Nuotraukų autoriai – Aldona Grigaitienė ir Vladas Sungaila Zigmas TAMAKAUSKAS, www.voruta.lt Prisiminus prieškaryje vykusią Tautos šventę, skatinusią Lietuvos žmonių širdyse patriotizmą, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialo vadovybė surengė tokios pačios krypties pažintinę ekskursiją, aplankant kai kuriuos Dzūkijos krašto kampelius. Pirmasis stabtelėjimas – prie Nemuno ir Merkio upių santakos įsikūrusioje Merkinėje. Ji 2016...
Vytautas RUBAVIČIUS, Nepriklausomybės Akto signataro D. Malinausko premijos laureatas, www.voruta.lt Gyvename įvairiausių ideologinių, rinkodarinių apžavų burbulų metą. Pro tuos burbulus sunku net įžvelgti, kaip gyvename, juolab kelti klausimą o kodėl taip skurdžiai, varganai ir netalentingai gyvename, kad po trisdešimties nepriklausomos valstybės egzistavimo metų susivokta kurti vadinamąją “gerovės valstybę”? Išsilaisvinę iš sovietinės okupacijos galvojome, kad visiems...
Vydūno pagerbimas Vaižganto bute. Sėdi (iš kairės): M. Biržiška, S. Kymantaitė-Čiurlionienė, Vydūnas. A. Dambrauskas-Jakštas ir J. Tumas-Vaižgantas. Stovi (iš kairės): V. Bičiūnas, M. Vaitkus, V. Mykolaitis-Putinas, F. Kirša, L. Gira ir V. Krėvė-Mickevičius. Virginija RUŠKIENĖ, www.voruta.lt 2018 metais minėjome Vydūno 150 metų jubiliejų, o šiais 2019 metais – Vaižganto 150 -ąsias sukakties metines. Šios dvi ryškiausios XX amžiaus asmenybės skleidė lietuvybę, ugdė visuomenėje...
Vytautas LANDSBERGIS, www.voruta.lt Demokratijų forumui Vytauto Landsbergio kalba tarptautiniame Parlamentinių Demokratijų Forume Vilniuje 2019-09-16 Ne pirmi metai konstatuojama, kad demokratijos kaip bendruomenių sandaros ir valdymosi būdo reitingai krenta. Tai stebima pasaulio mastu, deja, ir Europoje. Demokratija nusiviliama, žmonės nepatenkinti ir pavargę. Tai signalas, dėl kurio verta sunerimti. Demokratija gali būti prarasta ir...
Valdas Vasiliauskas. FB nuotr. Valdas VASILIAUSKAS, www.kaunoforumas.com Šiomis dienomis gavau savo gero bičiulio, daktaro Rimto Marcinkevičiaus iš Amerikos žinutę: „Kodėl tyli dėl Kazio Škirpos ir Jono Noreikos?“ Diskutuoti su R. Šimašiumi ar dėl R. Šimašiaus – atsiprašau. Ir jau vėloka, kai mojuojama kūju. Tai tas pats, kaip diskutuoti su paryčiais į tavo namus įsiveržusia slaptąja...
Dr. Rimantas MIKNYS, Lietuvos istorijos instituto direktorius, www.voruta.lt Pranešimas perskaitytas 150-ųjų Juzefo Pilsudskio gimimo metinių bei Lenkijos ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga Vilniuje 2017 m. gruodžio 5-6 d. surengtoje mokslinėje konferencijoje „Be emocijų. Lenkų-lietuvių dialogas apie Juzefą Pilsudskį“. Organizatoriai: Lenkijos tautos atminties institutas, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Lenkijos institutas Vilniuje. Konferencijos...
Tautotyrininkas, rašytojas ir žurnalistas Jonas Laurinavičius (pirmas iš kairės) sveikina knygos autorių dr. Algirdą Matulevičių. Straipsnio autoriaus nuotr. Jonas ČESNAVIČIUS, www.voruta.lt Po trumpos pertraukos, pasibaigus vasarai, pasidalinti atostogų metu patirtais įspūdžiais ir nuveiktais darbais rugsėjo 4 d. vėl susirinko Lietuvos žurnalistų sąjungos Senjorų klubo nariai. Kaip visada susirinkimą pradėjo klubo pirmininkas įžymus poetas ir žurnalistas...
