Rita Pauliukaitienė, www.punskas.pl

Sudaryti ir išleisti knygą apie legendinę asmenybę Kazimierą Pyplį-Mažytį (1923-01-21–1949-09-23) mane paskatino skaitytojas, matyt, tikėjęs, kad galiu tai padaryti. Artėjant šio Lietuvos laisvės kovotojo gimimo šimtmečiui, planavau parašyti tik straipsnį į Punske „Aušros“ leidykloje leidžiamą tęstinį istorijos metraštį „Terra Jatwezenorum“. Bet aplinkybės susiklostė taip, kad ir jėgų sudaryti knygą atsirado, ir pinigų galėjau iš savo santaupų skirti knygos leidimui.

Taigi, 2023 metų rudenį visas knygos tiražas iš Punsko „Aušros“ leidyklos atkeliavo į mano namus. Labai pradžiugino dailininkės Živilės Kraužlytės sukurtas knygos viršelis. Įvyko nemažai šios knygos pristatymų, ir vienas iš įsimintiniausių buvo Šventosios bibliotekoje. Prienų krašto muziejus (vienas iš informacinių partnerių) netgi pasirūpino, kad knyga būtų pristatyta 2024 m. Vilniaus knygų mugėje. Tiražas (120 egz.) tirpte ištirpo, o norintys įsigyti šį leidinį dar vis kreipėsi į mane su prašymais. Taigi nusprendžiau, kad šiemet, minint 103-iąsias Kazimiero Pyplio-Mažyčio gimimo metines, knyga bus paskelbta internete ir nemokamai prieinama visiems, kas domisi Lietuvos partizaninio karo istorija.

Kadangi knyga išleista Punsko „Aušros“ leidykloje, todėl jos internetinė versija talpinama punskas.pl portale. Dėkoju šios leidyklos visam kolektyvui, ypač Sigitui Birgeliui ir Nijolei Birgelienei už ilgametį nuoširdų bendradarbiavimą, taip pat visiems Punsko valsčiaus gyventojams, kasmet gausiai susirenkantiems įvairių minėjimų metu pagerbti žuvusiuosius už Lietuvos laisvę. Kaip ir kitose mano sudarytose knygose, taip ir šioje yra daug medžiagos, kurią pateikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro darbuotojai Rūta Trimonienė, Dalia Urbonienė, Dalius Žygelis. Už pagalbą taip pat dėkoju Dinui Kurauskui, Ramunei Malinauskaitei, Robertui Ožalinskui, Loretai Šlekonienei, Vytuoliui Valūnui. Labai džiaugiuosi tebesitęsiančia draugyste su Kazimiero Pyplio-Mažyčio artimaisiais: Rima Karpavičiene, Romualdu Karpavičiumi, Antanu Juodžiu, Konstancija Wahn.

Svarbi informacija skaitytojams

Internetinė knygos versija apie Kazimierą Pyplį-Mažytį yra prieinama nemokamai. Norint cituoti jos fragmentus, prašome tai daryti tik nekomerciniais tikslais, nurodant pilną, akademinius reikalavimus atitinkantį šaltinį – knygą, kurioje tekstas yra išspausdintas: „Kazimieras Pyplys-Mažytis. Lietuvos partizanų pasiuntinys į Vakarus“. Sudarytoja Rita Pauliukaitienė.

Lietuvos laisvės kovų istorijoje Kazimiero Pyplio-Mažyčio vardas tariamas su ypatinga pagarba. Tai žmogus, kurio gyvenimas primena įtempto siužeto filmą: talentingas sportininkas, džiudžitsu meistras, nepralenkiamas šaulys ir drąsus pasiuntinys, sugebėjęs pralaužti „geležinę uždangą“. Ritos Pauliukaitienės sudaryta knyga „Kazimieras Pyplys-Mažytis. Lietuvos partizanų pasiuntinys į Vakarus“ atveria šio herojaus asmenybės formavimosi kelią.

Šaknys ir šeimos vertybės

Kazimieras Alfonsas Pyplys gimė 1923 m. sausio 21 d. Kėbliškių kaime (dab. Prienų raj.), vaizdingose Nemuno pakrantėse. Jo gimtinė – istorinis kraštas, kuriame persipynė kovos su kryžiuočiais, švedais ir knygnešių keliai.

Meilė tėvynei ir pareigos jausmas Pyplių namuose buvo pamatinės vertybės. Tėvas Antanas, buvęs Lietuvos kariuomenės savanoris ir valstybės pareigūnas, nuo mažens mokė sūnų vyriškumo, o motina Marcelė, kilusi iš giminės, garsėjusios medžio drožėjais, perdavė Kazimierui kruopštumą ir meninį pajautimą. Šis „juvelyrinis“ tikslumas vėliau Kazimierui pravertė ne tik partizaniniame kare, bet ir seseriai Onai Birutei, kuri tapo žinoma profesionalia dailininke.

Kauno auklėtinis: sportas ir pirmieji žygdarbiai

Persikėlus į Kauną, Kazimieras augo tarpukario laikinosios sostinės dvasia. Baigęs V. Kudirkos pradžios mokyklą ir mokydamasis „Aušros“ bei Jėzuitų gimnazijose, jis išsiskyrė neeiliniais fiziniais duomenimis. Beveik dviejų metrų ūgio jaunuolis buvo puikus krepšininkas, plaukikas, boksininkas ir džiudžitsu meistras.

Jo drąsa išryškėjo dar paauglystėje – būdamas vos penkiolikos metų, jis sulaikė tarptautinį nusikaltėlį. Tėvo pamokos medžioklėse taip pat nenuėjo veltui: Kazimieras išmoko taikliai šaudyti abiem rankomis, o puiki orientacija Kauno gatvėse vėliau ne kartą leido jam pasprukti iš sovietų saugumo spąstų.

Akistata su okupacija

1940-ieji ir pirmoji sovietų okupacija brutaliai nutraukė jaunuolio svajones. Pirmąjį smūgį Kazimieras patyrė dar tų pačių metų lapkritį, kai įskųstas bendramokslio buvo suimtas ir tardomas. Nors įtakingų pažinčių dėka tąkart laisvę atgavo greitai, ši patirtis galutinai užgrūdino jo pasiryžimą priešintis.

1941 m. Birželio sukilimo metu K. Pyplys jau buvo aktyvus kovotojas Pakuonyje. Vokiečių okupacijos metais jis tęsė mokslus Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje, tačiau ir čia nenustojo demonstruoti savo charakterio. Pasakojama, kad jį medžiojo gestapas, mat bokso ringe jis drįso nokautuoti Vokietijos čempioną – faktas, puikiai iliustruojantis Kazimiero bekompromisę laikyseną.

Kovos simbolis

K. Pyplio-Mažyčio kelias – tai ne tik asmeninio meistriškumo, bet ir besąlygiškos aukos pavyzdys. Jo gebėjimas vairuoti įvairią techniką, kovos menų išmanymas ir neįtikėtina drąsa padarė jį vienu vertingiausių partizaninio judėjimo narių. Tapęs pasiuntiniu į Vakarus, jis tapo gyva jungtimi tarp okupuotos Lietuvos ir laisvojo pasaulio, nešdamas žinią apie tautos kovą ir nesitaikstymą su vergija.