Įdomios istorijos. „Oskarą“ pelnęs terjeras…

Įdomios istorijos. „Oskarą“ pelnęs terjeras…

Terjeras Uggie. Iš dailymail.co.uk

Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt

Šį savaitgalį siūlome intriguojantį pasakojimą iš autoriaus knygos „Lietuviais esame mes gimę“, kuri buvo išleistas 2022 m. ir pristatyta Vilniaus knygų mugėje. Jame bylojama, žinoma, ne apie garsų šunelį, bet apie lietuviškų šaknų turintį žymų režisierių nuo Plungės, kuris ilgus metus savo kūriniais garsino protėvių tėvynę.

Kaip išgarsėjo…

Kai 2015-ųjų kovą, iškart po 25-ųjų Lietuvos atkurtos nepriklausomybės metinių, į Vilniuje vykusį 20-ąjį „Kino pavasarį“ atvyko mums mažai žinomas, o pasaulyje ypač tituluotas ir garsus lietuvių kilmės režisierius Mišelis Hazanavičius (Michel Hazanavicius), visa meno bendruomenė sujudo sukruto. Tuomet retas apie šį garbų Paryžiaus menininką ką nors žinojo.

Kai kas iš prisiekusių patriotų traukė pečiais: kaip gi čia dabar, už vieną savo nebylųjį filmą penkis „Oskarus“, tris „Auksinius gaublius“ bei daugiau kaip 150 kitų įvairių apdovanojimų ir nominacijų pelnęs režisierius, be to žydų kilmės ir kažin kada išvykęs iš Lietuvos, nemokantis lietuviškai  nušluostys nosis mūsų kino grandams ir taip pamins lietuviškumą…

Bet Miša Haza (taip trumpiau menininką vadina Prancūzijoje) lietuviams pristatė ne visame pasaulyje išgarsėjusį nebyliojo kino šedevrą „Artistas“ („The Artist“, 2011), bet festivalyje kovo pabaigoje programoje „Festivalių favoritai“ parodė naujausią karinę dramą „Ieškojimai“ („The Search“) – apie Rusijos karo Čečėnijoje vaikus, pakliuvusius į tikrą pragaro mašiną, vienas Čečėnijoje, kitas – Rusijos kariuomenėje. Filmas atšventė pasaulinę premjerą 2014 m. Kanų festivalio oficialioje konkursinėje programoje, užėmė antrąją vietą publikos simpatijų balsavime Sarajevo kino festivalyje, dalyvavo Toronto kino festivalyje.

Po „Artisto“ sėkmės menininkas užsibrėžė ambicingą tikslą sukurti ką nors kitokio ir išbandyti save naujame žanre. Jis pats adaptavo amerikiečių režisieriaus Alfredo Zinemano (Alfred Zinnemann) 1948 m. kultinės karinės dramos „Ieškojimai“ scenarijų, kuriam ir atiteko vienas iš „Oskarų“.

A.Zinnemannas gimė Austro-Vengrijos imperijai priklaususiame Ržešove (dabartinėje Lenkijoje), per savo 90 gyvenimo ir 50 metų kūrybinę karjerą sukūrė apie 25 filmus, daugiausiai vesternus, trilerius, „juodosios“ kriminalistikos juostas. Tėvai buvo Austrijos žydai, bet išvengė nacių persekiojimo. Bet šveicarų-amerikiečių filmas „Ieškojimai“, pasirodė 1948 m., buvo visai apie kitą dramą: kaip Aušvico kaliniai ieškojo vienas kito po karo audros…

Filmo aprašyme pabrėžiama*, kad pagal šio filmo scenarijų, pažymint antrojo Čečėnijos karo 10-ąsias metines, režisierius  M. Hazanavicius sukūrė šiuolaikinę versiją su populiariais aktoriais, savo žmona argentiniete Berenice Bejo, kuri taip pat vaidino „Artiste“, ir amerikiete Annette Bening.

