Skarulių Šv. Onos bažnyčia. Jurgos Anusauskienės nuotr. Rytis SABAS, Žurnalistas, rašytojas, www.voruta.lt Yra vietų, kuriuose privalai apsilankyti. Ne todėl, kad užsidėtum eilinį pliusą – buvau ten – ir paskelbtum apie tai socialiniuose tinkluose. Todėl, kad šaukia pasąmonė. Tą šauksmą išgirdau prieš daugiau nei metus, dar rašydamas „Gaono kodą”, kai važiavau į krepšinio teisėjų seminarą Jonavoje ir pravažiavęs Ruklą rytinės saulės spinduliuose...

Daiva Červokienė. Valdorfo pedagogikos pradininkė ir Semeliškės
Danutė Žilienė Semeliškėse. Autorės asmeninio archyvo nuotr. Daiva ČERVOKIENĖ, www.voruta.lt Pedagogė, socialinių mokslų daktarė, Valdorfo pedagogikos Lietuvoje pradininkė Lietuvoje Danutė Ona Ališauskaitė-Žilienė (1936-20013) gimė Semeliškėse Juozo ir Stefanijos Ališauskų šeimoje. Pirmagimę dukrą tėvai nutarė leisti į vaikų darželį, kurį, be kita ko, įkūrė Juozo brolis Jonas Ališauskas, tuometinis Semeliškių seniūnas. Jam, našliui, auginusiam dukrą, tai buvo labai aktualu. Baigusi Trakų...

Vilniuje vyks Pasaulinis lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forumas
www.voruta.lt Liepos 27 d. 11 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Konferencijų salėje, V a.) vyks Pasaulinis lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forumas, kurio dalyviai ir svečiai kalbės apie lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaidos galimybes. Forume bus pristatyti Vytauto Didžiojo universiteto Lituanistinių studijų dalyviai. Net 25 užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai iš 10 pasaulio šalių nuotoliniu būdu tobulins lietuvių kalbos, pedagoginius...

Aleksandras Sakas. Be Vembūtų gal ir Klaipėdos nebūtų! O kas tie Vembūtai?
Vembūtų piliakalnio prieigos. Eglės Sakaitės nuotr. Aleksandras SAKAS, Klaipėda, www.voruta.lt Kaip ir kasmet, rugpjūčio pirmąją Klaipėdoje kelsime senąją geltonai raudoną miesto vėliavą. Per iškilmes ne kartą bus ištarta: 1252-ieji metai, Memelburgo pilis. O jei grįžtume į metus antrus iki šios datos ir prisimintume lemtingą lūžį, be kurio Klaipėda tąsyk dar nebūtų gimusi? Iškart noriu pabrėžti, kad šis rašinys nėra mokslinis...

Aldona Vasiliauskienė: nuo Skapiškio iki Lietuvos Statuto ir bazilijonų…
Aldona Vasiliauskienė. Algimanto Žižiūno nuotr. www.voruta.lt Lietuvių katalikų mokslo akademijos Istorijos mokslų sekcijos pirmininkė, istorikė, pedagogė ir visuomenės veikėja dr. Aldona Vladislava Vasiliauskienė mini garbingą jubiliejų. Lietuvos katalikų parapijų ir lietuvių dvasininkijos veiklos tyrinėtoja, daugelio knygų, mokslo darbų autorė yra ištikima „Vorutos“ bendradarbė. Jubiliejaus proga kalbamės su gerbiama dr. A. V. Vasiliauskiene. Esate iš tremtinių šeimos, ar galėtumėte papasakoti...

Prof. dr. Regina Žepkaitė būti tiesiog pensininke nemokėjo
Prof. dr. Regina Žepkaitė. Varėnos viešosios bibliotekos nuotr. Laimutė CIBULSKIENĖ, Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus bibliuografė, www.voruta.lt Šių metų liepos 28 d. habilituotai humanitarinių mokslų daktarei, istorikei, profesorei, knygos „Varėna istorijos kelyje“ sudarytojai Reginai Žepkaitei būtų sukakę 95-eri metai. Būsima mokslininkė Regina Žepkaitė gimė 1925 metų liepos 28 dieną Alytuje. Gimtajame mieste baigė pradinę mokyklą ir gimnaziją. 1945 m....

