Buvusio Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LRV komanda kartu su generalinio direktoriaus pavaduotoju Stanislav Vidtmann (viduryje) 2010 m. Autoriaus nuotr. Alfonsas KAIRYS, Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas, Lietuvių švietimo draugija „Rytas“, www.voruta.lt Tokiu pavadinimu skelbtas mano rašytas straipsnis apie Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbuotojus laikraštyje „Voruta“ (2018...
Nuomonės, diskusijos, komentarai
Įrašas
Petras Šidagis. Racionali ir ori tautinė pilietinė Lietuvos valstybės vidaus ir užsienio politika, pagrįsta krikščioniškomis vertybėmis
Popiežius Pranciškus Petras ŠIDAGIS, www.voruta.lt Subsidiarumo principas. Popiežius Pranciškus Asyžiuje įvairių pasaulio religijų atstovų susitikime „Už taiką“ meldžiasi, kad „teprasideda nauji laikai, kuriais globalizuotas pasaulis būtų tautų šeima.“ Tai esmingi popiežiaus žodžiai. Dievas sukūrė pasaulį kaip tautų šeimą. Kaip šią popiežiaus įžvalgą pritaikyti mums šiandien? Šiuo principu turėtų remtis ir Europos Sąjunga, kaip atsakingų šeimininkų...
Įrašas
Mečys Laurinkus. Kieno labui veikia mūsų politikai?
Mečys LAURINKUS Regis, įsibėgėja Vydūno (Vilhelmas Storostas, 1868–1953) draugijos inicijuoti ir Seimo dėka paskelbti didžio lietuvininko, rašytojo ir filosofo paminėjimo metai. Kontekstas prisiminti vieną ryškiausių XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Mažosios Lietuvos asmenybių labai palankus. Po įspūdingos šių metų Dainų šventės pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. jaučiamas didelis nacionalinių jausmų pakilimas....
Įrašas
Gintaras Karosas. Prezidento pavyzdžio jėga
Gintaras KAROSAS, www.voruta.lt Gyvename jubiliejiniais 2018-aisiais. Tai tie metai, kai švenčiame savo tautinės valstybės atkūrimo šimtmetį ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio trisdešimtmetį. Lemtingų Valstybei įvykių jubiliejai įpareigoja mums prisiimti dar daugiau atsakomybės už sėkmingą šalies ateitį. Turėsime progą 2019-aisiais rinkti Respublikos Prezidentą. Nuo to, kokią kandidatūrą pasirinksime, smarkiai priklausys ir mūsų artimiausio laikotarpio šalies raida....
Įrašas
Vytautas Sinica. Trečioji autonomininkų banga?
Vytautas SINICA, www.propatria.lt Liepos mėnesį vienas su Lietuvos lenkų bendruomene susijęs įvykis buvo nepelnytai ignoruojamas, o kitas – dirbtinai paverstas skandalu. Ignoruotasis įvykis buvo liepos 7-13 dienomis su Lenkijos ambasados pagalba organizuotas Armijos Krajovos 1944-ųjų bandymo užimti Vilnių minėjimas. Nors visapusiškai skandalingas, jis niekam nebuvo įdomus. Bet skandalu virto kelių Seimo konservatorių siūlymas 60 procentų...
Įrašas
Vytautas Radžvilas. Partizanų šmeižimas – tik žaidimas?
Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr. www.propatria.lt Lietuvos valstybės, o tiksliau – valstybingumo likučių naikinimas žengia į baigiamąją fazę, virsdamas beveik visuotiniu, nuolatiniu, o svarbiausia – jau net nesąmoningu ir todėl nesuvokiamu jos griovimu. Ir ją pirmiausia naikina ne tiek gero nelinkintys išorės priešai, bet LKP/TSKP „platformininkų“ – M. Burokevičiaus jedinstveninkų ir atonomininkų – ideologija besivadovaujantys...
Įrašas
Dr. Arūnas Vyšniauskas Palikti lituanistinių institutų status quo?
1 PAV. Iš Antano Smetonos Lituanistikos Instituto 1939 m. statuto ir regulamino leidinio [2]. A. Vyšniausko nuotr., 2018. Dr. Arūnas VYŠNIAUSKAS, Trakai, www.voruta.lt 2018 m. kovo pradžioje paviešinus Premjero Sauliaus Skvernelio sukurtos darbo grupės planus jungti 13 valstybinių mokslinių tyrimo institutų į stambesnius tyrimo centrus, žiniasklaidoje pasirodė į tai reaguojančių straipsnių. Ypač sunerimo humanitarinių mokslų...
