Policijos (sovietmečių milicijos) pastatas. Šiame pastate J.Biliūno g. 17 vokiečių okupacijos metais veikė Anykščių partizanų štabas ir valsčiaus policija. Dabar – Anykščių rajono policijos komisariatas. 1942 vasario 16 d. Balkone – buvę sukilėliai – policininkai, šauliai, ir LK kariškiai, centre (su akiniais) Anykščių valsčiaus viršaitis Juozas Gogelis. Gintaras Vaičiūnas, LGGRTC Istorinių tyrimų programos skyriaus vyriausiasis istorikas, Anykščiai,...
S. Kuizinas, pirmas iš dešinės, Kardas, 1925, nr. 12, p. 3 Arida Riaubienė, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas, Lituanistikos skyrius, www.voruta.lt Šiemet sukanka 140 metų, kai gimė Lietuvos kariuomenės karininkas, spaudos darbuotojas Stanislovas Kuizinas. Stasnislovo Kuizino biografija – įdomi ir spalvinga. Būsimasis karininkas gimė 1881 m. gegužės 20 d. Tauragės apskrityje,...
www.rokiskis.rvb.lt nuotr. Rita Viskaitienė, Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja, www.voruta.lt Stasio Naginsko gimimo 130-čiui Lietuvybė bei lietuvių kalba – tai svarbiausia, ką mes – lietuviai – turime. Skaudu, kada paminamos visos per amžius kauptos mūsų tautos vertybės. Vis labiau įsibėgėjant globalizacijai, pasaulyje įsitvirtina masiškiausios kalbos: anglų, ispanų ir kiniečių. Liūdna, kad...
Veiverių mokytojų seminarijos pastatas 1966 m. P. Juozapavičiaus nuotrauka. Nuotrauka iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinkinių Indrė Bočkutė, Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkė, www.voruta.lt Lietuvos švietimo istorijos muziejuje saugomas išskirtinis dokumentų rinkinys, reprezentuojantis modernios švietimo sistemos Lietuvoje kūrimosi pradžią ir leidžiantis pažinti skirtingus šio proceso etapus. Muziejaus rinkiniuose sukaupta itin turtinga Veiverių mokytojų seminarijos kolekcija,...
Stefanija Čioglytė su tėveliais. S. Čelnienės asmeninio archyvo nuotr. Algirdas Pauliukėnas, Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos IIg kl. moksleivis, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Konsultavusi mokytoja – Skaidrė Pauliukėnienė. Didžiasalis, 2021 m. Ar kada nors pagalvojote, kad mažas vaikas taip pat gali nuveikti didelius darbus, būti svarbus Lietuvai? Ar tikėtina, kad dar mokyklos nelankančio...
8diena.lt XX amžiuje žmonija išvydo, kaip įsikūnija totalitarizmo košmaras. Deja, stiprus imunitetas prieš „neribotos valdžios“ virusą, panašu, nesusiformavo. Cenzūra, noras kontroliuoti kiekvieno žmogaus mąstymą gali dangstytis įvairiomis kaukėmis. Tai ypač akivaizdu, kai pažvelgiame į svarbiausią sovietinio totalitarizmo ideologą Michailą Andrejevičių Suslovą. Jis buvo radikaliai kitoks nei žymiausias nacizmo propagandistas Josefas Goebbelsas, labai skiriasi ir nuo dabartinių...
Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie priverstinį Suvalkų lietuvių iškeldinimą. Trečiąją šio pasakojimo dalį galima skaityti ČIA. Svarbiausias surinkimo punktas perkeliamųjų į sovietinę teritoriją buvo Lazdijai. Perkeliamieji iš pradžių buvo apgyvendinti mokyklos pastate ir vietos sinagogoje, o vėliau išskirstyti į paskirties vietas. Visi gavo vienkartinę pašalpą: po 80 rublių suaugusiesiems ir po 40 rublių nepilnamečiams....
Pranas Švilpa – Šeduvos vidurinės mokyklos direktorius Greta Kemzūraitė, IIIb klasės mokinė, Šeduvos gimnazija, Radviliškio savivaldybė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Konsultavę mokytojai: Virginija Diržinauskienė, Jolanta Sabutienė Ruošdamasi kasmetinei gimnazijos konferencijai „Mano krašto istorijos. Žymūs žmonės“, nusprendžiau išsiaiškinti, kokią asmenybę slepia memorialinė lenta gimnazijos koridoriuje. Vienas iš įsimintiniausių Šeduvos gimnazijos direktorių...