VU mokslininkai pastebi: slaugantieji artimuosius – auganti visuomenės grupė
www.fsf.vu.lt Europoje augant artimuosius slaugančiųjų skaičiui, vis didesnis dėmesys atkreipiamas į jų psichologinę savijautą. Reaguodami į pokyčius visuomenėje, Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Švedijos, pristatė specialią internetinę programą „Slaugau artimą“ ir kviečia atlikti apklausą, kuria siekiama geriau suprasti slaugančių savo artimuosius situaciją ir pagalbos poreikius. Šią programą ir situaciją Lietuvoje bei Europoje pristato dokt. Ieva Biliunaitė (Linšiopingo universitetas, Švedija)...

Klaipėdiečiai gyvena seniausiame Lietuvos mieste, kuris šiemet skaičiuoja jau 768-uosius gyvavimo metus
www.voruta.lt Kaip ir kasmet, rugpjūčio 1-ąją minėsime miesto gimtadienį. Ką švęsti bei kuo didžiuotis išties turime: klaipėdiečiai gyvena seniausiame Lietuvos mieste, kuris šiemet skaičiuoja jau 768-uosius gyvavimo metus. Kaip liudija šaltiniai, XIII a. viduryje Livonijos ordino riteriai pasiekė kuršių apgyvendintą teritoriją tarp dabartinės Klaipėdos ir Kretingalės. 1252 m. Ordinas užėmė vietovę prie Dangės upės žiočių ir drauge su Kuršo vyskupu...

Vyskupas grįžo iš mirties
Vysk. T. Matulionis su giminaičiu kun. Jonu Pilka Birštone 1956 m. Iš albumo „Palaimintasis vyskupas kankinys Teofilius Matulionis“. Teofilio Pilkos nuotraukos fragmentas www.bernardinai.lt „Vyskupas grįžo iš mirties“ – tai originalus 1957 metų čekų kilmės BBC žurnalisto Valterio Kolaro teksto pavadinimas. Dokumentą išsaugojo Lietuvos centrinis valstybės archyvas, iš anglų kalbos išvertė Judita Gliauberzonaitė. Straipsnis atskleidžia, kaip Vakarų pasaulis sekė Teofiliaus Matulionio gyvenimą,...

Dar anksti sakyti, kur ši COVID-19 pandemija mus nuves…
www.voruta.lt D. MacKenzie knyga „COVID-19. Pandemija, kuri niekuomet neturėjo prasidėti, ir kaip sustabdyti kitą”. Pastarojo trisdešimtmečio epidemijos ir pandemijos mums davė daugybę pamokų, kaip reikėtų sustabdyti šį koronavirusinės infekcijos protrūkį pačiose jos ištakose. Deja, beveik visiškai į jas neįsiklausėme. Pasekmės – pandemija, pasiekusi tokį mastą, kokio neregėjome per visą savo gyvenimą. Šioje įtraukiančioje, patikimais šaltiniais pagrįstoje ir akis atveriančioje knygoje...

Vladas Turčinavičius. Ar Lietuvos valdžios naudojasi tarptautine teise?
Jonas Basanavičius (A. Jurašaičio fotografija, 1907). Vladas TURČINAVIČIUS, www.voruta.lt Lietuva jau 30 metų nepriklausoma valstybė, bet stebint mūsų valdžių elgesį vidaus ir užsienio srityje, susidaro vaizdas, kad jie dar nepribrendo savarankiškai valdyti valstybės, gal jie nesuvokia, kad Lietuva yra istorijos ir tarptautinės teisės subjektas. Stebėtina, kad mūsų istorikai nerašo, o valdžios atstovai nesiremia svarbiausiu santykių su Rusija pamatu: 1920 m....

Sklypas už 1 eurą…
Austėja Landsbergienė ir Gabrielius Landsbergis Vytautė ŠMAIŽYTĖ, TS-LKD komunikacijos vadovė, www.voruta.lt Valstiečių bandymas šmeižti Gabrieliaus Landsbergio šeimą žlugo. FNTT ir Mokesčių inspekcija nesiėmė tyrimo prieš Austėją Landsbergienę, nes nenustatė jokių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nebūtos istorijos apie neva „neteisėtą sklypą už 1 eurą“ subliuško ir sprogo kaip burbulas. Landsbergių šeima sklypo už vieną eurą niekada neturėjo. Neturėjo ir „BaltCap Infrastructure...