Įrašas
Vytautas Sinica. Ką atskleidžia Vilniaus užėmimo operacijos metinės?
Vytautas SINICA, www.propatria.lt Liepos viduryje Lietuvos lenkai (tie patys puikiai integruoti, apie kuriuos kalba Mariušas Antonovičius ir Aleksandras Radčenko iš tariamai LLRA oponuojančio, o iš tiesų tą pačią dūdą pučiančio Lenkų diskusijų klubo) su Lenkijos ambasados pagalba ir Lenkijos Seimo atstovais minėjo Lietuvoje siautėjusios okupacinės kariuomenės – Armijos Krajovos – 1944 metais vykdytos Vilniaus...
Įrašas
Vis tolyn nuo blogo pono
Gintaras Abaravičius. © Irmanto Sidarevičiaus nuotr. Danutė ŠEPETYTĖ, Respublika.lt Istoriko, archeologo, Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriaus Gintaro ABARAVIČIAUS nuomone, visais laikais lietuvis bėgo nuo blogo pono. Bėga ir dabar. Užtat Lietuvą ir šluoja neregėto masto emigracija. – Vadinasi, ponas tampa vis blogesnis? – Mes gyvename paradoksų šalyje. Žiūrėkite, ekonomikos autoritetai, vadinamasis elitas, mums aiškina, esą...
Įrašas
Česlovas Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija Krajova Vilnių „vadavo“…
Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Prieš keletą dienų buvo paskelbtas Tautos forumo pareiškimas dėl Armijos Krajovos aukštinimo Lietuvoje ir santykių su Lenkija. Dokumente Tautos forumas atkreipia Lietuvos respublikos Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės dėmesį, kad jokia save gerbianti valstybė tokios padėties netoleruotų, o vengiant tiksliau apibrėžti kaimyninių valstybių santykius, Lietuvos visuomenė šiuo metu paliekama vertinti savo valdžios politiką pernelyg...
Įrašas
Liudas Mažylis apie „Laisvės karį“: „Gražu. Vietoje. Tinka.“
Kauno miesto savivaldybės nuotrauka Jurgita JAČĖNAITĖ, www.bernardinai.lt Apie Kaune atidengtą Vytį primenančią skulptūrą viešojoje erdvėje kalbų gausybė, ypač pliekiančių, esą tai joks meno kūrinys. Tačiau „Laisvės karys“ lankytojų srautų neatsigina – kad ir kiek daug kritikos strėlių skrieja į šią skulptūrą, paprastiems žmonėms, ypač kauniečiams, regis, ji labai miela ir prasminga. Kodėl ir kuo ji...
Įrašas
A. Juozaitis. Broliai ir sesės dainoje
Arvydas Juozaitis. J. Vaiškūno nuotr. Arvydas JUOZAITIS, www.voruta.lt Ieškodami NACIONALINĖS IDĖJOS, be kurios „tautinė tapatybė“ tampa tik dekoracija (drabužis, buitis, tvarka kiemuose, darbo kultūra – puikumėlis, bet ne Idėja). Pagalvokime: o jeigu ta idėja – DAINŲ ŠVENTĖS? Nacionalinės idėjos dėka tauta jaučiasi nepasiklydusi istorijoje. O mes – argi radę tą idėją, tą vieningą stiprybės „ašį“?...
Įrašas
A. Juozaitis. Seimas siekia įteisinti daugybinę pilietybę pažeisdamas Konstituciją?
Arvydas Juozaitis, J.Vaiškūno nuotr. Arvydas JUOZAITIS, www.voruta.lt Apgailėtina, kad Seimo dauguma sesijos pabaigoje balsavo už Referendumo įstatymo pakeitimą, kuriuo siekiama padaryti išimtį numatomam referendumui dėl dvigubos pilietybės. Šiame konkrečiame referendume, kurį tikriausiai paskelbs valdžia, sprendimui priimti tuomet jau nebereikėtų pusės visų piliečių balsų, o užtektų tik pusės iš tų, kurie atėjo. Lydekai užsakius, valdžiai panorėjus,...
Įrašas
Gintaras Songaila. Atviras laiškas prof. V. Landsbergiui
Gintaras Songaila. J. Vaiškūno nuotr. Gintaras SONGAILA, www.propatria.lt Jau praėjo pakankamai laiko po Audriaus Užkalnio birželio 13 d. rašinio „Rinkimų siaubas tik prasideda“, kuriame jis pasidalino tiek savo sapnais, tiek asmeniškomis „žiniomis“ apie Sąjūdžio istoriją. 1988-jų metų vasarą visą Lietuvą prikėlę Sąjūdžio pirmeiviai šiame rašinyje yra išvadinti „lunatikų prieglauda“, o Jūs apibūdintas kaip išskirtinis veikėjas...