Lietuvos ambasadorius Berlyne K. Škirpa Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie Suvalkų krašto lietuvių priverstinį iškeldinimą. Pirmąją dalį galima skaityti ČIA.Antrąją – ČIA. Lietuvos ambasadorius Berlyne K. Škirpa, norėdamas padėti Suvalkų krašto lietuviams, siūlė jiems kreiptis į patį Hitlerį su tokio turinio tekstu[1]: „Mes, žemiau pasirašiusieji lietuviai iš Suvalkų srities, drįstame kreiptis į Jus, pone Fuehreri ir...
Cirkliškio žemės ūkio technikumo moksleiviai – būsimieji zootechnikai atlieka praktiką „Bolševiko“ kolūkyje, 1965 m. Vytauto Stunžėno archyvo nuotr. Simona Rinkevičiūtė, Švenčionių profesinio rengimo centro Technologinės gimnazijos skyrius 10 kl. (2G19) gr. mokinė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ Darbo vadovė – mokytoja Laimutė Stūglienė Į ateitį vedė mus šviesūs keliai… Švenčionių profesinio rengimo...
Goda Čepulytė, Didžiasalio „Ryto” gimnazijos 3 g klasės mokinė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Rašinys „Ne plunksna Mielagėnų krašto istoriją rašantis”. Mokytoja Nijolė Berdikšlienė. Didžiasalis, 2020 m. Domiuosi savo krašto istorija. Joje daug krauju permirkusių, apie kančią ir netektis primenančių puslapių. Su klasės draugais kurdami filmus apie kruvinus karo ir...
Vokietijos delegacijos atvykimo į Maskvą ir sutikimo aerouoste 1939 m. rugpjūčio 23 d. filmuota medžiaga. Kino kronikos originalas saugomas Rusijos valstybiniame kino ir foto dokumentų archyve (РГАКФД. Арх. № 16332). Prieiga per internetą prie skaitmeninės kopijos: 1. YouTube kanale. 2. B. N. Jelcino vardo prezidentinės bibliotekos skaitmeniniuose ištekliuose: Прибытие в Москву министра иностранных дел Германии И. фон...
Vagonėlis-memorialas. LGGRTC archyvo nuotr. Aurelija Juodytė, LGGRTC Strateginio vystymo ir komunikacijos sk. vyresnioji patarėja, www.voruta.lt „Įsivaizduokite, juk kalbame apie valstybinę struktūrą, kuri steigia diversines politiniams nužudymams skirtas grupes“, – pabrėžia Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Rolandas Stankevičius. Jis, artėjant 30 metų sukakčiai nuo tragiškų įvykių Medininkuose, kur buvo sunkiai sužeistas Tomas Šernas...
Dr. Martynas Purvinas. ve.lt nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Jaunesniems ir vyresniems skaitytojams reikia priminti, kad Klaipėda nuo 1945 m. pradžios buvo ypatinga vieta. Raudonajai armijai įžengus į kelis mėnesius apsiausto ir bombarduoto senojo miesto liekanas, ten slėpėsi gal tik keli senbuviai. Neoficialiai net džiūgauta – niekas nebetrukdys pajūryje kurti sovietinį “naująjį pasaulį”, neteks...
Lietuvių sukilėliai 1941-07-06. LGGRTC nuotr. Dr. Vytautas Sinica, www.propatria.lt Tekstas anglų kalba Autorius yra politologas, VU doktorantas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Pasauliui gal ir nesvarbu, bet Lietuvai – labai. Mūsų šalyje minima ypatinga sukaktis. Prieš 80 metų, 1941 m. birželio 22-28 dienomis Lietuvoje įvyko sukilimas prieš sovietinę okupaciją. Laikas jam specialiai parinktas sulaukus karo tarp...
