Poezijos pavasarėliai už Poezijos pavasario ribų

Poezijos pavasarėliai už Poezijos pavasario ribų

Rūta Neniškienė, Svėdasai, www.voruta.lt

Šįmet poetinius pavasarius švenčiau arčiau naujosios gyvenamosios vietos, Svėdasų. Pasipylė kvietimai: dukart į Kupiškio rajoną – Adomynės dvarą (gegužės 21 d.) ir Juodpėnų kaimą (birželio 11 d.), į poetinio žodžio šventes Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės (gegužės 28 d.) ir Ukmergės Vlado Šlaito bibliotekas (gegužės 25 d.).

Poezijos švenčių kvietimus viešino Anykščių S. ir L. Didžiulių bibliotekos Naujųjų Elmininkų filialo bibliotekininkė, naktinių skaitymų Anykščiuose organizatorė, po savo sparnu sukviečianti Anykščių rajono poetus, Anykščių rajono literatų klubo „Marčiupys“ atstovė Diana Šermukšnienė.

Adomynė ir dvaro verandos eilės

Pirmiausia su Svėdasų literatų klubo „Sietuva“ vadove Alma Švelniene apsilankėme mediniame 18 a. Adomynės, paskutiniojo savininko Adomo Vilėniškio, parapijos įkūrėjo ir bažnyčios fundatoriaus garbei pavadintame dvare Kupiškio rajone. Aplink dvarą sutvarkyta aplinka, įkurtas skulptūrų parkas, per šalia esantį tvenkinį į parką galima persikelti plaustu, o viduje pilna senovinių rakandų (pavyzdžiui, verpimo ratelis, sena spinta, iš kurios Poetinio pavasarėlio vedėjos išsitraukė dailias, sunkias suknias – mėlyną ir žalią). Dar šis dvaras masina lankytojus tradicinėmis pagrabinėmis bandelėmis, kurias virdavo puoduose per šermenis, kai neišgalėdavo įmantriau pavaišinti susirinkusiųjų.

Skaitymai verandoje.Alma Švelnienė

Pirmiausiai žiūrovams buvo parodytas Unės Babickaitės teatro poezijos spektaklis „Vėjo mylimoji“, sukurtas pagal kraštietės Giedrės Murnikovienės eiles, jį režisavo Jonas Buziliauskas. Lyriškos nuotaikos vaidinime šešios spalvingomis suknelėmis pasipuošusios aktorės ir netikėtai pasirodantis aktorius gvildena amžinąją vyro ir moters santykių temą.

Spektaklis „Vėjo mylimoji“

Po spektaklio vyko skaitymai karpiniais papuoštoje verandoje, iškilusioje virš tvenkinio, krapnojant lietui už langų. Jie pradėti Kupiškio krašte gimusio Valdemaro Kukulo eilėmis. Jau devynioliktas adomyniečių Poezijos pavasarėlis išsivystė iš mokyklos literatų ratelio skaitymų. Prie balto vyno taurės skambėjo ne tik eilės, bet ir, pritariant armonikai, Adomynės himnas.

Juodpėnai ir pirmoji lietuviškai rašanti poetė

 

Kiek toliau, nuo Juodupės upės gavusiame pavadinimą kaime, tame pačiame Kupiškio rajone vyko dešimtasis kasmet kilnojamas po Kupiškio kraštą poetinis renginys „Poezijos pavasario aidai Kupiškyje“. Juodpėnuose 1909 m. gimė poetas Linas Valbasys, 1927 m. emigravęs į Braziliją ir dirbęs cukranendrių plantacijose bei kasyklose. Tėviškė pasišaukė atgal ir jis sugrįžo į gimtuosius Juodpėnus 1957 m. (eilėraščių rinkinys „Leiskit į tėvynę“ išvydo dienos šviesą 1958 m.). Poetą pažinojusi Juodpėnų bibliotekininkė Rita Liogienė pasakojo, kad kaime poetas sutiktas prieštaringai, o aplink jį tvyrojo „inteligencijos kvapas“: kišenėje nešiojo įsisegęs parkerį, ant mažojo piršelio mūvėjo sidabrinį žiedą, kvėpinosi. Jautė gilius sentimentus Juodpėnams, klausinėdavo apie gyventojus.

Juodpėnai. A. Švelnienė, D. Šermukšnienė, R. Neniškienė

Renginyje paminėta ir kita reikšminga Kupiškio krašto literatė, pirmoji moteris poetė, rašiusi lietuvių kalba – 1847 m. Vėžionyse gimusi, Pajuodupės kaime užaugusi Uršulė Tamošiūnaitė. Slaptą lietuvišką mokyklą baigusi, pirmiausia Kupiškio bažnyčios kanauninko Kleopo Kuzmiano, o paskui ir jo bendramokslio, bičiulio Antano Baranausko paraginta, U. Tamošiūnaitė rašė eiles kupiškėnų tarme. 23 eilėraščiai išleisti atskira knyga „Ailios: Parošė Uršulia Tamošiūnaičia iš Pajuodupas“. Knygelė išleista 1999 m., jos sudarytoja – renginio vedėja, Kupiškio bibliotekininkė ir kraštotyrininkė Lina Matiukaitė.