Užrašas: Šiuose rūmuose 1945-1946 metais dirbo žymus rezistentas, Štutgofo koncentracijos stovyklos kalinys, Lietuvių Tautinės Tarybos ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų organizatorius ir vadas Jonas Noreika- Generolas Vėtra www.pozicija.org Ketvirtadienį Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros, įvyko mitingas, kuriame susirinkę Jono Noreikos – Generolo Vėtros gerbėjai išreiškė susirūpinimą valstybės atminties politika. Mitingo dalyviai daugiausiai piktinosi Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu...
kaunoforumas.com nuotr. Rasa ČEPAITIENĖ, www.propatria.lt Kalba, pasakyta mitinge 2019 m. rugsėjo 5 d. Simono Daukanto aikštėje. Mieli lietuviai ir Lietuvos draugai, Kaip pavadinti žmogų, kuris neturi atminties? Veikiausiai amnezijos kamuojamu ligoniu. Kaip pavadinti tą, kurio atmintis buvo sąmoningai ištrinta ir perrašyta? Mankurtu? O gal zombiu? O kaip pavadinti tautą, kuri pati lengvabūdiškai atsisako savo...
Knygos viršelis Vytautas A. GOCENTAS, Vilnius, www.voruta.lt Žymus Lietuvos istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojas Algirdas Matulevičius šiemet paminėjo savo amžiaus 80-ąją sukaktį – gimė 1939 m. sausio 10 d. Giedraičiuose, Molėtų r. baigė Giedraičių vidurinę mokyklą, besimokydamas laimėjo respublikinį astronomijos konkursą. Tačiau astronomu netapo, baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir...
Avydas Juozaitis su bendražygiais sveikino 100-metį švenčiančią Latviją | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Viktoras Avuotinis (Viktors Avotiņš), „Neatkarīgā“, www.alkas.lt Pakeliui į Estiją mūsų namuose su šeima lankėsi lietuvių filosofas, rašytojas ir publicistas, vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų ir lyderių Arvydas Juozaitis. Nuo 2009 iki 2012 m. Arvydas gyveno Rygoje, išmoko latvių kalbą, būdavo su rygiečiais per...
Autorės asmeninio archyvo nuotrauka Dr. Halina KOBECKAITĖ, www.voruta.lt Įvairių įvykių sukaktys ir jų minėjimas turi gilią prasmę. Žmogus turi progą prisiminti ir kas vyko tada, ką jis jautė dalyvaudamas viename ar kitame renginyje, ir kaip vertina jį dabar iš praėjusio laiko atstumo. Ką tik paminėjome vieną svarbiausių ir emocingiausių naujausios Lietuvos istorijos įvykių – Baltijos...
Vladas Terleckas. Arūno Baltėno nuotr. Vytautas A. GOCENTAS, Vilnius, www.voruta.lt Jauną žmogų gyvenimo keliu veda tėvai, pedagogai, kunigai. Tarp šių trijų sudedamųjų – pedagogai, kurie bene ilgiausiai išgyvena žmogaus inteligento sukūrimo dramą. Nuo lopšelio ir darželio, mokyklos ir gimnazijos, iki akademinių studijų ir daktarato, o ir vėliau yra kelrodžiai, švyturiai. Tiesiog taip yra ir tegul...
Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt „Baltijos kelias“ turėjo reikšti trijų nepriklausomų šalių vienybę. Ne deklaruojamą, ne teorinę, bet realią – ekonominę ar politinę. Vieni kitus turėjome remti, palaikyti sunkiausiais momentais, ypač per agresijos aktus iš Rytų. Formaliai taip ir buvo per tuos tris dešimtmečius. „Baltijos kelias“ tą vienybę simbolizavo visam pasauliui. Bet Gyvoji...
1991 m. pučas Maskvoje. en.wikipedia.org nuotr. Prof. Vytautas LANDSBERGIS, 15 min.lt 1991 m. rugpjūčio 19 d. karinis ir politikų stagnatorių perversmas Maskvoje – gelbėti SSRS! – galėjo baisiai pakreipti Europos istoriją. Demokratinės rusų jėgos, kurioms vadovavo Borisas Jelcinas, atsilaikė. Nuo pirmų valandų, kai apsišaukėliškas „Nepaprastosios padėties valstybinis komitetas“ (GKČP) pasiskelbė imąs valdžią į savo rankas, o...
