A. A. Gliožaičio leidinio viršelyje kunigaikščio M. K. Radvilos portretas ir LDK 1613 m. žemėlapio fragmentas Tomas DUKSA, Vilnius, www.voruta.lt Artėjant valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejui, žymus geodezininkas, kartografijos istorikas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo žurnalo „Geodezija ir kartografija“ ir kitų leidinių daugelio mokslinių straipsnių autorius Algirdas Antanas Gliožaitis skiria savo knygą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis...
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Įrašas
Alvydas Butkus. Palemoniškosios legendos kontekstas
Alvydas Butkus. www.vdu.lt nuotr. Prof. dr. Alvydas BUTKUS, www.voruta.lt Praeityje būta įvairiausių mėginimų aiškinti lietuvių ir kitų baltų kilmę iš kitų tautų, tikrų ir spėjamų – alanų, herulų, trakų, frygų, sarmatų, keltų ir pan. Kai kurie mėginimai, tiesa, turėjo ir politinių tikslų. Pavyzdžiui, XV-XVI a. autorius Erazmas Stela (tikrasis vardas – Johanas Štiuleris (Stüler)) lotyniškai...
Įrašas
1655 metų rugpjūčio 8 dieną vyko pamirštas ir neįamžintas gynybinis mūšis šalia to meto Vilniaus
www.pogon.lt 1655 metų rugpjūčio 8-tą dieną ant dabar Žaliuoju vadinamo tilto Vilniuje visą dieną vyko įnirtingos kautynės su Vilnių pirmąsyk užėmusiomis Maskvos kunigaikštystės karinėmis pajėgomis ir prie jų prisijungusiais Ukrainos kazokų daliniais, kurie 1648 m. Ukrainoje, tuo metu buvusioje Abiejų Tautų Respublika (ATR) dabar vadinamos tuometinės mūsų Tėvynės dalimi, sukilo. Vakar klausiau istorijos mokslų daktaro...
Įrašas
Ona Vytautienė – viena ryškiausių Lietuvos moterų
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Ona. Nežinomas vokiečių dailininkas XVI a. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Rasa BAŠKIENĖ, www.bernardinai.lt Ankstyvoji rašytinė Lietuvos istorija yra vyrų istorija. Moterų joje beveik nerasime, išskyrus kelias didžiūnes, valdovų sutuoktines ar šeimos nares. Viduramžių metraščiuose pagonės moterys išvis nebuvo minimos: mes nežinome kunigaikščio Gedimino...
Įrašas
Žalgirio pergalės 607-ųjų metinių šventiniai paminėjimai
www.voruta.lt Maloniai kviečiame dalyvauti renginiuose skirtuose Žalgirio pergalės 607-ųjų metinių šventiniuose paminėjimuose 2017 m. liepos 15d.(šeštadienį): Klubas „Žalgirio Pergalės Parkas“ kviečia: 11.00 val. dalyvauti šventiniame Žalgirio mūšio 607-ųjų metinių paminėjime Žalgirio pergalės parke. Žalgirio Pergalės parkas yra prie automagistralės Vilnius–Klaipėda 127 km, ties Cinkiškiais, Babtų seniūnijoje, Kauno rajonas Lietuvos Vytautų Klubas kviečia: 12.00 val. padėti gėles...
Įrašas
Radvilų sugrįžtuvės
Editos Mikelionienės nuotr. Edita MIKELIONIENĖ, „Biržiečių žodis“ Savaitgalį į Biržų pilį grįžo Radvilos – atidaryta unikali Jurgio Pergalingojo, Jonušo Radvilos ir jo žmonų portretų paroda. Ji atkeliavo iš Baltarusijos nacionalinio dailės muziejaus ir viešės pusmetį. Praėjusiais metais „Sėlos“ muziejininkų iniciatyva Baltarusijos nacionaliniame istorijos muziejuje buvo atidaryta paroda, skirta pusbroliams Radviloms: Mikalojui Rudajam ir Mikalojui Juodajam....