Linos Leparskienės „Papasakoti Trakai“
Karaimščyzna. 1925 m. Tadeuszo Kowalskio fotografija. ZKP archyvo nuotr. Nadežda ZAJANČKOVSKAJA, Trakai, www.traku-zeme.lt Žvilgsnis į Trakus iš vidaus Trakai daugeliu asocijuojasi su pasiplaukiojimu ežerais, pasifotografavimu pilies fone ir kibinu pavalgymu. Dr. Linos Leparskienės monografija „Papasakoti Trakai“ laužo šiuos stereotipus ir supažindina mus su kitokiais Trakais – su jų gyventojų vidiniu pasauliu, jų gyvenimo pasakojimais, pristatant tokiu būdu miesto istorinę, dvasinę...

Ministras A. Veryga ragina gydymo įstaigas kuo greičiau atnaujinti paslaugų teikimą
www.voruta.lt Sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas Aurelijus Veryga kreipiasi į šalies savivaldybes ir joms priklausančias gydymo įstaigas, ragindamas susitelkti ir kuo greičiau atnaujinti paslaugų teikimą pacientams. Žinoma, tai turi būti vykdoma laikantis būtinų saugumo reikalavimų, užtikrinant tinkamą infekcijų kontrolę. Apie tai kalbėta ir vakar Ministrų kabineto pasitarime, kur buvo sutarta, jog būtina dėti maksimalias pastangas...

T. Baranauskas. Karaliai ir „pusantro kilogramo argumentų“
Tomas Baranauskas. Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Tomas BARANAUSKAS, www.alkas.lt Lietuvos istorijos perrašymo į „karalių istoriją“ idėja taip lengvai nemirs, ir istorijos mokslas čia bejėgis. Čia susiduriame su kone religiniu tikėjimu, kuriam faktai – tik tarp kitko. Jų teisingumas vertinamas tik iš atitikimo tikėjimo dogmoms pozicijos… Tokia liūdna mintis neapleido manęs skaitant Algimanto Bučio atsiliepimą „Lietuvių karaliai, kurie buvo“, atsakantį į...

Balbieriškio bažnyčios istorija – solidžiame leidinyje
Česlovas IŠKAUSKAS, www.gyvenimas.eu Balbieriškio bažnyčia nuo tėvų namų, prigludusių prie molingo Opninės kalno, buvo visai netoli. Sekmadieniais būreliai moterėlių ir vyrų iš aplinkinių kaimų leisdavosi lietaus išgraužtu keliuku pro mūsų gryčią, dažnas mūsų namo prieangyje palikdavo purviną apavą, persiaudavo švaresniais batais ir traukdavo į pamaldas. Tad brolių Vlado ir Vinco pirkios būdavo tarsi patogi tarpstotė pakeliui į Dievo namus. Anksčiau...

Interneto svetainių ir tinklapių kūrimas pasinaudojant SEO galimybėmis – šiuolaikinis sėkmės pasirinkimas
PR Dauguma klientų išduoda, kad iš pradžių gana ilgai svarstė vieną pagrindinių klausimų – ar rinktis patyrusius interneto svetainės kūrėjus ir visą procesą patikėti jiems, ar bandyti svetainę kurti savarankiškai pasinaudojant nemokamomis ir viešai prieinamomis platformomis? Vieni net nedvejodami renkasi profesionalus, o kiti – mėgstantys iššūkius – bando tai daryti patys. Vis dėlto, vien paprastas ir elementarus interneto svetainės kūrimas...

A. Bučys. Lietuvių karaliai, kurie buvo
Algimantas Bučys. Gretos Skaraitienės nuotr. Dr. Algimantas BUČYS, www.alkas.lt Skaitydamas Tomo Baranausko straipsnį „Lietuvių „karaliai“, kurių nebuvo” (Alkas.lt 2020 07 07 ), prisiminiau pamokantį anekdotinį atvejį iš pranykusio sovietinio pasaulio. Vienas žymus rašytojas, pajutęs neklystančios partijos norą triuškinti laisvajame pasaulyje (Italijoje 1957 m.) išleistą Boriso Pasternako romaną „Daktaras Živago“, viešai pareiškė: „Romano neskaičiau, bet smerkiu iš visos širdies“. Įdomiausia, kad puolimas...

Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčios ir parapijos 500-osios metinės
Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Vaizdingame Nemuno posūkyje ir kelių upių bei upelių sandūroje įsikūręs nedidelis Užnemunės miestelis, daug kam juokingai skambančiu pavadinimu – Balbieriškis prieš daugiau kaip 500 metų buvo tik nedidelė sielininkų gyvenvietė, vadinta Hanusiškėmis. 1502 m. ji gavo Magdeburgo teises. Bet sielininkams reikėjo ne tik maitintis, kažkur apsistoti, bet ir melstis. Tad apie 1520-uosius netoli buvusio pagonių alko buvo...

Vasara su „Tele2“: nuolaidos išmaniesiems ir privalomasis automobilių draudimas
PR Vasara – puikus metas atsinaujinti. Daugumai populiariausių išmaniųjų telefonų modelių šiuo metu taikomos ypatingai didelės nuolaidos. Pasiūlymais jau dabar galima pasinaudoti operatoriaus salonuose ir internetinėje parduotuvėje www.tele2.lt. Platus telefonų pasirinkimas – skirtingiems poreikiams Svajojantiems apie naują išmanųjį telefoną – geros naujienos. Dabar daugelį populiarių gamintojų telefonų modelių galima įsigyti pigiau. Rinktis tikrai yra iš ko – patinkantį išmanųjį ras...

„Išėjom sustiprinę pagarbą savo Artimam – Tėvui, Motinai, Mokytojui, apskritai Žmogui…“
Žurnalistas ir politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas www.gyvenimas.eu Liepos 12-ąją jubiliejinį, 70-ąjį, gimtadienį mini mūsų kraštietis, žurnalistas ir politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas. Jis gimė 1950 m. liepos 12 d., ko gero, pačiame gražiausiame Lietuvos miestelyje –Balbieriškyje (Prienų rajonas), ant aukšto Nemuno kranto ties vingiu. 1968 m. Česlovas baigė Balbieriškio vidurinę mokyklą. Prieš studijas VU dirbo Prienų rajono laikraštyje „Naujas gyvenimas“, tarnavo...

Mokiniams bus teikiama daugiau individualių psichologo konsultacijų
www.voruta.lt Psichologo pagalba mokiniams bus prieinamesnė – mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, pedagoginių psichologinių bei švietimo pagalbos tarnybų psichologai teiks daugiau konsultacijų dėl Covid-19 pandemijos sukeltų emocinių, psichologinių sunkumų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, įgyvendindama Ilgalaikių neigiamų Covid-19 pandemijos pasekmių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planą, skyrė papildomų lėšų – iš viso 300 tūkst. Eur – švietimo įstaigų psichologams. Švietimo, mokslo...

Tautinių bendrijų sambūris Trakuose
A. Aziulevičiaus nuotraukos Viktorija ŠAMATOVIČIENĖ, Trakų kultūros rūmų renginių organizatorė, www.voruta.lt Liepos 8 d. Trakų Salos pilyje įvyko Trakų kultūros rūmų projekto „Čia mūsų gimtinė, čia mūsų namai“ tautinių bendrijų menų festivalis. Projekto tikslas telkti tautines bendruomenes, skatinti kultūrų tarpusavio pažinimą, puoselėti tautų etninę kultūrą bei plėsti kultūrinę veiklą Trakų rajone. Pagrindinis projekto rėmėjas Tautinių mažumų departamentas prie LR vyriausybės. Festivalio...

Sveikiname 610-tųjų Žalgirio mūšio pergalės metinių proga!
www.voruta.lt Mieli Vytautės, Vytautai, visi bendraminčiai ! Nuoširdžiai sveikiname 610-tųjų Žalgirio mūšio pergalės metinių proga! Žalgirio mūšio pergalę mes jaučiame ir šiandien. Su Žalgirio ir Vytauto Didžiojo vardais kovojo pokario partizanai. Žalgirio vardas šiandien skamba kaip pergalės šūkis. Su jo vardu kovoja mūsų sportininkai. Šis Mūšis tepažadina tegul kiekvieno mūsų širdyse įkvėpimą didžiuotis šalies istorine praeitimi, kovotojais už Lietuvos Laisvę...