Stalino taika dypuko akimis. Petro Osmolsko karikatura. XX a. 5 deš. Publikavimo vieta nežinoma Augminas Petronis, www.bernardinai.lt ARIMANTAS RAŠKINIS – mokslininkas, biofizikas, ateitininkas, sovietmečiu palaikęs artimą ryšį tiek su Rusijos, tiek su Lietuvos disidentais, prisidėjęs tiek prie Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikos, tiek prie Rusijos disidentų leistos „Dabarties įvykių kronikos“, pats patyręs tuometinės valdžios persekiojimus....
Baltijos kelias. 1989 m. R.Požerskio nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.aidas.lt „Bunda jau Baltija…“ Šie neįmantrios dainos žodžiai iki šiol skamba ausyse, žadina sielos virpesį, jaudina iki žmogiškųjų gelmių, o „Baltijos kelio“ vaizdai užgniaužia kvapą… Jau ne kartą ieškau atsakymo į nuolatinį klausimą: kas tuos du milijonus sujungė, kodėl jie plūdo į daugiau kaip 600 km grandinę...
Prof. Laima Kalėdienė. propatria.lt nuotr. Laima Kalėdienė, www.alkas.lt Maniau, kad tikriausiai tik aš viena pagalvojau, kad sinagogos uždarymas Vilniuje – tai provokacija, kliaučių ieškojimas. Dar sovietmečiu išmokau tokius dalykus vertinti įtariai. Bet kai Faina Kukliansky užsipuolė Vytautą Landsbergį neva užgauliai pavartojus žodį žydelka (jis eilėraštyje parašė, kad Dievo Motina buvusi žydelka), jau ėmiau abejoti, ar tikrai ta...
unesco.org nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Artėdami prie rugpjūčio 23 – osios, kaip prieš 80 metų Lietuva tapo didžiųjų valstybių dalybų auka, o jau rugsėjo 28 d. atsidūrė SSRS nasruose, verta prisiminti, kad Lietuva buvo daugelio grobuonių okupantų laimikiu. O kažkada, dar LDK laikais, ir patys lietuviai gviešdavosi svetimų teritorijų. Bet šiandien, naujaisiais laikais, apie okupaciją...
Donatas JANUTA, www.voruta.lt Neseniai ,,Drauge” (2019 m. birželio 1 d.) išspausdintas pokalbis su 80-metį švenčiančiu kunigu Antanu Saulaičiu, kuriame jis žvelgia į savo, dvasininko, gyvenimą. Be kita ko jis kritikuoja Lietuvos vyskupus už neveiklumą ir nepajėgumą išklausyti ar nors bendrauti su tais, kurių nuomonės skiriasi nuo jų. Kun. Antano pasisakymai truputį primena gražiausios lietuvių giesmės Pulkim...
Šiandien Panų kalne aukojamos Šv. Mišios. Nuotraukos autorius – Vilensija, CC BY-SA 3.0 Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt Važiuodami Sedos – Telšių keliu, dešinėje kelio pusėje rasime miške pastatytą pavėsinę, už jos keliukas ir rodyklė į Panų kalną. Pavažiavę miško keliuku 1,4 km, pasieksime pušimis apaugusį, pelkėmis apsuptą ir padavimais apipintą alkakalnį. Šis istorinis...
Sofija Putvytė-Mantautienė, moterų šaulių vadė 1936–1940 m. Kristina STADALNYKAITĖ, Vilnius, www.voruta.lt Pirmieji žingsniai 1918 m. vasario 16 d. dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuriuo buvo deklaruota nepriklausomybė nuo tuo metu jau bolševikinės Rusijos ir kaizerinės Vokietijos. Pasirašytas dokumentas skelbė apie jaunos valstybės susiformavimą, tačiau neužtikrino saugumo nuo išorinių veiksnių....
Autoriaus asmeninio albumo nuotraukos Prof. Aleksandras VITKUS, Žiliai, www.voruta.lt Labai gražiai yra parašęs žygeivis, vienas iš pogrindžio žurnalo „Pastogė“ leidėjų ir autorių Juozas Prapiestis: „Mūsų kultūros lopšys – sodžius. Su visu krašto vaizdu, vardais, papročiais ir gyvenimais. To beveik nerasime metraščiuose. Didžioji pasaulio istorija tarsi praeina aplenkdama mūsų kaimus ir jų žmones, nors savo buvimu...