Vežime sėdi Kunigas Jonas Petrika. Data nežinoma. Nuotrauka iš Vinco Kudirkos muziejaus bibliotekos fondo Vida Endriukaitytė, Vinco Kudirkos muziejaus vedėja ir muziejininkė Danguolė Dabrišienė, www.voruta.lt Šiemet sukanka 80 metų, kai Vilkaviškio rajone, netoli Bartninkų miestelio esančiame Budavonės miške, 1941 m. birželio 22 d. ankstų rytą sovietų kareiviai itin žiauriai nukankino tris kunigus: Lankeliškių parapijos kleboną...
Paminklo atidarymo ceremonija. genocid.lt nuotr. Dalius Egidijus Stancikas, www.voruta.lt Šiandien, birželio 15, minint 81-ąsias sovietų pirmosios okupacijos metines, Ūtos kaime, Varėnos raj., atidengtas paminklas pirmajai sovietų okupacijos aukai – pasieniečiui Aleksandrui Barauskui. Ši A. Barausko auka akivaizdžiai paneigia Sovietų Sąjungos, o dabar Rusijos Federacijos skleidžiamą istorinę netiesą apie tai, kad sovietų kariuomenė į Lietuvą įžygiavo...
Knygos viršelis. amazon.de nuotr. Rimantas Jokimaitis, www.voruta.lt Jetta Schapiro-Rosenzweig. Sag niemals, das ist dein letzter Weg. Flucht aus Ponar – eine Mutter und ihre kleine Tochter kämpfen ums Überleben. Rhein-Mosel-Verlag. 2018 Antrasis pasaulinis karas tapo ne vieno tuo metu gyvenusio žmogaus ryškiu gyvenimo epizodu. Daug gyvenimų sugriauta. Tai liudija apie tų metų išgyvenimus rašiusių žmonių...
Joniškėlio sukilėlių būrys. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr. Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.voruta.lt Prieš penkerius metus rašiau, kad Birželio sukilimas vertinamas įvairiai, ypač dėl žydų vaidmens tomis sunkiomis dienomis. Per tą laika vargu ar kas pasikeitė… Artėjant sukilimo 80-mečiui, straipsnį pateikiame su nedidelėmis pataisomis. Prieš aštuonis dešimtmečius įvykęs Birželio sukilimas gali būti prilygintas nebent Vytauto Didžiojo žygiams,...
Parengė Sakalas Gorodeckis, Užupio bendruomenė, 2021, #BirželioSukilimas80 #Vilnius Sugrąžinta valia priešintis Sukilusių Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso 179-osios divizijos lietuvių karių veiksmai Vilniuje, #1 dalis Vokietijos ir SSRS karo išvakarėse Vilniaus mieste buvo paliktos tik nedidelės Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso lietuvių kareivių grupės turto apsaugai ir įvairioms sargyboms, o pagrindinė karių dalis buvo...
Knygos viršelis. LGGRTC nuotr. www.voruta.lt „Atėjo ir mano eilė (…). Mane nuvedė į mažytį kambarį, išrengė nuogai, rūbus išnešė ir, užlaipinę ant taburetės, liepė daryti pritūpimus – pasilenkę žiūrėjo į ten, kur niekados niekas nežiūri… Aš ne pirmą sykį buvau areštuotas, tardomas lenkų, bet čia man buvo naujiena… Palaikytas nuogas, gavau rūbus ir buvau nuvestas į...
Nuotr. iš LGGRTC archyvo www.voruta.lt Šaltasis karas tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų demokratinių valstybių aktyviai reiškėsi ne tik politikos srityje, ginklavimosi varžybose, bet ir visuomenei nematomoje specialiųjų tarnybų tarpusavio kovoje. Šios tarnybos stengėsi išaiškinti varžovų paslaptis ir kartu apsaugoti savąsias. Represijomis ir bauginimais padėjęs sovietų valdžiai kontroliuoti visuomenę, KGB aktyviai veikė ir vykdydamas žvalgybinę veiklą...
