Giedriaus Pakonaičio šeima

Regina Vaišvilienė, Lietuvos medicinos biblioteka, www.voruta.lt 

2026 m. gegužės 6 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje pagerbtas vienas ryškiausių pokarinės Lietuvos otolaringologijos specialistų gydytojas virtuozas Pranas Pakonaitis. 

Tai progai yra surengta trijų Pakonaičių kartų – gydytojų Prano ir Giedriaus bei anūkių, Giedriaus dukrų – Ingridos ir Lidijos Pakonaityčių – dailės darbų paroda „Kai medicina ir menas eina greta“.  Ekspozicijoje rasime ekslibrisus, sukurtus L. Pakonaitytės senelio ir tėčio atminimui bei Lili Paškauskaitės gydytojui P. Pakonaičiui (1963 m.), keletą nuotraukų, paryškinančių abiejų medikų pomėgius: žvejybą, baldų restauravimą bei liudijančias šeimos istoriją. Renginio programą papildė proanūkio, Lidijos Pakonaitytės (Giedriaus dukros) sūnaus chormeisterio Luko Pastarnoko diriguojamo mišraus choro „Sonoros“ atliekamos dainos. Paroda veiks iki 2026 m. gegužės 29 d.

Šios parodos atsiradimą lydi sena istorija. Prieš keliolika metų, kai buvo eksponuojami dr. Vidos Domarkienės, Giedriaus Uždavinio ir kitų medikų dailės darbai ar pristatomos knygos, dr. Dalia Triponienė ne kartą buvo užsiminusi apie savo kurso draugą Giedrių Pakonaitį, kuris puikiai tapė, paliko nemažai darbų, kuriuos nevengė dalinti draugams ir artimiesiems ir kuris, deja, labai anksti išėjo iš šio pasaulio dėl širdies infarkto. Užsimindavo, kad tapyba buvo ir jų dėstytojo Prano Pakonaičio aistra. Jog būtų galima surengti jų abiejų parodą. Laikas nenumaldomai bėgo, atsirasdavo vis svarbesnių darbų, atminimo renginių. Ir… tik po knygos „Universiteto įkvėpta: atsiminimai apie gydytoją Dalią Triponienę“ (sudarytojas – prof. dr. Vytautas Triponis, 1923) pristatymo, artimiau susipažinus su 1963 m. kurso  laidos gydytoja otolaringologe foniatre Violeta Budriene, kuri gerai pažinojo profesorių P. Pakonaitį ir jo sūnaus Giedriaus šeimą ir su kuria sieja gan artimas ryšys iki šiolei, artimai bendrauja su G. Pakonaičio žmona Aldona, pradėjome regzti planą, kaip surengti medikų Pakonaičių dailės parodą, kai darbai išsklaidyti per kelias kartas ir šeimas. Kita priežastis, paskatinusi kuo greičiau imtis parodos organizavimo, tai kaskart mažėjantis kurso draugų ratas. Per dr. Vidos Domarkienės tapybos darbų parodos (2025), skirtos jos atminimui, pristatymą susipažinome su G. Pakonaičio žmona Aldona Pakonaitiene ir iškart ėmėmės darbo: reikėjo surinkti Prano ir Giedriaus Pakonaičių darbus, įtraukti Giedriaus dukras Ingridą ir Lidiją, kurios neabejingos menui. Ingrida baigusi dailės mokyklą, Lidija – Vilniaus dailės akademiją. Taip ir sutarėme. Tuo labiau, kad gydytojui Pranui Pakonaičiui sukanka 120 metų.

Trumpa gydytojo Prano Pakonaičio biografija

Pranas Pakonaitis gimė 1906 m. spalio 10 d. Ukmergės rajone, Baublių kaime prie Kurėnų ežero. Mokėsi Ukmergės gimnazijoje. 1928 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. 1933 m. baigė studijas, egzaminų nelaikė, dirbo preparatoriumi. 1934 m. išlaikė egzaminus, gavo gydytojo diplomą „cum laude“ ir pradėjo dirbti Ausų, nosies, gerklės ligų katedroje jaunesniuoju asistentu, vėliau – gydytoju ordinatoriumi Kauno karo ligoninėje.

