J.Vasiliausko parengti raštai Vilniaus rajono savivaldybės merei dėl ikimokyklinio ugdymo grupių lietuvių kalba steigimo Vilniaus rajone. F.Vilūnaitės nuotr.

www.voruta.lt

Pokalbis su Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariu, Jonu Vasiliausku.

– Vilniaus rajono tarybos nariu dirbate daugiau nei penkiolika metų. Švietimo sistemoje dirbtus metus taip pat skaičiuojate dešimtimis metų – pradėjote 1997 – aisiais. Esate tikras savos srities – švietimo – profesionalas, tas žmogus, kuris apie Vilniaus rajono sopulius – ikimokyklinių švietimo įstaigų lietuvių kalba trūkumą žino, matyt, geriausiai visoje Lietuvoje.

– Kai 2010 m. buvo panaikintos apskričių administracijos, buvo nuspręsta, kad lietuviškų mokyklų, kurios buvo naujai įsteigtos visoje Pietryčių Lietuvoje, negalima palikti likimo valiai. Siekiu, padedamas neabejingų žmonių, kad šiame regione visi turėtų galimybę mokytis valstybine lietuvių kalba.

– Būdamas Vilniaus rajono tarybos nariu visa tai matote, žinote. Tėvų pagalbos šauksmas ateina ir iki Jūsų.

– Galiu pasakyti, kad Vilniaus rajone drastiškai nekreipiamas dėmesys į naujakurių problemas. Švietimas yra tapęs politinių jėgų įkaitu. Paskaičiavome – daugiau nei 5000 vaikų iš Vilniaus rajono kasdieną yra vežami į Vilniaus miesto švietimo įstaigas. Tai nepaprastai apsunkina visos šeimos gyvenimą…

Dariau ir darysiu viską, kad poreikis ugdyti rajono vaikus lietuvių kalba būtų įgyvendintas. Tie 600 vaikų, kuriuos ignoruoja Vilniaus rajono valdžia, anksčiau ar vėliau turės galimybę darželiuose ugdytis lietuvių kalba.

– Matau ant Jūsų stalo, mano akimis žiūrint, nenormalų kiekį praktiškai vienodų raštų. Tik datos ir pavadinimai skiriasi. Kas tai yra?

– Jau bus metai, kai tėvai masiškai pradėjo kreiptis dėl darželių grupių steigimo Vilniaus rajone. Suprantama, kalbama apie darželių grupes lietuvių kalba. Matydamas šią situaciją, pradėjau rengti tarybos sprendimo projektus. Pirmasis projektas buvo parengtas dėl Čekoniškių darželio grupės steigimo, nes ten mokykla buvo reorganizuota iš vidurinės į pagrindinę, atsirado daug vietos, todėl būtų  galima ten įsteigti vieną darželio grupę valstybine kalba. Be to, atsirastų ir privatūs pinigai, – vienos įmonės, esančios Čekoniškėse, savininkas, Pranas Kiznis, skirtų pinigų pilnam šios grupės įrengimui. Į grupę eitų aplinkinių vietovių ir gamyklos darbuotojų vaikai.

Parengus tokį sprendimą, atsirado kiti tėvų prašymai. Riešėje, Sudervėje, Rastinėnuose, Lavoriškėse, taip pat  – Buivydiškėse, Eitminiškėse. Tačiau lenkų rinkimų akcijos balsų dauguma šie sprendimai buvo atmesti.

Kiek vėliau pateikiau jau septynis sprendimo projektus. Dar buvo įtrauktas ir Mickūnų pirmos klasės steigimo projektas. Tačiau. Šis sprendimo projektas nebuvo „įsileistas“ į Tarybos posėdį. Mainais atsiuntė man raštą, kad bus įsteigta darbo grupė „prašymuose iškeltų Vilniaus rajono savivaldybės švietimo tinklo klausimų kompleksiškam sprendimui“. Ši grupė, deja, buvo susirinkusi tik į vieną posėdį ir nieko nenusprendė. Iš viso esu parengęs 19 sprendimo projektų.

– Kiek pastebėjau, Vilniaus rajono savivaldybė dabar užima tokią „patogią“ poziciją – nei atsisako steigti naujas grupes, nei steigia jas. Arba dar įdomiau – atsako, kad „patikrinus – poreikis nenustatytas“.   

