Knygos viršelis

Sudarytoja Elena Stankevičienė

Poetas, eseistas, žurnalistas, dailininkas, fotomenininkas, Pagėgių krašto šviesuolis, švelniai vadintas Rambyno, baltųjų Bitėnų gandrų, Mažosios Lietuvos dainiumi, šiam kraštui atidavęs didžiąją savo amžiaus dalį. Eugenijaus Skipičio nuveiktų darbų indėlis į Pagėgių krašto bei Mažosios Lietuvos kultūrą svarus, prasmingas ir turintis didelę išliekamąją vertę.

Dirbdamas Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus muziejininku, 2003 m. įkūrė Mažosios Lietuvos paveikslų sodą, kuriam auginti pasitelkė Lietuvos ir užsienio menininkus, organizuodamas dailininkų plenerus. Šiame paveikslų sode reikšmingą vietą surado ir jo meniniai darbai.

Eugenijaus Skipičio fotografijos eksponuotos klubo „Fotojūra“ (Tauragė) organizuotose parodose, personalines parodas jis rengė Tauragėje, Pagėgiuose, Šilutėje, Klaipėdoje, Anykščiuose, Lazdynuose, Tilžėje (Karaliaučiaus kraštas) ir kitur. Jo darbus rasime fotoalbumo „Šilutė. Potvynis ir jo žmonės“ bei klubo „Fotojūra“ fotografijos albumo „Be pavadinimo“ puslapiuose.

Labai plati Eugenijaus Skipičio literatūrinė veikla. Dirbdamas žurnalistu Šilutės, Tauragės rajonų laikraščiuose, respublikiniuose leidiniuose „Lietuvos žinios“, „Valstiečių laikraštis“, „Kelionių magija“, „Draugas“, „Voruta“ ir kt. skaitytojus žavėjo savo straipsniais.

2006 m., drauge su žmona Giedre, Eugenijus Skipitis parengė Martyno Jankaus muziejaus veiklos 25-mečiui dedikuotą leidinį „Martyno Jankaus muziejus Bitėnuose“, jis – Rambyno regioninio parko leidinio „Rambynas“ sumanytojas, nuo 2008 m. iki 2023 m. šio leidinio sudarytojas ir straipsnių jame autorius, Amžinosios Rambyno kalno knygos (kopijos) pirmojo puslapio teksto autorius. Eugenijaus Skipičio poezija skelbta Tauragės apskrities literatų kūrybos almanache „Esame“, Tauragės krašto ir Tilžės (Sovetsko) draugijos „Rostok“ rašytojų kūrybos ir vertimų rinkinyje „Poezija neturi sienų“, Pagėgių krašto literatų sambūrio išleistose kūrybos rinktinėse „Poezijos pilnatis“ ir „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“.

Eugenijaus literatūrinėje kūryboje vyrauja asmeniškas, ramus, refleksyvus tonas, gamtos ir kasdienybės motyvai. Eilėraščiuose – gamtos vaizdai, metų laikų kaita, išgyvenimai, per kuriuos apmąstomas žmogaus gyvenimas, būtis. Jo kūryboje vyrauja egzistencinės temos, laiko tėkmė, atmintis, vienatvė, žmogaus santykis su savimi ir pasauliu. Labai svarbūs atramos taškai – Tėvynė, Rambynas, protėvių žodis, kalba, kultūrinis palikimas, gilus rūpestis ir gėla dėl nykstančių Mažosios Lietuvos kultūros objektų.

Jam būdinga santūri ir aiški poetinė kalba, joje nėra perteklinės retorikos ar sudėtingų eksperimentų, proza – rami, artima kasdieninio gyvenimo patirčiai, autoriaus tekstai yra suprantami plačiam skaitytojų ratui. Prozos tekstuose svarbus ne siužeto vingrumas, o nuotaika, vidinė būsena, pasakojimuose juntamas asmeniškumas, gyvenimiškos patirties atspindžiai, kartais – beveik dienoraštinis atvirumas. Lėtas, apmąstantis pasakojimas, kuriame svarbios gilios mintys, prisiminimai, tylūs asmenybės lūžiai, egzistencinės nuojautos, pasirinkimai, atsakomybė, laiko poveikis žmogui, praradimo ir susitaikymo temos – tai aiškūs ir skaidrūs tekstai, kurie „nešaukia“, bet išlieka atmintyje per tą tylų poveikį ilgam. Jo proza – brandžios, tradicinės lietuviškosios trumposios prozos pavyzdys, prozos, kurią drąsiai galime prilyginti Juozo Apučio, Romualdo Granausko kūrybai.

2013 m. Eugenijus Skipitis pagerbtas Pagėgių savivaldybės apdovanojimu „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“. 2006 m., drauge su žmona Giedre Skipitiene, „Už Martyno Jankaus gyvenimo ir veiklos propagavimą bei jo vardo muziejaus veiklos organizavimą“ apdovanotas Ievos Jankutės įsteigta Martyno Jankaus kultūros paveldo premija. 2016 m. Eugenijui Skipičiui suteiktas „Pagėgių krašto garsintojo“ vardas ir įteikta Jūratės Caspersen (Šveicarija) premija.

Šiame leidinyje atrinkti kelis dešimtmečius kurti jo poezijos ir prozos kūriniai, fotografijos darbai. Didžioji dalis šio palikimo nepublikuota, su ja skaitytojai susipažins pirmą kartą. Tai pirmoji Mažosios Lietuvos dainiaus kūrybos rinktinė, kuria stengtasi išpildyti jo svajonę – iš poezijos, mažosios prozos, eseistikos ir fotografijos darbų išausti vieningos dermės rūbą Mažajai Lietuvai.

Šios knygos Eugenijus Skipitis nerengė, jos nematė ir nevartė…

2023 m. rugpjūčio 21 d. jis tyliai išėjo į savo šviesiosios Amžinybės sodus, kuriuos taip gražiai ir ne kartą yra aprašęs…

Viliamės, kad, saugodami šviesų Eugenijaus Skipičio atminimą, nenuvylėme nei jo, nei Tavęs, mielas skaitytojau.