Kazimieras Garšva. Valstybinės kalbos ir vardyno ryšiai

Kazimieras Garšva. Valstybinės kalbos ir vardyno ryšiai

Habil. dr. Kazimieras Garšva, www.voruta.lt

Dabar labai svarbu išsaugoti valstybinės lietuvių kalbos sistemą ir jos funkcijas, tradicinį vardyną. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023-07-05 sprendime kelis kartus atkreipė dėmesį, kad valstybinę lietuvių kalbą reikia ypač saugoti tada, jei kiltų pavojus bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, tradicijai.

Grėsmė valstybinei kalbai kiltų, jei įstatymais būtų mažinamas jos statusas ir plečiamos kitų kalbų funkcijos, jei būtų priimami regioninės kalbos, asmenvardžių rašybos kitomis kalbomis įstatymai be Valstybinės kalbos gairių, be lietuvių kalbos plėtros finansavimo informacinėse technologijose. Valstybinės kalbos sistemos elementai vienas su kitu yra susiję ir palietus vieną jų, gali nukentėti ir kiti kalbos elementai.

Visiškai pagrįsti Lietuvių kalbos instituto Mokslinės tarybos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sprendimai dėl Lietuvos moterų asmenvardžių su galūne –(i) a  netradicinės ir nenorminės rašybos. Iš asmenvardžių galūnių vedinių seniausiomis laikytinos vyriškos giminės formos su galūne –(i) a, o moteriškos giminės tokių lietuviškų formų niekada nebuvo. Asmenvardžiai priklauso kalbos sistemai ir yra ne tik asmens, bet ir kalbinės visuomenės nuosavybė, kuri yra viršesnė už individo nuosavybę. Siūlymai Lietuvoje įvesti asmenvardžių rašybą viso pasaulio lotyniško pagrindo raidėmis neatitinka lietuvių kalbos sistemos, abėcėlės reikalavimų. Iki šiol Lietuvos piliečių pavardės daugiausia rašytos lietuvių kalbos raidėmis ir tartos lietuvių kalbos garsais. Šių valstybinės kalbos reikalavimų nebesilaikant būtų daromas labai neigiamas poveikis valstybės ir tautos kalbiniam, kultūriniam tapatumui, savitumui, trukdoma bendrauti ir mokytis valstybinės kalbos. Taip būtų keičiamos asmenvardžių rašybos ir tarties taisyklės. Pažeidžiant lietuvių kalbos fonologinės sistemos principus vienas garsas būtų žymimas ne viena raide, o kartais dviem, trim ar keturiomis raidėmis. Asmenvardžius, vietovardžius pradėjus nuosekliai rašyti ne vien valstybine kalba ir priėmus regioninės kalbos įstatymą Lietuvos Respublikoje būtų vartojama ne viena valstybinė kalba.

Moksliniai objektyvumo, dėstymo ir teiginių pagrįstumo kriterijai privalomi ir kalbotyros, teisės mokslams. Asmenvardžiai yra kalbos dalis – tikriniai žodžiai, o ne kieno nors privati nuosavybė. Jeigu moterys, pažeisdamos lietuvių kalbos sistemą, savitumą ir tradicijas susivienodintų pavardes su vyrais, galėtų būti keičiamos net jų pavardės (pvz. Pelėda – į Pelėdas ir t.t.). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje svarbiausia privataus gyvenimo dalimi laikomas asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu ir kitoks susižinojimas, nuosavybė, būstas (22-24 str.). Vienodų asmenvardžių gali būti daug ir jie kitose valstybėse skirtingai rašomi pagal jų rašybą.

Nelietuvių tautybės asmenų  asmenvardžių rašybai nelietuviškais rašmenimis VLKK nepritarė dėl to, kad tų asmenvardžių lietuviškos formos yra prigijusios valstybinės lietuvių kalbos sistemoje, įteisintos Lietuvos tikrinių žodžių žodynuose. Konstitucinis Teismas 2023-07-05 nutarimu (punktai 2.2, 12.3.1, 16.3.1-16.3.4) pasitikėjo specialių žinių apie kalbą neturinčiais suinteresuotos institucijos (Seimo) teisininkais ir išvadas rengė daugiausia pagal jų duomenis, neprieštaraudamas 2022-01-26 asmenvardžių rašymo dokumentuose įstatymo Nr. 1142 atskiriems atvejams. Kartu Teismas pabrėžė (punktas 14.2), kad lietuvių kalbos vystymuisi taip pat gali turėti įtakos įvairūs objektyvūs kalbos, įskaitant asmenvardžių rašybą, pokyčiai, todėl turėtų būti įvertinamos įvairios aplinkybės, sudarančios prielaidas apsaugoti valstybinę lietuvių kalbą. Pagal Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 2 dalį gerbiamas valstybių nacionalinis savitumas, kurio dalis yra valstybinės kalbos apsauga.

Naujienos iš interneto