Laureatė A.E.Rembialkowska ir prof. dr. A.Martišiūtė-Linartienė. S.Daubaraitės nuotraukos
Sofija Daubaraitė, www.voruta.lt
Sausio 5 d. Vilniaus paveikslų galerijoje buvo teikiama kasmetinė Algio Kalėdos literatūrinė premija. Algis Kalėda – Dzūkijos vaikas, nuo vaikystės pamilęs literatūrą ir visą gyvenimą su ja nesiskyręs.
Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete, lenkų kalbą ir literatūrą Jogailaičių universitete Krokuvoje. Baigęs studijas dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute (nuo 1990 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) (2001-2007 m. direktorius). 1984 m. dėstė Vilniaus universitete, buvo vienas iš iniciatorių steigiant Lenkų filologijos katedrą, ilgus metus buvo šios katedros vedėju. Būdamas profesoriumi, 1991-1993 dėstė Varšuvos universitete.
Taip pat skaitykite
Algis Kalėda (1952 10 02 – 2017 05) literatūros tyrinėtojas, habilituotas mokslų daktaras. Parašęs daugybę literatūros teorijos, lietuvių ir lenkų literatūros istorijos, komperatyvizmo mokslinių darbų; vertė lenkų prozos ir poezijos kūrinius. Paminėtini Č.Milošo „Isos Slėnis”, „Tėvynės ieškojimas”, sudarė lenkų prozos ir poezijos rinktinių. Tai tik dalis jo paliktų darbų, neminint jo išugdytų mokinių.
Minima premija įsteigta 2017 m. Steigėjas – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Premija teikiama kasmet. Jos mecenatas – Kalėdų šeima.
Premija teikiama už reikšmingus pastarųjų dvejų metų Lietuvos literatūros paveldo, lietuvių-lenkų literatūrinių ryšių, komparatyvistikos ir kultūrų sąveikos tyrimus (monografijas, studijas, straipsnių ciklus, moksliškai parengtas šaltinių ir jų vertimų publikacijas).
Šiais metais Trijų Karalių išvakarėse premija buvo įteikta Varšuvos ir Budapešto universitetų dėstytojai Agnieškai Emilijai Rembialkowskai už lietuvių literatūros vertimus, akademinį bendradarbiavimą ir kultūrų dialogo plėtotę bei lietuvių literatūros sklaidą. Premijos teikimo ceremonijoje kalbėjusios Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, premijos komisijos pirmininkė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, Rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Januškaitė, pristatydamos laureatę, kaip išskirtinį bruožą pažymėjo jos darbštumą, literatūrinės aplinkos išmanymą, interesų platumą, nenuilstamą gilinimąsi į kalbos subtilybes.
Laureatė buvo įvardinta kaip tobulas kultūrinių ryšių kūrinys, puiki mūsų kultūros ambasadorė ir žmogus, kuriai niekada netrūksta naujų idėjų, ir žinanti, kaip jas įgyvendinti. Ji – puiki vertėja. Ir kaip neprisiminsi, kad A. Rembialkowska savo vertimus pradėjo nuo S.Gedos kūrinių. Suprantama, tai negalėjo nestebinti literatūros žinovų… Todėl buvo galima girdėti: „Iš kur mergaitei tiek drąsos?“ Bet šiandien, įteikiant A.Kalėdos premiją, buvo dėkojama už drąsą, įžvalgas, nebijojimą imtis to, kas sunku, už meilę lietuvių kalbai, literatūrai. Ji yra išvertusi M. Buroko, V. Braziūno, B. Januškaitės, I. Simonaitytės, S. Gedos ir daugelio kitų lietuvių autorių poezijos bei prozos kūrinių, taip pat yra daugelio antologijų sudarytoja ir vertėja, paskelbusi daug literatūrinių straipsnių apie Lietuvos kūrėjus lenkų spaudoje.
Prof. dr. Laima Kalėdienė, užsimindama, kad premija teikiama simboliniu Šv.Kalėdų laikotarpiu, dėkojo premijos skyrimo komisijos nariams už jų darbą ir sveikindama laureatę priminė, kad A. Kalėda siekė artinti šiandienos kultūrinius, literatūrinius ryšius su Lenkija ir kt. valstybėmis, ir pats daug dirbo įvairiose srityse, bet lygiai taip pat siekė, kad į mūsų literatūrinį, kultūrinį paveldą būtų pažvelgta kitu žvilgsniu. Tai galima įvardinti laikotarpį, kai Lietuva neturėjo savo raštijos ir buvo rašoma kitomis kalbomis. Jis buvo įsitikinęs, kad tai yra Lietuvos paveldas, ir tai turi tapti Lietuvos savastimi, – toks buvo A. Kalėdos siekis.
Premijos laureatė A. E. Rembialkovska padėkojo visiems ją ,,atradusiems“ ir įvertinusiems jos darbus. Ji sakė esanti A. Kalėdos mokinių mokinė, sakė, jog beveik 25 metų literatūrinio ir mokslinio darbo kelyje sunku būtų eiti be tų žmonių, kuriuos sutiko, kuriuos įkyriai tinkamu ir netinkamu metu kamantinėjo kalbiniais klausimais, kai norėdavo sužinoti žodžio prasmes ir atspalvius. Prisiminė ir universitetų dėstytojus, iš kurių išmoko pirmuosius lietuviškus žodžius ir sakė, ir dabar besimokanti iš savo studentų. Laureatės nuomone, svarbiausias mūsų gyvenimo sėkmingų darbų ir mūsų egzistencijos pagrindas yra žmogaus ryšys su žmogumi.
Juk daugelį tautų, o ir save pažįstame iš meno kūrinių: literatūros, teatro, architektūros, tapybos, muzikos…
A.Kalėdos premijos teikimo ceremoniją baigė dainininkė Aušra Liutkutė-Povilaitienė ir pianistė Giedrė Gabnytė-Bizeviečienė. Skambėjo lenkų kompozitorių kūriniai lietuvių kalba.
A.Kalėdos premijos laureatais yra tapę: Beata Kaleba, Tadeuš Bujnicki, Regina Koženiauskienė, Laura Laurušaitė. Viktorija Šeina, Kamilis Pacela.
Atsakyti