Grąžinus Lietuvai Vilnių, 1940 m. persikėlė į Vilnių.  Dirbo „Raudonojo kryžiaus“ ligoninės Ausų, nosies, gerklės skyriaus vedėju, o vėliau buvo pakviestas dėstyti otorinolaringologiją Vilniaus universitete. 1944–1953 m.  Ausų, nosies, gerklės ligų katedros vedėjas. Nuo 1962 m., įkūrus Gydytojų tobulinimosi fakultetą, dėstė gydytojams kursantams.

P. Pakonaitis vedė Lidiją Gembickaitę, kuri buvo baigusi Kauno konservatoriją. Kai 1940 m. šeima persikėlė gyventi į Vilnių Lidija Pakonaitienė (1911 03 20–1961 09 30) dėstė dainavimą Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje (dabar konservatorija). Mėgo baletą, domėjosi istorija. Lidija ir Pranas Pakonaičiai augino tris sūnus: Jurgį Giedrių (1939 03 20–1978 08 02), Joną (1941 06 12–2015 12 18) ir Praną (1949 07 22). Pakonaičių šeimoje nuolat skambėjo muzika, ponia Lidija savo erudicija, išsilavinimu ir gebėjimu bendrauti traukė tarsi magnetas žmones. Pakonaičių šeimoje lankėsi įvairių profesijų atstovai: gydytojai, muzikai, literatūros žinovai. Apie tai užsiminė ne vienas renginio metu kalbėjusiųjų:  otolaringologas Laimutis Jonas Martinkėnas, foniatrė Violeta Budrienė, vargonininkas Gediminas Kviklys.  Šviesų gydytojų Prano ir Giedriaus Pakonaičių atminimą pagerbti atvyko studijų draugai ir kolegos: Birutė Adomonytė, Laima Baltrūnienė, Alis Baublys, Jurgis Bereckas, Violeta Budrienė, Janina Didžiapetrienė, Gražina Gobienė, Laimutis Martinkėnas, Adelė Žukaitė, gausus būrys jaunosios kartos artimųjų ir jų draugų bei senųjų vilniečių ainių atstovų grupelė: architektė Birutė Čibiraitė Bėkšienė, gydytoja Jūratė Čibiraitė Bytautienė ir kt.

Amžininkų liudijimu, Jo naudojama operacinė technika, tikslumas, problemos sprendimas stebino pažinojusius kolegas. Kiekviena įprasta operacija buvo patobulinama ir atliekama savitai, tik jam būdingu auksinių rankų chirurgo – menininko deriniu.  Gera atmintis, nuostabus klinikinis mąstymas ir tikslus diagnozavimas pelnė jam sėkmę ir pripažinimą ligonių bei kolegų tarpe. Pranas Pakonaitis išgelbėjo ne vieną gyvybę, išugdė ne vieną puikų gydytoją, buvo pavyzdžiu savo trims sūnums. Už pasiaukojantį gydytojo darbą ne kartą buvo apdovanotas ordinais, medaliais, garbės ir padėkos raštais. Nors neturėjo mokslinių laipsnių ir vardų, ligonių buvo mylimas ir visoje Lietuvoje vadinamas Profesoriumi.

Pranas Pakonaitis  pasižymėjo erudicija, plačiu akiračiu ir buvo literatūros bei meno žinovas. Jis puikiai tapė, gerai mokėjo lenkų, vokiečių, rusų, lotynų kalbas. Po įtempto atsakingo darbo laisvalaikį skirdavo skaitymui, žvejybai, sodui ir tapybai.

Lidija Pakonaitienė mirė 1961 m. rugsėjo 30 d. po sunkios ligos.  Pranas Pakonaitis – 1982 m. balandžio 23 d. Palaidotas šalia žmonos ir sūnaus Giedriaus Saulės kapinėse Vilniuje.

 

Giedrius Pakonaitis  (1939–1978)

Giedrius Pakonaitis gimė Kaune,  devynerių mėnesių atvežtas į Vilnių.