Įrašas
D. Varnaitė. Tauta prieš bolševikinį kultūros užvaldymą, arba Kas yra Apskritas nulis?
Diana Varnaite | L. Šapnagio nuotr. Diana VARNAITĖ, www.alkas.lt Penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų girdėjome bolševikinę mantrą: „Mes senąjį pasaulį sugriausim ir naują pastatysim“. Kas galėjo pagalvoti, kad beveik po trisdešimt Nepriklausomos Lietuvos metų šią mantrą ir vėl išgirsime buldozerio griausmu. Kultūros ministrė Liana Ruokytė – Jonsson nerimsta ir siekia įgyvendinti savo 2017 m. odiozinę griovimo...
Įrašas
Petras Šidagis. Apie empatijos ugdymo svarbą
Petras ŠIDAGIS, www.voruta.lt „Trijų raidžių“ įteisinimas politikams iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikšminga, dėmesio neverta problema, pagarbos ženklas Lenkijai ir mūsų piliečiams lenkams. Tačiau neskubėkime vertinti, nes iš tikrųjų tai tik „ledkalnio viršūnėlė“, už kurios slypi labai svarbūs asmeniui ir tautai dalykai, panašiai kaip ledkalnis, kurio, deja, dažnai mes nepastebime. Kokia psichologinė būsena tos mūsų...
Įrašas
Vytautas Landsbergis. Okupacija iš arti. Liudijimas
Vytautas LANDSBERGIS, www.voruta.lt Buvęs Lietuvos karys ir prezidentūros sargybinis Vincas Kubertavičius aprašė atsiminimuose, kas vyko aplink ir lemtingąją valstybės užgrobimo naktį, ir keletą dienų po to. Nurodo rašąs apie įvykius „lygiai prieš 69 metus“, tad jo rankraščio data būtų 2009 m. birželio 14-15 d. naktis. Ačiū kariui. Liudijimą jis pateikė Antisovietinio pasipriešinimo kovų istorijos...
Įrašas
Kęstutis Eidukonis. Turiu VIZIJĄ Lietuvai
Kęstutis Eidukonis LR Seimo ir PLB komisios posėdžių metu. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. – Olga Posaškova) Kęstutis Eidukonis, www.pasauliolietuvis.lt Aš matau Lietuvą kaip BALTIJOS GELEŽINĮ VILKĄ, matau šalį, kurioje gyvena daugiau kaip 4 milijonai lietuvių. Aš matau Lietuvą, kur lengva rasti patinkantį, gerai apmokamą darbą visiems, norintiems dirbti. Aš matau šalį, kurioje žmonės tinkamai gali...
Įrašas
A. Antanaitis: Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė!
Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr. Danutė ŠEPETYTĖ, www.respublika.lt Dar nėra ne pusmečio, kai Valstybinės lietuvių kalbos komisijai vadovauja lituanisto išsilavinimą turintis žurnalistas Audrys Antanaitis. Svarstant jo kandidatūrą Seime, bene didžiausia kliūtimi laikyta aplinkybė, kad jis neturi mokslinio laipsnio, tačiau pakako kelių mėnesių, kad lituanistikos magistro vadovaujama komisija parengtų ir pateiktų Seimui 2018–2022 metų valstybinės kalbos...
Įrašas
Kamilė Šeraitė. Ar Europos Sąjunga parašys Lietuvos istorijos vadovėlį?
Kamilė ŠERAITĖ, www.propatria.lt Šiandien istoriją perrašyti nelengva, tačiau pasitelkti ją savo tikslams kurį laiką bandė dažnas Europos federalizmo šalininkas. Jų teigimu, istorija priklauso tiems, kurie ją kuria šiandien, o ne „populistams“, kurie „nostalgiškai laikosi įsikibę į praeitį ir atsisako žvelgti į ateitį“. Supraskime – noras stiprinti valstybingumą, ugdyti tautinę ir istorinę savimonę yra siejamas su...