Įrašas
Lietuvos ir Lenkijos santykių praeities pėdsakais
Dr. V. Bortkevičienė, gyd. J. Prasauskas, www.voruta.lt Iki XV a. Vakarų šaltiniai Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę mini kaip Karalystę, o slavų šaltiniai ją vadina Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. XIV a. Lietuvos politinė padėtis itin pasunkėjo. Kryžiuočių ordinas, nugalėjęs prūsus, latvius ir jotvingius, siekė pavergti LDK ir prie Baltijos sutelkti jėgas prieš slavus. Lietuvos pozicijos rusų žemėse tuo...
Įrašas
Paskaita „Ona Celietė – antroji Jogailos sutuoktinė“
www.voruta.lt Vasario 10 d., 18 val. Lenkijos institutas Vilniuje (Didžioji g. 23) Paskaita vyks anglų kalba be vertimo. Majos Lukanc (Liublianos universitetas) paskaita skirta Onai Celietei, Jogailos antrajai žmonai ir politinei situacijai viduramžio Europoje. Ona Celietė (lenk. Anna Cylejska, slov. Ana Celjska) (*maždaug 1380/1388 – †1416) – bemaž vienintelė Viduramžių sąsaja, rišanti dabartinę Slovėniją ir...
Įrašas
Vilniaus pagarsinimo šventė
www.voruta.lt Šių metų sausio 25 d., trečiadienį, 16 val. Prie Gedimino paminklo padėsime gėlių ir taip pagerbsime Vilniaus miesto įkūrėją ! Sausio 25 d. 18:00 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) vyks Vilniaus pagarsinimo ir miesto kūrėjus paminėjimo renginys. Rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos Karaliaus Gedimino laiške „Visiems visame pasaulyje...
Įrašas
Prof. dr. Raimondos Ragauskienės paskaita „Vilniaus vaivados Biržų ir Dubingių kunigaikščiai Radvilos. Biologinė didikų istorija“
Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą. Sausio 12 d. 17 val. muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, vyks istorikės prof. dr. Raimondos Ragauskienės paskaita „Vilniaus vaivados Biržų ir Dubingių kunigaikščiai Radvilos. Biologinė didikų istorija“. Paskaitoje bus aptariama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės – Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija. Tai XV a. pabaigoje...
Įrašas
Išleista prof. Eugenijaus Jovaišos knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“
Milena PUCHOVA Ryšių su visuomene specialistė, Lietuvos edukologijos universitetas, Ryšių su visuomene skyrius Jau prekiaujama naujausia Lietuvos archeologo, akademiko, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesoriaus, Istorijos fakulteto dekano Eugenijaus Jovaišos knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“. Tai trečioji profesoriaus monografija apie aisčius. Trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“ pasirodė 2012 m. pabaigoje, o „Aisčiai. Raida“ skaitytojus...
Įrašas
Gegužės 3 d. konstitucija – viena pirmųjų pasaulyje ir Europoje
Doc. dr. Liudas GLEMŽA, Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros dėstytojas Prieš 225 metus, 1791 m. gegužės 3 d., Abiejų Tautų Respublikos (ATR) seimas balsų dauguma priėmė dokumentą, kuris savo forma ir turiniu atitinka konstitucijos sampratą. Tikrasis dokumento pavadinimas „Valdymo įstatymas“ jau netrukus pačių amžininkų pagal jo priėmimo datą imtas vadinti Gegužės 3 d. konstitucija. Šis...
Įrašas
Kad knygos rastų kelią į namus
Neringa Jarmalienė, exlibris.lt Idėja Knygų mugių ir švenčių populiarumas liudija, kad ir šiandien žmonės daug skaito, o spausdintos knygos neužleidžia vietos elektroninei erdvei. Naujomis knygomis mielai dalijamasi, jos skolinamos, tačiau kartais atsitinka taip, kad kažkurios nerandame, nors žinome, kad ji turėtų būti mūsų lentynoje. Vietoj jos surandame kitą, kuri mums nepriklauso ir … nepamename, kam...
Įrašas
Ar Lenkiją valdęs karalius Jogaila buvo chamas?
Dar ilgai dviejų tautų atmintyje išliks prisiminimas apie tai, kaip ekstremistiškai nusiteikę lenkų futbolo fanai iškabino lietuvius įžeidžiantį plakatą. Apie šį įvykį nuomonę pareikšti paprašėme vieną iš iškiliausių Lietuvos žmonių – žymų mokslininką, kalbininką, baltistą, lietuvių kalbos istoriką, akad., prof., habil. dr. Zigmą Zinkevičių. Gerb. Profesoriau, nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ skaitytojai domisi Poznanėje (2013-08-08)...