– Taip, po kiek laiko, dalis tėvelių, neapsikentę dėl tokios padėties, Vilniaus rajone, kur gyvena, neregistruoja gyvenamosios vietos. Ją deklaruoja Vilniaus mieste. Jie netampa Vilniaus rajono savivaldybės ir mero rinkėjais. Kitaip tariant, tai yra politinis, o ne finansų klausimas.

– Sugrįžkime dar prie oranžinių skrajučių, platintų Vilniaus miesto Pilaitės mikrorajone. Visa tai įvyko prieš naujuosius metus, ar ne taip? Papasakokite apie paskutinį skaudų kirtį tėvams.

– Galiu pasakyti, kad tėvų prašymai Vilniaus rajono savivaldybei kaip plaukė, taip ir plaukia. Prašymai, kuriuose su ašaromis klausiama – kur jų vaikai gali būti ugdomi lietuvių kalba… Skamba neįtikėtinai, bet taip yra. Vilniaus rajono valdžia mielai steigia ikimokyklinio ugdymo grupes lenkų kalba; į tas grupes, tai – faktai – vaikų nesurenka, tuomet griebiasi skrajučių, kviečiančių į naujai įsteigtas grupes atvesti vaikus. Kalbu apie paskutinį atvejį  – Zujūnų gimnazijos Čekoniškių pagrindinio ugdymo skyrių, kuriame nuo praėjusių metų rugsėjo veikia papildoma ikimokyklinio ugdymo grupė vaikams nuo 2 m. amžiaus lenkų kalba.

Vilniaus miesto Pilaitės mikrorajono gyventojai „maloniai kviečiami“ ugdyti vaikučius lenkų kalba Čekoniškėse. Būtent Čekoniškėse tėvai prašė įkurti grupę ugdomąja lietuvių kalba. Vietoje to buvo įkurta grupė lenkų kalba…  F.Vilūnaitės nuotr.

Pilaitės gyventojai savo pašto dėžutėse rado tokio turinio oranžinius lapelius: „Nuo 2018 m. rugsėjo mėn. 1 d. Zujūnų gimnazijos Čekoniškių pagrindinio ugdymo skyriuje atidaryta papildoma ikimokyklinio ugdymo grupė vaikams nuo 2 m. amžiaus (lenkų kalba). Atstumas nuo Pilaitės mikrorajono vos 10 km ir jokių kamščių! (…) Dar yra likusios kelios laisvos vietos ir 3–6 m. amžiaus grupėje“…

Nors ant mano ir Vilniaus rajono savivaldybės vadovų stalų guli virš šimto  šio rajono gyventojų prašymų atidaryti, įkurti grupes vaikučiams lietuvių kalba, rajono savivaldybė pasielgė žiauriai – argumentuodama, kad tokiai grupei ugdomąja lietuvių kalba įkurti nėra galimybių, ėmė ir įsteigė Čekoniškėse grupę ugdomąja lenkų kalba… Tai – skaudus antausis savo rajono gyventojams.

Minėtos skrajutės buvo mėtomos į Pilaitės mikrorajono gyventojų pašto dėžutes. Į savo įsteigtą grupę lenkų kalba vaikų nesurenka, užtat lietuvių kalba grupei vietos nėra, nors vaikų už durų stovi dešimtys…

– Regis nieko naujo ir Vilniaus rajono  Riešės gyvenvietėje? Nors darželį vargais negalais lietuvių kalba savivaldybė ir įsteigė, tačiau tik vaikams nuo 3 metų, ar ne taip? O kur dėti lopšelinukus?

– Turiu ne mažiau nei 200 tėvų iš Riešės ir aplinkinių  gyvenviečių prašymų įsteigti lopšelį lietuvių kalba vaikams iki 3 metų. Atsakymus iš Vilniaus rajono savivaldybės visi tėveliai gavo. Vienodus, parašytus taip vadinamu „CopyPaste“ (nukopijuoti ir įklijuoti – aut.pastaba) būdu. Identišku turiniu. Kad jūsų klausimą žinome. Ir viskas. Vis tik tikiu, kad su laiku mes įveiksime šias dirbtinai kuriamas barikadas. Jeigu rajono merė, pagal jos pateiktą ataskaitą sako, kad rajone su švietimu yra viskas nuostabu, tai jaunos šeimos, čia gyvenančios, niekaip negali sutikti. Gyventojai liudija, kad padėtis yra daugiau nei bloga, teisinėje valstybėje taip būti tiesiog negali.

Kalbėjosi žurnalistė Filomena Vilūnaitė