JAV Prezidentas Donaldas Trumpas. www.loc.gov

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt

Mėgstu lakius posakius. Jie glaustai nusako pagrindinę mintį ar idėją. Pavyzdžiui, viščiukus rudenį skaičiuosime. Turiu galvoje Donaldo Trumpo pažadą palaukti 50 dienų, o tuomet įvesti 100-procentinius tarifus šalims, kurios iš Rusijos perka naftą ir dujas. Visą likusią vasarą Putinui leista siaubti Ukrainos miestus ir kaimus, žudyti jų gyventojus.

Ne tik. Rusijos emisarai siuntinėjami į Kiniją, Šiaurės Korėją, Indiją ir Braziliją, kad užsitikrintų šių Maskvos palydovių (šiuo atveju sąvoka „palydovė“ tinka tam tikro verslo eskorto dalyvėms) paramą Rusijai ir ginklų tiekimą agresorei. Putinui paliekama 50 dienų telkti karines pajėgas prie NATO sienų ir pasirengti pratyboms ZAPAD-2025, kurios kasmet rugsėjo pradžioje vyksta Kaliningrado srityje, prie Lenkijos ir Lietuvos sienų.

D. Trumpo ultimatumas – arba Rusija skelbia paliaubas kare prieš Ukrainą, arba sulaukia griežtų ekonominių sankcijų – iš tikrųjų staigus posūkis Vašingtono santykiuose su Rusija. Pastarasis D. Trumpo ir Putino pokalbis telefonu smarkiai nuvylė JAV prezidentą, o Putinas, dar kartą tvirtinęs, kad iki galo sieks savo tikslų, prašovė pro šalį. Tačiau nesunku pastebėti ir kitką: per šį pusmetį pasitikėjimas Baltųjų rūmų šeimininko retorika smarkiai krito, tad pasaulis nebetiki ir šiuo ultimatumu, tiksliau – ar žodžiai virs kūnu…

Kita vertus, optimizmas  visada geriau negu nusivylimas. Kyjivas džiaugiasi, kad pagaliau D. Trumpas Putino atžvilgiu pasisuko 360 laipsnių kampu, kad jį Kremliaus šeimininkas mausto, nors šiaip jis „kietas vyrukas“. Tęsiant lakių posakių tiradą, verta priminti dar vieną: du ožiukai ant tiltelio susitiko. Ko tikėtis iš jų susidūrimo ragais, ukrainiečiai gali tik tuščiai viltis…

O vis dėl to signalai iš Kremliaus rodo, kad Putinas toliau pataikauja D. Trumpui. Jo padėjėjas Kirilas Dmitrijevas miglotai pareiškė, kad „geriau konstruktyvus dialogas negu destruktyvios spaudimo priemonės“. Jis sakė, kad nauji Vašingtono sprendimai nuvilia rusus, kurių 20 proc. metų pradžioje pasisakė už JAV ir Rusijos santykių normalizavimą, balandį – 50 proc., o dabar tokių esą net 61 proc. Kitaip sakant, Vašingtonas kaltas, kad nuvilia eilinius rusus… Spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas ironiškai, bet ne griežčiau, įvertino D. Trumpo ultimatumą: per 50 dienų fronte galima gerokai pasistūmėti… Dūmos aukštųjų parlamento rūmų vicepirmininkas Konstantinas Kosačiovas pašaipiai pareiškė, kad D. Trumpo iniciatyvos rodo, jog „visos jo pastangos siekti taikos išseko“…

Labiau negu antrinės sankcijos Maskvą nervina Vašingtono ketinimai Kyjivui per NATO šalis perduoti naujos gynybinės ir puolamosios ginkluotės, už kurią šįkart mokėtų Briuselis. JAV parduos ginklus NATO šalims, o šios – Ukrainai. Ginklai apima viską – ir „Patriot“ sistemas, ir kitą ginkluotę. Tai reikš, kad NATO šalys galės greitai ir didelėmis apimtimis siųsti ir savo turimus ginklus ukrainiečiams, nes galės juos gauti iš JAV.

Politologas Linas Kojala cituoja CBS televiziją ir rašo, kad D. Trumpas galėtų panaudoti ir 3,85 mlrd. JAV dolerių, likusių iš prezidentinės karinės pagalbos įgaliojimų nuo Joe Bideno kadencijos laikų. Taip pat egzistuoja galimybė konfiskuoti apie 5 mlrd. dolerių Rusijos įšaldyto turto. „Daugiau nei 200 mlrd. eurų turto įšaldyta Europoje, bet politinės valios jį naudoti dabar nėra…“, – rašo politologas. Kol kas diskutuojamas pasiūlymas naudoti tik šio įšaldyto turto palūkanas.

Tačiau ir čia yra keletas „bet“. Maskvos ekspertai teigia, kad Ukrainai nebus tiekiamos toliašaudės raketos, galinčios skrieti apie 1000 km, t.y. dukart toliau negu nuo Kyjivo nutolęs Kremlius, nes, esą, tai draudžia galiojantys anksčiau Kongreso priimti sprendimai. Vokietija, kuri nutarusi perduoti Ukrainai keletą iš 17 žadėtų sistemų „Patriot“, dabar tarsi mina ant stabdžių: gynybos ministras Borisas Pistorius Vašingtone pareiškė, kad jų nebus greitai, o perdavimas truks keletą mėnesių, t.y. iki rudens.

Pridurkime dar ir šiomis dienomis svarstomą Europos Sąjungos 18 – ąjį sankcijų paketą, numatantį įvesti 15 proc. žemesnę už per tris mėnesius fiksuojamą rinkos kainą iš Rusijos eksportuojamai naftai. Bet čia prie besipriešinančios Slovakijos prisijungė Malta, kuri taip pat kaip ir Bratislava nori ES garantijų, kad jos ekonomika nenukentėtų nuo šių priemonių.

Ką gi, optimizmo yra, bet nedaug, tiksliau – jis gana santūrus. Vakarai niekaip neranda būdų, kaip pritaikyti Rusijai „taikos per jėgą“ principą. Ir tai vis akivaizdžiau atskleidžia jų bejėgiškumą, jeigu tokia reali grėsmė pakibtų ir ant Lietuvos.