Gydytojo profesijos pasirinkimą galėjo lemti tėvo, gydytojo otolaringologo, puikaus dėstytojo, populiarumas. Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą baigė 1963 m. Pasirinko rentgenologo specialybę ir dirbo Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje.

Giedrius – viena meniškiausių 1963 m. kurso asmenybių. Laisvalaikį skyrė menui, daug ir gražiai tapė. Parodose dalyvavo nuo 1975 m.

1978 m. organizuotoje Vilniaus medikų tapybos darbų parodoje buvo eksponuoti ir Giedriaus 18 darbų. Išleistame parodos kataloge (Vilniaus medikų tapybos parodos katalogas, 1978, Vilnius) prie Giedriaus darbų yra gražus nenustatyto autoriaus įrašas: „Švento prisiminimo vertas žmogus-gydytojas-kūrėjas, taip subtiliai jautęs ne tik žmogaus širdies pulsavimą, bet ir gamtos bei daiktų grožį, nuostabią spalvų, linijų ir faktūrų harmoniją. Lenkiu galvą prieš šviesią asmenybę“.

Kaip sako jį pažinojusieji, Giedrius domėjosi viskuo: architektūra, muzika, literatūra, fotografija, restauravo senovinius baldus. Jis buvo bendraujantis, apsuptas žmonių, geras tėvas, vyras, šeimos žmogus.  Mirė 1978 m. rugpjūčio 2 d. nuo širdies infarkto. Palaidotas šalia mamos Lidijos Pakonaitienės Saulės kapinėse Vilniuje.

Lidija Pakonaitytė. Gimė ir užaugo Vilniuje. Baigė M. K. Čiurlionio menų gimnazijos grafikos specialybę. Kitas etapas – Vilniaus dailės akademija, Vaizduojamosios dailės fakultetas. „Mėgstu abi dailės šakas, kurių mokiausi – ir grafiką ir tapybą. Mano meno esmė – dekoratyvumas su lašeliu humoro, kartais pridedant šiek tiek ironijos. Žmonės ir jų mąstymas  – tokie juokingi…. Vaizduoju ne pačius objektus, o tai, kaip jie atrodo iš šalies. Mes visi iš šalies dažnai atrodom ne tokie, kokie manome esantys. Piešiu ir tapau, nes kitaip negaliu gyventi. Noriu savo daile išreikštomis mintimis bei pajautimais pasidalinti su visu pasauliu“, –  sako Lidija.

Ingrida Marija Pakonaitytė. Baigė Klaipėdos vaikų dailės mokyklą ir tobulino akademinį piešinį keliose studijose, ruošėsi mokytis scenografijos Vilniaus dailės akademijoje, bet… studijavo Vilniaus universitete biologiją. Dirba Širdies chirurgijos centre Santaros klinikose. „O tapyba nepaleidžia. Ji man vizualinė filosofija, kurioje spalva tampa raktu, o mintis – egzistenciniu klausimu. Išsitrina riba tarp materialaus pasaulio ir mistinės patirties. Tikrovės sukonstravimas, kur šešėlis turi tiek pat svorio kiek šviesa, o tuštuma kalba garsiau už pilnatvę. Burtai“,  – pasakoja Ingrida.

Nuoširdžiai dėkojame visiems atsiliepusiems į kvietimą organizuojant parodą: poniai Aldonai Pakonaitienei, Pranui Pakonaičiui (jaunesniajam) ir jo žmonai Irenai, Giedriaus dukroms Lidijai ir Ingridai, anūkui Lukui už nuoširdžią pagalbą organizuojant gydytojo, otolaringologo Prano Pakonaičio 120-ųjų metinių minėjimą.

 

Gydytojų Prano ir Giedriaus Pakonaičių, dailininkių Ingridos ir Lidijos Pakonaityčių kūrybos paroda „Kai medicina ir menas eina greta” veiks iki 2026 m. gegužės 29 d. Maloniai kviečiame apsilankyti.

 

Renginio akimirkas įamžino Regina Vaišvilienė ir Algirdas Rakauskas