Slovėnijos Respublikos krašto apsaugos ministro parašu žymėtas medalis – istorinio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje dovana Okupacijų ir laisvės kovų muziejui, nuo pat 1992 m. autentiškai liudijančiam pasauliui apie komunizmo nusikaltimus.

Atminimo medalį muziejaus direktoriui istorikui Remigijui Černiui įteikė sudėtingoms Europos karų ir konfliktų temoms darbotvarkėje laiko randantis Slovėnijos Respublikos krašto apsaugos ministras Marjan Šarec. Jis 2023 m. liepos 11 d. aplankė tremtinių ir politinių kalinių kartu su LR kultūros ministru įkurtą muziejų, daugiau kaip 30 metų pasakojantį lietuvių tautos pokario rezistencijos ir patirtų represijų kroniką. Svečią lydėjo jo patarėja Nika Vrhovnik ir protokolo vyr. karininkas seržantas Tomaž Harle. Šiandien muziejuje lankysis šios šalies Valstybės sekretorius Krašto apsaugos ministerijoje dr. Damir Črnče.

„Tiek Slovėnija, tiek Lietuva yra patyrusios komunizmo terorą ir veidmainystę, tad ir šiandien labai gerai suvokia Europos demokratijai kylančias grėsmes“, – sakė delegacijai ekskursiją po muziejų suorganizavęs muziejaus vadovas Remigijus Černius.

Svečiams aprodytas ne tik buvęs KGB kalėjimas, Holokausto, romų genocido ir katalikybės persekiojimo celės, egzekucijų kamera, bet ir deportacijų ir išlikimo GULAG‘uose, ginkluoto pasipriešinimo, KGB veikimo ir atgimimo laikotarpio ekspozicijos.

Muziejuje viešėjusį ministrą domino, kodėl Lietuvos partizanai dėvėjo kariuomenės uniformą, koks buvo lietuvių deportacijų mastas, kaip KGB naudojo pasiklausymais surinktą informaciją, kas buvo iškiliausi disidentai ir atgimimo laikotarpio veikėjai, kodėl partizanų lavonai buvo išmetami miestų aikštėse.

Slogią rūsčios lietuvių išgyventos tragedijos nuotaiką sušvelnino mirtininkų kameroje antrankiais surakinto didžiausio šių dienų karo nusikaltėlio maketas: dirbtinio intelekto sukurto V. Putino atvaizdas yra visų Ukrainos kovos su rašistiniu režimu svarbą suprantančių valstybių ir jų piliečių istorinio teisingumo viltis.

KGB sekimo mastai ir sovietinio kalinimo ypatumai

Sovietų okupuotos Lietuvos gyventojus „geležine uždanga“ nuo laisvojo pasaulio atskyrė represinės struktūros. Jų veikimo metodai, mastai, sritys, priemonės ir bendradarbiai yra vienas didesnių motyvacijos veiksnių aplankyti Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, eksponuojantį autentiškus ilgiausiai (1954–1991 m.) veikusios komunistinės slaptosios tarnybos KGB teroro pėdsakus.

„Susipažinimas su sekimo mastais padeda suprasti, kaip buvo kuriama visuotinės baimės atmosfera, naikinama pilietinė visuomenė, iš žmonių širdžių raunamas tikėjimas ir žmoniškumas, gyventojai prievarta verčiami paklusniais valdžios nurodymų vykdytojais“, – sakė Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius istorikas Remigijus Černius, lydėjęs svečius iš Slovėnijos po visas muziejaus ekspozicijas.

Svečiams aprodyta autentiška sekimo bei žvalgybinio darbo įranga, KGB darbo kabinetai, darbo stalas, fotolaboratorija, kita atributika, rasta buvusio KGB kalėjimo patalpose po to, kai Lietuvai atgavus Nepriklausomybę pastatas buvo perduotas muziejininkams. Užsienio svečius nustebino, jog lankomame muziejuje KGB kadrai girdėjo ne tik kalinių, bet ir sovietiją lankančių turistų pokalbius iš viešbučių, restorano „Neringa“.

Istorikas dr. Arvydas Anušauskas, NATO viršūnių susitikime dalyvavęs dabartinis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, taip pat ilgametis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bendradarbis yra nustatęs, kad „labiausiai pagarsėjusiame tarp kūrybinės inteligentijos „Neringos“ restorane buvo įrengta pasiklausymo aparatūra 6-iuose „boksuose“, prie esančių keturviečių staliukų, ir dar prie 5 „Neringos“ kavinės keturviečių staliukų. Restorane „Astorija“ buvo įmontuoti anteniniai-fideriniai įrengimai (radijo mikrofonas arva, pasiklausymo „blakė“, veikianti radijo bangomis) priemonei „T-10“ prie trijų staliukų. Pasiklausymo „blakės“ buvo įrengiamos taip, kad jų nebūtų galima aptikti ir vizualiai apžiūrėjus staliukus.“

Primintina, kad sovietinėje Lietuvoje nuo 1954 m. veikęs Valstybės saugumo komitetas (KGB) veiklos principus perėmė iš savo pirmtako – Ypatingosios komisijos (ČK), įkurtos Rusijoje 1917 m., ir vėliau jos veiklą pratęsusių NKGB, MGB, MVD. Šios institucijos yra atsakingos už daugybės Lietuvos gyventojų represijas, trėmimus, istorijos klastojimus, kompromitavimą, psichiatrinę prievartą ir nuodijimą psichotropiniais preparatais, kankinimus, šantažą, diversijas, užsakytas žmogžudystes, susirašinėjimo ir dvasinio gyvenimo cenzūrą, verbavimą agentais, šnipinėjimą, karinę bei pramoninę žvalgybą ir kontržvalgybą, teroristų ir žudikų globą, masines sistemai priešinusių partizanų ir politinių kalinių, inteligentijos kapavietes.

Plačiau susipažinti su KGB sekimo būdais ir priemonėmis galite Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus virtualioje parodoje bit.ly/3PTVuUn.

Specializuotus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbus galite įsigyti elektroniniame knygyne www.atmintiesknygos.lt.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus inf.