Įrašas
Lietuvos valstybinių ženklų kilmė ir prasmė
Mikas BALČIUS, Eugenijus IVANAUSKAS Dvigubas kryžius heraldikoje laikomas Jogailos ir Jogailaičių dinastijos herbu, o Vytis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) herbu. Vytis dabartiniu supratimu yra raitas karys, neturįs nė ženklo asmeniškumo. Bet nepamirškime, kad raitelį apibendrintu LDK simboliu galima vadinti nuo to momento, kai jis buvo pakeltas į heraldinės figūros rangą ir įrėmintas...
Įrašas
Vorutos bylos pabaiga?
Gediminas Lesmaitis Būtent tokį klausimą ar teiginį kelia Vorutos lokalizacijos Šeimyniškėlių piliakalnyje šalininkai1. Šiame straipsnyje nesvarstysiu panašių samprotavimų „moksliškumo“ ar paprasčiausios mokslinės etikos problemos, kuri iškyla ne tik šiuo konkrečiu atveju2. Mano tikslas – pateikti skaitytojams kitą nuomonę, kuri nesutinka su argumentais, kuriais grindžiamas teiginys, kad Šeimyniškėliai yra realiausias pretendentas į Vorutos vietą3. Pačią teritorijos...
Įrašas
Istorikai: Žalgirio mūšis labai reikšmingu pradėtas vadinti tik sovietmečiu
Monikia Petrulienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Trys istorikai, pristatę knygą apie tai, kaip skirtingais laikais buvo vertintas Žalgirio mūšis, išjudino istorijos visuomenę. Autoriai teigia, kad istorinis mūšis labai reikšmingu pradėtas vadinti tik sovietmečiu. Eilės norinčiųjų gauti autografą nutįso prie istorikų – Dariaus Staliūno, Rimvydo Petrausko ir Dangiro Mačiulio – po naujosios knygos „Kas laimėjo...
Įrašas
J. I. Kraševskio knyga „Vytauto Lietuva“
Mokslo ir encikloepdijų leidybos centras išleido intriguojantį leidinį istorijos tematika – garsaus lenkų istoriko ir rašytojo Juzefo Ignaco Kraševskio knygą „Vytauto Lietuva“. 2012 metais pažymime 200-ąsias istoriko, rašytojo, leidėjo, kritiko ir publicisto Juzefo Ignaco Kraševskio (1812–1887) gimimo metines. Jo knyga „Vytauto Lietuva“, išleista 1850-aisiais, yra kronikinio pasakojimo metodu parašyta kunigaikščio Vytauto veiklos istorija pamečiui nuo 1386...
Įrašas
Ar girdė Vytautas žirgą Juodojoje jūroje?
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Šiais metais Lietuvos istorijos ir žirgų mylėtojus pasiekė puikios poligrafinės kultūros Gintaro Kaltenio knyga *„Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros“, kurioje net 128 spalvotos iliustracijos (dizainas ir žemėlapiai – Tautvydas Kaltenis). Tai 2010-ųjų – jubiliejinių Žalgirio mūšio atminimo metų – raitelių žygio „2000 km istorijos“, simboliškai pakartojusio Vytauto Didžiojo maršrutą iš Trakų...
Įrašas
Durbės mūšis romano puslapiuose
Vygandas RAČKAITIS, Anykščiai Prieš daugiau nei šimtą metų pasirodžiusi Vinco Pietario knyga „Algimantas“ davė pradžią lietuvių istorinio romano žanrui. Šiandien jau galime priskaičiuoti kelias dešimtis šio žanro kūrėjų. Tarp jų tokie mūsų literatūros klasikai kaip A. Vienuolis-Žukauskas, V. Mykolaitis-Putinas bei kiti žinomi lietuvių rašytojai. Atsiranda ir istorikų, panorusių beletrizuota forma pasakoti apie reikšmingus praeities įvykius,...
