Horacijus Drapakas, www.voruta.lt

Mena senjorai tokius laikus,

Kai interneto visai nebuvo.

Gyvenimas rodės tada neklaikus

Ir niekam toks stygius nekliuvo.

Vaikai kuo gražiausiai bėgiojo basi

Po laukus, miškelius ir pakrantėm.

Prie ekranų nebuvo prilipę visi,

Lyg kvaišalus kokius pakramtę.

Bet paėmė viršų progresas spėrus,

Tai kągi tu šiandien, žmogeli, beveiksi…

Greit robotai darbus atliksią visus,

Nepaisys – ar girsi, ar keiksi.

Telieka priprast prie naujovių keistų,

Kurių mums jaunystėje trūko.

Kaip spaudyt kompiuterį vietoj vaistų,

Senelis išmoksta tegul iš anūko.

Tada jis galės internetą naršyt,

Lyg laigytų lauką po plyną,

Turės ir leidimo visai neprašyt

Į patį didžiausią šiukšlyną.