Žydai nuo Plungės

Iš tiesų, brolius Hazanavicius sunku pavadinti lietuviais, nebent jie yra kilę iš šio krašto žydų. Michaelio brolis Serge‘as ketveriais metais vyresnis ir gimė 1963 m. taip pat Paryžiuje. Jų seneliai atvyko iš Lietuvos apie XX a. 20-sius metus. Portalas Alfa.lt nurodo**, kad kol kas konkrečių duomenų nepavyko rasti net ir prancūziškuose šaltiniuose, tačiau vienoje genealoginėje svetainėje minimi 24 metų Izraelis Chazanovičius (Chazanavičius, Hazanavičius) ir 23 metų Malė Boruchovič, 1924 metų spalį susituokę Plungėje. Tikėtina, kad tai gali būti Hazanavičiaus seneliai, nors kol kas tai tik spėjimas.

Režisierius žmona, prancūzų aktore Berenice Bejo. Nuotr. Vida Press

Laikraščio „Lietuvos žinios“ korespondentas Čikagoje iš interviu su režisieriumi sužinojo, jog visi keturi režisieriaus seneliai į Prancūziją atvyko praėjusio šimtmečio trečiajame dešimtmetyje. Antrojo pasaulinio karo metais vienas jų dalyvavo Prancūzijos pasipriešinimo kovoje, M.Hazanaviciaus tėvai kaip žydų vaikai buvo priversti slapstytis svetimose šeimose Prancūzijos provincijoje. Kaip tik ši jo tėvų biografijos detalė M.Hazanavicių suartino su prodiuseriu Thomu Langmannu, kurio tėvas, garsus režisierius ir prodiuseris Claude’as Langmannas, karo metais taip pat slapstėsi svetimoje šeimoje – vėliau šią patirtį jis perkėlė į savo režisūrinį debiutą – filmą „Dviese“ (“Le vieil homme et l’enfant“, 1967).

Dalis M.Hazanaviciaus šeimos narių žuvo koncentracijos stovyklose. „Kai tokia gyvenimo istorija, negali neigti, kad esi žydas, nors ir nebūtum religingas“, – pabrėžė režisierius. Jis teigė, kad tėvai taip pat nereligingi ir kad jie nemėgo prisiminti karo.

Mišelis Hazanavičius. Iš lt.wikipedia.org

Lankydamasis Vilniuje Michelis Hazanavicius laikraščiui „Respublika“ pasakojo***: „Niekada savęs netapatinau su šia šalimi, tačiau ją žinojau. Mano senelis Lietuvą paliko keturiolikos, XX a. pradžioje. Senelė taip pat atvykusi iš Rytų Europos. Pamenu, kai dar mokykloje, išgirdę mano pavardę, žmonės klausdavo, iš kur esu, sakydavau, kad iš Lietuvos. Kadangi tuo metu jūsų šalis priklausė Sovietų Sąjungai, tai skambėdavo lyg išgalvotas kraštas. Bet dėl to buvome ypatingi.“ Kitur jis pridūrė, kad motinos šaknys susijusios su Rusija, Ukraina, Lenkija.

Viename pokalbyje režisierius papildo savo prisiminimus apie tėvus tokiu pasažu: „Senelis iš Lietuvos išvyko trečiąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį vos 14-os metų. Jis nebuvo nuotykių ieškotojas, bet nukeliavo su šeima į Argentiną. Ten kelerius metus piemenavo. Paskui šeima išvyko į Belgiją, bet čia jai nepasisekė – tėvai prarado darbą. Tada persikėlė į Prancūziją, senelis įstojo į kariuomenę, prasidėjus karui, pateko į nelaisvę. Laimei, liko gyvas ir po karo grįžo į Prancūziją. Vedė, susilaukė keturių vaikų. Kai jis mirė, man tebuvo 8-eri ar 9-eri. Nesijautėme labai artimi. Senelis nebuvo pasakotojas. Nepamenu, kad kada nors būčiau sėdėjęs jam ant kelių ir klausęs prisiminimų apie jaunystę. Daugelio dalykų apie savo tėvą nežino net mano tėvas.“****