Įrašas
Viktorija Daujotytė. Kas savaime suprantama
Viktorija Daujotytė – Pakerienė. V. Jadzgevičiaus nuotr. Prof. habil. dr. Viktorija DAUJOTYTĖ, www.voruta.lt Žodis, tartas gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo dieną, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Vileišių rūmuose Atstovauju humanitarams pensininkams, vadinasi, matau daug ką tarsi iš šono. Ir matau tikrai nelengvą savo jaunesnių kolegų situaciją. Jie visą laiką priversti teisintis, aiškintis, įrodinėti savo reikalingumą. Atrodo, kad jie...
Įrašas
Petras Šidagis. Lietuvos tautinė pilietinė politika (kairiojo liberalizmo kritika)
Šv. Onos bažnyčia su fasade išryškėjusia Gedimino stulpų forma Petras ŠIDAGIS, www.voruta.lt Preambulė. Šio straipsnio apie Lietuvos tautinę pilietinę politiką parašymas man buvo kūrybinis darbas, panašus į atsargų ėjimą lynu, nutiestu virš dviejų bedugnių. Pirmiausia, eiti juo, t.y. parašyti straipsnį tautine pilietine tema, reikėjo drąsos. Kai eini tuo lynu, iš kairės ir iš dešinės matai bedugnes, kurios simbolizuoja nuodėmės prarają. Pažvelgus į kairę, matai nemeilės sau, pataikavimo didesniems ir fiziškai stipresniems mūsų kaimynams, Lietuvos valstybės bei savo tautos išdavimo, pasidavimo tautos menkavertiškumo kompleksui nuodėmės bedugnę. Atsigręži į dešinę, matai puikybės, egoizmo, neapykantos kitiems, ypač kaimynams, kitoms pasaulio tautoms ir rasėms nuodėmės bedugnę. Eiti į priekį lieka tik siauras takelis – lynas, kuris veda tolyn. Tas takelis grindžiamas, pradedant nuo Dievo, kuris yra pati Meilė, Ištikimybė savo Tautai (krikščionims), Teisingumas ir Gailestingumas, po to – savęs, savo artimo, savo tautos, savo Tėvynės meilės link kitų tautų iki visos Dievo kūrinijos, viso pasaulio, kurį išgelbėjo Kristaus gailestingumas, meilės. Ta Kristaus pergalė, nugalint pasaulio dvasią ir teikia man drąsos, džiaugsmo, pasitikėjimo, vilties. Tuo keliu einant Viešpats tarsi primena Didįjį Meilės įsakymą: mylėk Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis, visu protu, o savo artimą kaip save patį. Pagal (Lk 10,27). Įvadas. Lietuvos valstybės tautinės pilietinės politikos dvasią apčiuopti galime Lietuvos valstybės gilioje senovėje, jau nuo karaliaus Mindaugo laikų, kai buvo sujungtos lietuviškos žemės į vieną Lietuvos valstybę. Vėliau LDK Gedimino laikais tautų taikaus sugyvenimo dvasia skleidėsi sostinėje Vilniuje – visos Lietuvos kultūros centre. „Ne vienas Vilniaus istorijos tyrinėtojas, rašydamas apie miesto praeitį, mini jame tvyrojusią tolerancijos dvasią. Nuo pat pirmojo savo paminėjimo rašytiniame šaltinyje Vilnius skelbia Europai, kad yra atviras kitataučiams atvykėliams. Regis, Gedimino kvietimas prilygo jo susapnuoto Geležinio vilko balsui, nes gana greitai į miestą ėmė keltis pirkliai ir amatininkai iš Vokietijos Hanzos sąjungos miestų, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos“ (pagal Tomą Venclovą). BENDRAS TAUTINĖS PILIETINĖS POLITIKOS TIKSLAS – SUKURTI PILIETINĘ VISUOMENĘ. KONKRETI ŠIANDIENINĖS LIETUVOS TAUTINĖS POLITIKOS SIEKIAMYBĖ – _ATVIRA LIETUVOS PILIEČIŲ KRIKŠČIONIŠKA (KATALIKIŠKA) BENDRUOMENĖ. Atvira bendruomenė reiškia, kad, tęsdami LDK Gedimino...
Įrašas
Lietuvos valstybingumo pobūdžiai ir jų interpretacijos
Prof. habil. dr. Alvydas BUTKUS, Kaunas Valdovo titulatūros klausimas Senasis lietuviškas valdovo pavadinimas buvo viešpat(i)s – tokia jo reikšmė pasiekė ir lietuvių raštijos laikus, net XIX a., plg.: Krezus, Lydijos viešpats, turėjo vienturtį sūnelį nebylį (S. Daukantas). ‘Valdovo’ reikšme vartotas ir tebevartojamas lietuviškuose Biblijos vertimuose: /…/ mūsų viešpats Dovydas apie tai net...