Pasiūlymas mokytojams: darbas lituanistinio švietimo mokyklose
www.voruta.lt Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia mokytojus dalyvauti konkurse dirbti lituanistinio švietimo mokyklose užsienyje nuo 2020 m. rugsėjo 1d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Baltarusijos Pelesos vidurinė mokykla ieško direktoriaus pavaduotojo ugdymui, fizikos ir matematikos mokytojo, biologijos ir chemijos mokytojo, o Rimdžiūnų vaikų darželis kviečia įsidarbinti auklėtoją. Rusijoje veikianti Buriatijos sekmadieninė lituanistinė mokykla ieško lietuvių kalbos mokytojo, o...

Visuomenei atveriamas Seimo rūmų Didysis kiemas
Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. O. Posaškova) www.voruta.lt Nuo liepos 13 d., pirmadienio, visuomenei atvertas Seimo rūmų Didysis kiemas. Iki šiol gyventojams jis buvo atveriamas tik švenčiant Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir minint Sausio 13-osios įvykius, taip pat vykstant kitiems šventiniams renginiams. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis: „Džiaugiuosi, kad Seimas žengia dar vieną atsivėrimo žingsnį. Didysis Seimo kiemas yra viena iš tų vietų,...

Sveikiname
Miela, Aušra, Pirmojo gražaus jubiliejaus proga sveikiname Aušrą VIRVIČIENĘ ir linkime kūrybinės kloties bei Trakų Dievo Motinos globos ir palaimos. Tavo vadovaujamas VšĮ „Vorutos“ fondas sėkmingai leido nacionalinį Lietuvos istorijos laikraštį „Vorutą“, o dabar jau – žurnalą, knygas apie Mažąją Lietuvą, daug įvairiausių leidinių, pasakojančių apie Lietuvos istoriją, kultūrą, bažnyčias. Esi darbšti, nuoširdi ir pareiginga, rūpiniesi ne tik mumis,...

Černobylis. Branduolinės katastrofos istorija
www.voruta.lt Leidykla „Briedis” pristato naujieną, S. Plokhy knygą „Černobylis. Branduolinės katastrofos istorija”. 1986-ųjų balandžio 26-osios rytą, sovietinėje Ukrainoje sprogus Černobylio atominės elektrinės reaktoriui, Europa patyrė skaudžiausią branduolinę katastrofą istorijoje. Nuo apsinuodijimo radioaktyviosiomis medžiagos mirė daugybė žmonių, tūkstančiai susirgo, o radioaktyviosios iškritos užteršė pusę kontinento. Remdamasis naujais šaltiniais, knygoje „Černobylis“ amerikiečių-ukrainiečių istorikas, Harvardo universiteto profesorius Serhiijus Plokhyjus pasakoja dramatiškas ugniagesių, mokslininkų...

Kazimieras Garšva: asmenvardžių rašymas nelietuviškai dokumentuose yra spekuliacija gramatika, įstatymais, realia padėtimi
Dr. Kazimieras Garšva. propatria.lt nuotr. www.manokrastas.lt Dr. (HP) Kazimieras Garšva – Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. 1977 m. apgynė daktaro disertaciją Priegaidės fonologinėje sistemoje (lietuvių kalbos medžiaga). Yra vienas lietuvių kalbos gramatikų (Grammatika litovskogo jazyka 1985; Dabartinės lietuvių kalbos gramatika 1994, 1997) autorių. Parašė straipsnių apie panevėžiškių tarmės ypatybes, Latvijos, Lenkijos, Gudijos lietuvių šnektas, dvikalbystės problemas. 2005 m. parašė monografiją Lietuvių kalbos paribio šnektos. 2007 m. atliko habilitacijos...

Česlovas Iškauskas. Kaip marionetinis Liaudies seimas vedė mus į šviesų rytojų…
Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Prieš 80 metų, 1940-ųjų liepos 14 d., įvyko sovietiniai vadinamojo Liaudies seimo rinkimai. Į marionetinį parlamentą buvo išrinkti 79 žmonės, kurie netrukus balsavo, kad Lietuva būtų priimta į SSRS. Salomėja Nėris džiaugėsi: „Lietuvos daugiau nebėr, Lietuva – LTSR“. Apie tai buvo daug rašyta. Bet įdomu, kad šiuo sovietinės okupacijos faktu dar ir šiandien kai kas žavisi, ir...