Pirmosios lietuviškai rašančios moters poetės knyga

Poetiniuose skaitymuose sudalyvavo nemažai svečių: iš Pakruojo, Plungės, Biržų, Pasvalio literatų klubų, keletas jaunų, dar mokykloje besimokančių poečių. Išgirdome tarmiškų eiliavimų, nuskambėjo eilėraštis apie paskutinį skambutį Charkove, jumoristinis haiku apie demografinę padėtį, parodytas jau aukščiau paminėtas „Juodupėnų marčia“ pavadintos, netoli įsikūrusios G. Murnikovienės poetinis spektaklis. Poetė Giedrė visus apdovanojo savo sodo bijūnais ir pavaišino šiltadaržyje užaugintais ridikėliais, o vakaro svečiams buvo įteiktas Kupiškio literatų klubo „Lėvens balsai“ almanachas „Lauktuvės“ (2021 m.).

 

Ukmergė ir Vlado Šlaito batai

 

Į Ukmergės Vlado Šlaito biblioteką iš Svėdasų per Anykščius vedė tiesus kelias, neklaidžiodamos su N. Elmininkų bibliotekininke, poete Diana Šermukšniene bei keramike poete Asta Lašiūniene tiesiąja atvažiavome į Ukmergėje surengtą poezijos pavasarėlio šventę „Priglausk mane, poezijos žodi!“ Nuo durų kelią rodė išdėlioti batai su gėlėmis, suskaičiavau bene šešias dešimtis porų. Salė buvo pilna žiūrovų, eiliuojančiųjų pasveikinti atvyko miesto meras Rolandas Janickas ir klebonas Rimantas Laniauskas, kuris irgi perskaitė eilėraštį.

Giedrė Murnikovienė (pirma kairėje) su kraštietiemis

Renginyje suskambo ir ukmergiškio poeto Vainiaus Bako eilėraštis, perskaitytas bibliotekos pavaduotojos Virginijos Tylienės, kuri kartu su direktore Rasa Griškevičiene vedė renginį. V. Bakas kiekvienai karo dienai Ukrainoje skiria po eilėraštį.

Renginio akimirka Ukmergėje. Bibliotekos direktorė, renginio vedėja Rasa Griškevičienė

Renginyje dalyvavo svečiai iš Vilniaus, Kauno, įvairių Ukmergės kampelių, skambėjo gitaros, kanklių, ukulėlės melodijos ir dainos.

Vlado Šlaito batas. Ukmergė

Ukmergėje kasmet nuo 1995 m. už kūrinius, labiausiai išreiškiančius meilę gimtajam kraštui ir tėviškei, teikiama literatūrinė V. Šlaito premija. Vladas Šlaitas gyveno Žemaitkiemyje, vėliau Ukmergėje, bet likimas nubloškė į Angliją, kur rašė nostalgiškus eilėraščius apie Ukmergę, jos gatves, Žemaitkiemio miestelį, Šventosios upę…

Panevėžys ir Kunigiškių Mačernis

 

Saulėtą, bet vėjuotą dieną į Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteką atskrido „Baltasis balandis“, suorganizavęs 16-ąjį respublikinį poezijos konkursą „Baltojo balandžio sugrįžimas“ ir trečiojo mokinių dailės darbų „Plunksna“ konkurso apdovanojimus. Už šio baltaplunksnio slypi Aldona Širvinskienė, iš Anykščių rajono, Maleišių kaimo kilusi medikė, filantropė, literatė, kultūrinių renginių organizatorė, renginio metu pavadinta „žmogumi-orkestru“.

Apdovanojamas 2022 m. Baltojo balandžio laureatas. A. Širvinskienė viduryje

2021 m. apdovanota G. Petkevičaitės-Bitės medaliu už filantropinę veiklą ir jaunų žmonių saviraiškos skatinimą bei rėmimą. Literatūros konkursas skirtas anksti tragiškai žuvusio jos sūnaus Karolio Širvinsko (1980–2001 m.), klieriko, dailininko, poeto atminimui. Ant jo kapo Anykščių rajone, Kunigiškių kaime užrašyta: „Jis Dievą mylėjo labiau už gyvenimą.“ Savo gyvenimu šis anksti išėjęs talentingas žmogus primena poetą Vytautą Mačernį.

Klieriko Karolio Širvinsko portretas. Panevėžys

A. Lašiūnienė, D. Šermukšnienė ir R. Neniškienė su sūnumi K. Neniškiu

2005 m. jo motina Aldona Širvinskienė įsteigė K. Širvinsko vardo premiją, o 2007 m. įkūrė labdaros ir paramos fondą. Konkursas kasmet vyksta vis kitame Lietuvos mieste – tame, iš kurio kilęs praeitų metų laureatas. Šių metų laureatu šeši komisijos nariai išrinko zarasiškį Vasilijų Trusovą. Išleistas almanachas „Paukščiai“, į kurį sudėti 104-ių poetų eilėraščiai. Skaitovų buvo 35-eri, vyriausiai skaitovei – 92 metai.

Matėme Vilniaus kunigų seminarijos klierikų sukurtą filmą su K. Širvinsko dailės kūriniais, muzika ir citatomis. Anksti išėjęs jaunuolis paliko 300-ų eilėraščių ir 100-o piešinių palikimą.

Skaito Rūta Neniškienė

Konkurse „Plunksna“, kurios apdovanojimą, sniego baltumo skulptūrėlę su kūdikį laikančia motina plunksnos fone sukūrė pati Aldona, dalyvavo 1–8 klasių mokiniai iš 19 mokyklų, iš viso atsiuntę 150 kūrinių. Dalį matėme ekrane po filmo.

Nuotraukos autorės