Įrašas
Česlovas Iškauskas. Ar senoji prūsų žemė galėjo tapti Lietuvos dalimi?
Česlovas Iškauskas. Asmeninio albumo nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Prieš 73 metus, 1945 m. balandžio 6-ąją, penktadienio vidurdienį, prasidėjo paskutinis tūkstantmečio istoriją turėjusios Prūsijos egzistavimo etapas – jos sostinės Kionigsbergo šturmas. 81 valandą vokiečiai beviltiškai priešinosi, o Raudonoji armija barbariškai naikino šį seną prūsų miestą. Karaliaučius sulygintas su žeme Iš maždaug 5200 pabūklų, iš daugybės...
Įrašas
Lituanistika – biurokratijos „okupacinio režimo“ gniaužtuose
Irena ANDRUKAITIENĖ, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, www.voruta.lt Mūšis dėl lituanistikos likimo, prasidėjęs daugiau nei prieš dešimtmetį, tai suaktyvėdamas, tai pritildamas tęsiasi iki šiol. 2009 m. vykdant valstybinių mokslo institutų pertvarką, Lietuvos mokslo taryba buvo parengusi „Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją“ su numatytais galimais pertvarkos scenarijais.Tuo metu šiems institutams...
Įrašas
Dr. Algimantas Liekis. „Istorijos detektyvų“ detektyvas
J.Pilsudskis Dr. Algimantas LIEKIS, www.voruta.lt Yra nemažai žiūrinčių gabaus žurnalisto V. Savukyno vedamą LRT laidą „Istorijos detektyvai“, o taip pat skaitančių jų atpasakojimus DELFI internetiniuose puslapiuose. Geras sumanymas. Detektyvus dažnas mėgsta, bent vaikystėje mėgo. Tai – patraukiantis skaitytojus ir žiūrovus žanras, kada tikimasi vieno, vienokio sprendimo, o pasirodo visai kitoks. Ir lietuvių Tautos, Lietuvos...
Įrašas
Alfonsas Kairys. Praeitis atgyja
Alfonsas KAIRYS, www.voruta.lt Vartau dar nuo laiko nepageltusius popieriaus lapus Lietuvos naujajame archyve. Tai susiję su buvusiu (jau senokai – tik buvusiu!) Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (TMID). Atkreipiu dėmesį į jo nuostatus, kuriuose sakoma, kad ,,svarbiausieji Tautinių mažumų ir išeivijos departamento uždaviniai yra: formuoti ir įgyvendinti valstybinę tautinių santykių darnumo...
Įrašas
Audrius Bačiulis. Vasario 16-osios akto galėjo ieškoti tik kaunietis
Audrius Bačiulis. Asmeninė nuotr. Audrius BAČIULIS, www.lzinios.lt Tame, kad Vasario 16-osios aktą, liudijusį nacionalinės Lietuvos valstybės gimimą, atrado vienos žymiausių „smetoniškos Lietuvos“ šeimų atstovas, yra didis istorinis teisingumas bei kartu paaiškinimas, kodėl kai kam šių dokumentų visiškai nereikėjo. Ne visa Lietuva džiūgavo dėl profesoriaus Liudo Mažylio atradimo Vokietijos diplomatinės tarnybos archyve. Nedidelė, bet įtakinga dalis...
Įrašas
Gintaras Songaila. Kaip ministerija kultūrą gelbėjo
Gintaras Songaila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Gintaras SONGAILA, www.delfi.lt Kovo 21 d. Seimo Kultūros komitete ministrė Liana Ruokytė-Jonsson keliose skaidrėse pristatė pasiūlymus dėl „naujo žiniasklaidos paramos modelio“ ir drauge pateikė posėdžio dalyviams Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą. Kaip paaiškino ir Komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, būtinybė imtis šių reformų iškilo po to, kai dviejų...
Įrašas
Kultūros ministrė siūlo naikinti nepriklausomą Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą
Kultūros ministrė siūlo naikinti nepriklausomą Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą | Alkas.lt nuotr. Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt Kovo 21 d. ministrė Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson) Seimui pasiūlė panaikinti nepriklausomą Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTRF) ir vietoj jo įsteigti Lietuvos Vyriausybei pavaldžią įstaigą „Lietuvos žiniasklaidos taryba“ (LŽT). Seimo Kultūros komitetui trečiadienį pristatytose Visuomenės informavimo įstatymo...