Žiūrovai pamilo šunelį…

Apie išeivio iš Lietuvos sukurtą ir daug šlovės pelniusį „Artistą“ rašyta nemažai. Tarp žymių šiame nebyliame „Oskaru“ pagerbtame filme (pirmą ir paskutinį kartą begarsis filmas „Sparnai“ („The Wings“) buvo laimėjęs „Oskarą“ pačioje pirmojoje apdovanojimų ceremonijoje 1929 metais) šalia žymių aktorių išskirtas Jacko Russello terjeras Uggie, kuris jau turi vaidybinio patyrimo. Šuniukas vaidino keliuose filmuose, tarp jų ir „Vanduo drambliams“, kur jo partneriai buvo Robertas Pattinsonas ir Reese Witherspoon, bet pasaulinę šlovę jam atnešė „Artistas“.

M. Hazanavicius taip aiškina Uggie fenomeną: „Po pirmųjų peržiūrų buvo akivaizdu, kad žiūrovai pamilo tą šunį. Jis beveik užgožė reginį. Man atrodo, kad žinau, kodėl jo personažas toks svarbus. Pagrindinis filmo herojus nėra simpatiškas, jis daro daug klaidų, bet jo šuo visąlaik lieka su juo. Todėl žmonės šunimi ir pasitiki.“

Vakarų spauda nepraleido progos pasišaipyti, kad „Auksinių gaublių“ ceremonijoje buvo gražiausi ne Bradas Pittas ir George‘as Clooney‘s, bet šunelis Uggie (2012 m. jam buvo devyneri; šiandien greičiausiai jis guli kur nors Paryžiaus gyvūnų įžymybių kapinėse). Londono „The Daily Mail“ rašė, kad ant iškilmingiausių kino apdovanojimų pakylos Kanuose atsiėmęs „Šunų palmės šakelę“ terjeras Kanuose elgėsi kaip namuose: šen ten pakėlė koją, kai ką apuostė, nužvelgė prabangią salę ir ramiai pritūpė.

Tačiau filmuojant „Artistą“ teko nugrimuoti žilą jo snukelį. Jo kolegos labai džiaugėsi, kad filmas nebylusis, mat šunelis knarkia kaip koks alaus pripampęs diedas! Kai nevaidina, Ugis gyvena Kalifornijoje. Itin energingas mažas šunelis pakeitė net du kantrybės netekusius šeimininkus, kol pateko į profesionalaus šuns dresuotojo Omaro van Mullerio, įžvelgusio jo talentą, rankas. Jo namuose Los Andžele, be Ugio, gyvena dar septyni šunys, dvi katės, keletas balandžių ir papūga. Visi šunys miega Omaro ir jo žmonos miegamajame, pusračiu išstatytose lovose.

Ugis tiesiog tobulas artistas. Už „Artistą“ jis gavo 35 tūkst. dolerių, bet dabar jo kaina dar šiek tiek pakilo. Jo snukis ekspresyvus, jis žino komandas „kalbėk“, „eik į savo vietą“, supranta nurodymus, parodytus ranka, nebijo ryškių šviesų, staigių garsų ar šūkavimų. Jis labai ramus ir padarys bet ką, kad tik gautų dešrelę. Be to, jis nesikandžioja, mėgsta vaikytis savo uodegą, o draugą išduotų ne tik už dešrelę, bet ir džiovintų kepenų gabalėlį.

————————————————————

* https://lt.wikipedia.org/wiki/Mi%C5%A1elis_Hazanavi%C4%8Dius

**https://www.alfa.lt/straipsnis/13905165/hazanavicius-itikinti-kurti-nespalvota-ir-dar-begarsi-filma-nebuvo-lengva

***https://www.respublika.lt/lt/naujienos/pramogos/zvaigzdes_ir_zmones/mhazanavicius__isskirtinis_ir_del_lietuviskos_pavardes

**** https://www.moteris.lt/lt/veidai/g-35608-m-hazanavicius-esu-tik-vaikinas-kuriantis-filmus

***** https://www.dailymail.co.uk/debate/article-2086427/The-Artists-Uggie-Hes-going-grey-slightly-dodgy-breath-licks-face-try-interview-Uggie-dog-Hollywood.html

Naujienos iš interneto