Didžiojo Vilniaus seimo dalyviai (Alsėdžių atstovai), centre – Vasario 16-osios Akto signataras Stanislovas Narutavičius. Vilnius, 1905 m. Fot. Broliai Čižai. Nuotr. iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų Dr. Valdas Selenis, Lietuvos nacionalinio muziejaus vyresnysis muziejininkas, Vilnius, www.voruta.lt Praėjusių metų gruodžio 4–5 d. sukako 115 metų Didžiajam Vilniaus seimui – pirmajam istorijoje įvykiui – renginiui, sutelkusiam gražioje...
www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido paskutinę knygą – vardyną, skirtą Lietuvos gyventojams, nukentėjusiems nuo Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino režimo. Ši 576 puslapių apimties knyga – tai daugiau kaip 30 metų rengiamo tęstinio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas” (toliau – Vardynas) V tomo antroji dalis. Vardynui medžiaga pradėta rinkti dar 1989 m.,...
1-os aspirantų kuopos rinktinė. Kauno karo mokykla 1940m. Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Adolfo Ramanausko Vanago dukra, www.voruta.lt Adolfas Ramanauskas Vanagas – generolas, Lietuvos valstybės, kovojusios su sovietine okupacija, vadovas. Gimė 1918 m. kovo 6d. Niubriteno mieste, Jungtinėse Amerikos valstijose. Būdamas 3-jų metų su tėvais grįžo į Lietuvą. Čia baigė mokslus, po kurių dirbo pedagoginį darbą. II -os ...
Politinis kalinys Jonas Pažemeckas (1896-1996). Onos Striškienės archyvo nuotr. Ona Striškienė, Panevėžio žygeivių klubo narė, www.voruta.lt Margių kaimas yra Žaliojoje girioje, per jį teka Svalia. Svalia išteka iš netolimos Klimbalės pelkės ir teka šiaurės rytų kryptimi. Svalios ilgis 36 kilometrai, Pasvalyje įteka į Lėvenį. Margių kaimo viena dalis yra Pasvalio, kita dalis – Panevėžio rajone. Tikslių...
www.voruta.lt Lietuvos ypatingasis archyvas pristato Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) specialiosios grupės vado agento smogiko Rudolfo Ottingo-Kirvio 1948 m. gruodžio 3 d. pranešimą specialiųjų agentų smogikų grupių vadovui Lietuvos SSR MGB 2-N valdybos 2-ojo skyriaus 5 poskyrio viršininko pavaduotojui valstybės saugumo majorui Aleksejui Sokolovui. Nuo nelaisvės slapstęsis Vokietijos kariuomenės kareivis Rudolfas Ottingas (pagal pasą – Ostinas)...
www.voruta.lt Antrojo pasaulinio karo pabaiga ne visoms šalims ir tautoms atnešė laisvę ir galimybę savarankiškai plėtoti savo valstybių ir visuomenių gyvenimą. Lietuva ilgiems metams pateko į sovietų gniaužtus, buvo izoliuota nuo laisvojo pasaulio, o šalyje likę žmonės prarado galimybę laisva keliauti. Priespauda ir judėjimo laisvės suvaržymai ne vieną lietuvį paskatino ryžtis pabėgimui iš sovietų Lietuvos....
1914–1918 kampanijos© MELC Jonas Karlonas, www.voruta.lt Ieškodamas liudininkų atsiminimų apie Pirmąjį pasaulinį karą radau trumpą pranešimą. Jis išspausdintas S.M.Dubnovo „Gyvenimo knygoje“, kuri parengta remiantis legaliai besilankiusių 1914-1917 m. pafrontėje Pagalbos žydų aukoms Komiteto įgaliotų asmenų atsiminimais. Štai ką rašė Maišiagaloje apsilankęs Anatolijus Chaješas: „Maišiagalos miestelis, Vilniaus apskritis. Miestelyje, iškėlus žydus, apsigyveno keletas dešimčių persikėlusių asmenų....
Motiejus Valančius Dr. Virginija Elena Bortkevičienė, Dr. med. Juozas Prasauskas, www.voruta.lt Motiejus Volončevskis – Valančius – XIX a. vidurio dominuojanti Lietuvos istorijos figūrų. Žemaičių vyskupas, lietuvių tautinio atgimimo judėjimo vienas iš svarbiausių veikėjų, blaivybės draugijų organizatorius, švietėjas, rašytojas, lietuvių literatūros prozos pradininkas. Vyskupu jis dirbo ketvirtį amžiaus – keturiolika metų Varniuose ir vienuolika metų Kaune....