Įrašas
Durbės mūšis romano puslapiuose
Vygandas RAČKAITIS, Anykščiai Prieš daugiau nei šimtą metų pasirodžiusi Vinco Pietario knyga „Algimantas“ davė pradžią lietuvių istorinio romano žanrui. Šiandien jau galime priskaičiuoti kelias dešimtis šio žanro kūrėjų. Tarp jų tokie mūsų literatūros klasikai kaip A. Vienuolis-Žukauskas, V. Mykolaitis-Putinas bei kiti žinomi lietuvių rašytojai. Atsiranda ir istorikų, panorusių beletrizuota forma pasakoti apie reikšmingus praeities įvykius,...
Įrašas
Pamirštų pirmųjų masiškų Lietuvos žmonių trėmimų ir žudynių 355-osios metinės
Dr. Vladas Terleckas. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyvo nuotr. Dr. Vladas Terleckas, www.voruta.lt Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausia kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šią skaudžią temą ir ją aktualinti. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu. Kaip...
Įrašas
Vytauto Didžiojo įvaizdis
Trakuose gimęs Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir jo antrosios žmonos Birutės sūnus (kiti Kęstučio vaikai yra šie: Butautas, Žygimantas, Ringailė, Danutė) Vytautas yra garsiausias Lietuvos valdovas, jam lietuvių istoriografijoje skirta ir skiriama daug vietos. Todėl praėjusių metų pabaigoje Lietuvos knygynuose pasirodžiusi ypač vertinga Lietuvos istorijai monografija „Vytautas Didysis. Valdovo įvaizdis“ sukėlė didelį Lietuvos visuomenės...
Įrašas
Kelios mintys, kurios kyla skaitant Alfredo Bumblausko „Senosios Lietuvos istoriją 1009-1795 m.“
Tai ne recenzija. Istoriko knygą tegu recenzuoja istorikai. Kaip kalbotyros specialistas, noriu pasamprotauti tik dėl vieno kito teiginio, susijusio su kalbos istorija, anaiptol nesiekdamas autoriaus kritikuoti. Lietuvių istorikų darbuose įprasta painioti šalių pavadinimus (Kijevo) Rusia ir Rusija, antrąjį vartoti vietoj pirmojo. Tai sovietinės istoriografijos palikimas, kuriam pradžią davė Rusijos imperialistiniai siekiai. Tokio netikslaus vartojimo pasitaiko...
Įrašas
Videniškius žinojo ir kryžiuočiai
Pasakojimais, legendomis ir realiais faktais alsuojantys Videniškiai – vienas iš keisčiausių ir savičiausių Molėtų rajono kaimų, įsikūręs netoli Siesarties upės, 9 km į vakarus nuo Molėtų ir 11 km į rytus nuo Želvos. Aplink šią vietovę pastaraisiais metais kiekvieną vasarą buriasi jaunieji menininkai, kurie įvairių plenerų metu, remdamiesi legendomis, pasakojimais ir realiais faktais prikelia istorinius...
Įrašas
Akad. Zigmas Zinkevičius. Lietuva ir Gudija. Ką gudai mano apie mūsų ir savo šalies praeitį?
Akad. prof. habil. dr. Z. Zinkevičius Akad. prof. Zigmas ZINKEVIČIUS, www.voruta.lt Negalime nesidomėti savo rytinių kaimynų šalimi, juk tarp mūsų ir tos šalies praeityje buvo daug bendra. Kadangi mus dabar skiria ne tik Lietuvos-Gudijos, bet ir Europos Sąjungos-Gudijos siena, tai tiesioginiai kontaktai apsunkinti. Sumažėjo informacijos apie dabartinį kaimynų gyvenimą, jų materialinės ir dvasinės kultūros apraiškas....
Įrašas
Aptikti kunigaikščio Netimero vardo pėdsakai Augustavo apylinkėse Lenkijoje
Lietuvos vardo paminėjimo istorijos šaltiniuose tūkstantmečio proga mokslininkai suskato tirti visa tai, kas yra susiję su tuo paminėjimu. Ypač susidomėta kunigaikščio Netimero vardu. Iš pradžių manyta, kad jis lietuviškas, bet greitai įsitikinta, kad priklauso vakarų baltų, kurių dalį sudarė prūsams artimi jotvingiai, antroponimijai. Apie tai teko ne kartą rašyti (žr. Voruta, 2009 01 24 ir...
- Ankstesnis
- 1
- …
- 7
- 8