Kunigas-kapelionas Romualdas LIACHAVIČIUS, Augsburgas, Vokietija, www.voruta.lt Išgirdęs Augsburgo miesto pavadinimą, neretas kilstels antakius ir pasidomės, kuriame Vokietijos gale jis yra. Bavarijos žemėse, – atsakau, – visai šalia Miuncheno. Bet jei pasakyčiau, jog tai miestas, kurį 1738–1812 metais valdė Lietuvos-Lenkijos karalių Augusto II ir Augusto III palikuonis, t.y. karališkos linijos princas – vyskupas Klemensas Venceslavas Augustas...
Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt Šių metų liepos mėnesio pradžioje Vilniuje iš Lukiškių kalėjimo išvežti paskutiniai kaliniai, ir kalėjimas uždarytas. Atmintyje iškilo tolimi jaunystės prisiminimai … 1949 m. birželio 26 d. buvau suimtas MGB (sovietinio saugumo). Pradžioje laikė Mažeikiuose, vėliau Šiaulių kalėjime, o tų pačių metų lapkričio mėnesį buvau atgabentas į Vilnių, kaliniams vežti pritaikytu „Stolypino“...
Karaliaučius Vytas TAMOŠIŪNAS, Klaipėda, www.voruta.lt Liepos 3 d. „Klaipėdoje“ buvo atspausdintas labai kategoriškas Bronislovo Ciunio straipsnis, smerkiantis tuos lietuvius, kurie dar ir dabar drįsta kokį Kaliningradą ar belorusių Grodną pavadinti Karaliaučiumi ar Gardinu ir pan. Tas pilietis griežtai pasisako prieš kai kurių užsienyje atsidūrusių vietovardžių lietuvišką formą ir tuo pačiu nori save pateikti kaip lietuvių...
Vasario 16-osios gimnazija Hiutenfelde, Vokietijoje. Pagrindinis gimnazijos pastatas ir gamtos mokslų korpusas. Justino Gečo nuotr. Dalia SAVICKAITĖ, www.voruta.lt Lietuvių vienybės dienai Liepos 17-oji – būtent tam skirta diena. Dar birželio 26 d. buvo numatyta paskirstyti 2,5 mil. eurų, kurie 2020-21 m. būtų naudojami kaimyninių šalių lietuvių bendruomenių poreikių, susijusių su tautinės tapatybės išsaugojimu ir ryšių...
Ryšard MACEIKIANEC, www.pogon.lt Autor: Ryšard Maceikianec Poniedziałek, 15 lipca 2019 Vilnius, 2019 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos prezidentui Gitanui Nausėdai Pilieti Prezidente, visuomenės informavimo priemonės praneša, kad Jūsų pirmuoju užsienio vizitu taps Lenkija ir kad lyg tai Lenkijoje pranešit, kad tiems Lietuvos piliečiams, kurie kalba panašia į lenkų kalbą, vardai ir pavardės bus oficialiai...
www.voruta.lt Vos už 30 kilometrų nuo Kauno įsikūrusiame Vilkijos miestelyje žydų bendruomenė įsikūrė XVIII amžiaus pabaigoje. 1766 metų gyventojų surašymo duomenimis, Vilkijoje gyveno 652 žydų tautybės žmonės, 1847 metais – 789, pagal 1897 metų surašymo duomenis, Vilkijoje gyveno 2012 gyventojų, iš jų 1431 gyventojas žydų tautybės. 1915 metais caro valdžia dalį žydų ištrėmė į Rusiją....
LŠS nuotr. Ignas MEŠKAUSKAS, šaulys, www.voruta.lt Kiekviena tauta siekia išsaugoti savo laisvę, garantuoti laisvą ir saugią raidą. Aukščiausias tikslas – nacionalinis saugumas. Mūsų Konstitucija įpareigoja kiekvieną pilietį užpuolimo metu ginti valstybę. Pagal Nacionalinių saugumo pagrindų įstatymą, saugumą užtikrina rengimasis visuotinam ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui. Yra priimtas Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo įstatymas. Vienintelė...