socialinių tinklų nuotrauka

Doc. dr. Saulius Spurga, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas

Įvykiai buvo prognozuojami, tačiau nutiko, kaip visada tai būna, – netikėtai. Virėjas nutrūko nuo grandinės. Rusijoje vyksta Prigožino vadovaujamas maištas – atidengiama ugnis, užimamos teritorijos, liejasi kraujas. Kremliaus žiurkė cyptelėjo – „išdavystė“, „ginkluotas maištas“. Pažadėjo griežtą bausmę visiems, kurie nepaklus. Pripažino, kad federelinė valdžia nebekontroliuoja Rostovo prie Dono. Ateina pranešimai, kad tas pat gali nutikti Voronežui, Krasnodarui, Volgogradui. Yra numušami sraigtasparniai, lėktuvai. Reguliarios kariuomenės daliniai pereina į „Vagner“ pusę.

Virėjas išprotėjo? Ar, priešingai, jį aplankė praregėjimas – juk paskutiniu metu jis pateikė visai neblogų įžvalgų apie karo priežastis, apie neaiškius karo tikslus, apie karo eigą ir Rusijos patiriamus nuostolius. Suveikė Prigožino ambicijos, galios pajautimas. Jis tapo nebevaldomas. Žinoma, mums jis nėra herojus, jo rankos suteptos krauju. Tačiau tai, kad mažiausiai 25 tūkst. karių kelia maištą ir kovoja su Rusijos kariuomene, yra nepaprastai reikšmingas faktas.

Kremlius neįvertino Prigožino jėgos. Prigožinas savo nusikaltėlišku instinktu užčiuopė pačią skausmingiausią Rusijos vietą, latentinį pūlinį – Rusijos žmonės kažkur giliai pasąmonėje žino, kad valstybė yra ne jų, kad valdantysis elitas gyvena tarsi kitame pasaulyje, kad jam negalioja jokie įstatymai, kad jis naudojasi žmonėmis savo tikslams, ir net žmonių gyvybė yra nieko verta. Vieniems galima viskas – pasakiški turtai, jachtos, užsienio kelionės, jų vaikai išsisuka iš kariuomenės, kitiems – skurdas, paniekinimas ir mirtis. Apie tai žmonėms suprantama kalba prabilęs ir daugelio ilgai gniaužtą nepasitenkinimą tvėręs Prigožinas per akimirką tampa suprantamas, priimtinas, tikras didvyris. Jį nuoširdžiai remia daugelis karo Ukrainoje išvargintų karių. Nusikaltėliška Prigožino praeitis ir aplinka netampa kliūtimi – priešingai, dėl to jis tik dar artimesnis liaudžiai. Deja, tokia ta yra liaudis, užguita ir kriminalizuota iki pačių pašaknų.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šunytis kanda šeimininko ranką. Iš tikrųjų, jėgos, kaip bežiūrėsi, nėra lygios. Neaišku, kokių tikslų net teoriškai galėtų siekti Prigožinas, jo maištas atrodo iracionalus. Bet maišto sąvoka apima savyje iracionalų elementą, ar ne tiesa? Tai rimtas testas, kiek Rusijoje yra nepasitenkinimo – aišku, ne tiek karu, kiek neteisybėmis, pažeminimu. O žinant, kad absoliučiai viskas Rusijoje iki šiol buvo pagrįsta melu, to testo rezultatai – melui sklaidantis – gal nėra tokie jau nuspėjami.

Šiuo metu per BBC kalba Andrius Kubilius. Labai rimtai vertina maištą, neatmeta galimybės, kad Vagner žygiuos į Maskvą: ši diena gali pasirodyti lemiama. Kartu su interviu rodomi įspūdingi Rostovo prie Dono miesto vaizdai: priblokšti gyventojai stebi į miesto centrą įsiveržusius tankus.

Prigožino žygį remia Michailas Chodorkovskis, kuris yra vienijanti ir perspektyviausia Rusijos opozicijos figūra. Pasak Chodorkovskio, reikia paremti ir patį velnią, jei jis yra pasiryžęs užimti Kremlių, o aiškintis ir kovoti su išsišokėliu bus laiko vėliau.

Vagner daliniai juda link Maskvos. Voronežo srityje grupuotė kėsinasi užimti Borisoglebsko miestą, kuriame dislokuoti branduoliniai ginklai. Maskva ruošiasi gynybai. Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas ir „genialus visus pergudraujantis geopolitikas“ skubiai paliko Kremlių ir išskrido į Sankt Peterburgą ar kita kryptimi, galutinai patvirtindamas jau ilgokai sklidusius gandus apie savo nepaprastą drąsą.

Vienas Lietuvos analitikas iškėlė mintį, kad besirutuliojantys įvykiai – Prigožino grupuotės ir FSB susitarimo dalis. Geras susitarimas, pagal kurį 25 tūkst. kovos patirtį turinčių ir vieningų karių juda Rusijos teritorija, užiminėja miestus, kėsinasi į sostinę.

Padėtis Rusijoje tikrai rimta. Tai nėra vieno Prigožino problema. Kas sustabdys Vagner kariuomenę? Galima įsivaizduoti, kokių pastangų dėka tai pavyktų. Yra ir kitas dalykas – moralinė trauma, kurią šie įvykiai sukels Rusijos visuomenėje. Be jokios abejonės, atsirado plyšys, ir jis vis gilės. Net jei maištas pralaimės ir Prigožinas žus ar bus teisiamas – bet kokiu atveju ši tema skambės daugelį mėnesių. Atkakliai kurtas mitas apie Rusijos vienybę sužlugo. Jį sužlugdė ne liberalai, kurių labiausiai bijota, ne „užsienio agentai“ ir „sorošiniai fondai“. Seniai buvo pastebėta, kad Rusijoje girdima ir veiksminga tik jėgos kalba. Šie įvykiai tai patvirtina. Jėgos kalbos nemokantys liberalai iš tikrųjų nebuvo pavojingi ir jų pastangos niekada neatrodė rimtos.

Prigožinas išplatino atsakymą Putinui ir atmetė kaltinimą, kad jis išdavė tėvynę. Naujasis svieto lygintojas paskelbė, kad Vagner kovos už tai, kad šalyje neliktų melo, korupcijos ir biurokratijos. Jis pateikė pavyzdžius iš savo praktikos – Vagner ėjo į Afriką, tačiau grupuotės iškovojimai buvo nubraukti, nes Afrikos paramai skirti valstybiniai pinigai buvo išvogti. Taip pat klostosi įvykiai Ukrainoje – išvogti ginkluotei ir amunicijai skirti pinigai. Pasak Prigožino, valdžia meluoja, kelis kartus sumažindama Ukrainoje žuvusių karių skaičių. Prigožinas paskelbė ir patvirtino, kad Vagner tikslas – Maskva.

https://www.facebook.com/saulius.spurga