Naciai

Česlovas Iškauskas. Birželio sukilimas: kas mums bruka kaltės jausmą?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Birželio sukilimas: kas mums bruka kaltės jausmą?

Vokiečių tankai J. Basanavičiaus g. Vilniuje. Tolumoje plevėsuoja Trispalvė. 1941 m. birželio 24 d. Sakalo Gorodeckio asmeninio archyvo nuotrauka Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Prieš 81-rius metus įvykęs Birželio sukilimas gali būti prilygintas nebent Vytauto Didžiojo žygiams, ryžtingam Klaipėdos atsiėmimui 1923-ųjų sausį arba net Sąjūdžiui, atvedusiam į sovietinės imperijos laidotuves. Tiesa, su tam tikromis išlygomis,...

Česlovas Iškauskas. Klaidų ir melagienų faršas
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Klaidų ir melagienų faršas

Subombarduoti gyvenamieji namai Irpinėje, Ukraina Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Gegužės pradžia kupina įvairiausių švenčių, atmintinų dienų, profesinių datų, sukakčių. O šią dekadą užbaigia iki šiol visuomenę kiršinantis sutapimas: kartu švenčiama ir Europos diena, ir sovietinės pergalės prieš nacistinę Vokietiją metinės. Dėl pastarųjų sukakčių ietys laužomos jau seniai, diskusija paaštrėjo, kai Lietuva tapo NATO ir...

Rimantas Jokimaitis. Dar keli Lietuvos istorijos karo metais epizodai iš Vokietijos archyvų. III dalis
Įrašas

Rimantas Jokimaitis. Dar keli Lietuvos istorijos karo metais epizodai iš Vokietijos archyvų. III dalis

Žurnalistai ir proceso žiūrovai Ulmo darbo grupės teismo salėje 1958 m. Foto: Su¿dwest Presse Ulm Rimantas Jokimaitis, www.voruta.lt Banaliai nuskambės teiginys, kad Vokietijos archyvuose guli tonos dokumentų, kurie galėtų papildyti ar net visai naujai nušviesti Antrojo pasaulinio karo įvykius Lietuvoje. Stebėtis čia nėra ko, juk Vokietija buvo mūsų kaimynė. Kai okupavo Lietuvą, III Reicho vadai priiminėjo...

#WeRemember/ #MesPrisimename 2022
Įrašas

#WeRemember/ #MesPrisimename 2022

www.voruta.lt Sausio 27 d. pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Prisiminsime šešių milijonų nužudytų žydų tragediją. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia Jus prisijungti prie šios pasaulinės atminimo akcijos ir prisiminti Holokausto aukas, liudytojus ir gelbėtojus, gyvenusius Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Holokausto aukų patirtų kančių atminimas įpareigoja visus piliečius prisiimti bendrą atsakomybę, kad nusikaltimai žmoniškumui nepasikartotų, todėl...

Česlovas Iškauskas. Antilietuviškos tiesos ieškotojai
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Antilietuviškos tiesos ieškotojai

Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.voruta.lt Tiesa yra neginčijamas gėris. Tačiau tiesa, kaip tas nelemtas koronavirusas, turi įvairias atmainas, iškreipiančias pagrindinį tiesos sakymo tikslą – atskleisti visapusišką asmenybę, istorinį faktą, kiek įmanoma, išvengiant subjektyvumo ir kažkieno interesų raiškos. Jau keleri metai tokia tariama tiesa stimuliuojama ir žinomo antisovietinio rezistento, garsaus kovotojo su okupaciniu režimu Jono Noreikos –...

Apie priverstinį Suvalkų lietuvių iškeldinimą. IV dalis
Įrašas

Apie priverstinį Suvalkų lietuvių iškeldinimą. IV dalis

Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie priverstinį Suvalkų lietuvių iškeldinimą. Trečiąją šio pasakojimo  dalį galima skaityti ČIA. Svarbiausias surinkimo punktas perkeliamųjų į sovietinę teritoriją buvo Lazdijai. Perkeliamieji iš pradžių buvo apgyvendinti mokyklos pastate ir vietos sinagogoje, o vėliau išskirstyti į paskirties vietas. Visi gavo vienkartinę pašalpą: po 80 rublių suaugusiesiems ir po 40 rublių nepilnamečiams....

„Didžiąją akciją“ prisimenant: 9200 gyvybių per vieną dieną
Įrašas

„Didžiąją akciją“ prisimenant: 9200 gyvybių per vieną dieną

www.voruta.lt Šiemet sukanka 80 metų nuo tragiškų 1941-ųjų, kai Lietuvoje du totalitariniai režimai – sovietinis ir nacistinis – keitė vienas kitą. Juos lydėjo represijų, smurto, teroro banga. 1941 m. spalio 29 d. greta IX forto įvykdytos vienos didžiausių žudynių nacių okupacijos laikotarpiu Lietuvoje – „Didžioji akcija“, kai per vieną dieną nužudyta 9200 Kauno geto žydų....

Rakelijos Jančų išgyvenimai. Tarp sovietų ir nacių
Įrašas

Rakelijos Jančų išgyvenimai. Tarp sovietų ir nacių

Lietuva 1943 m., Pirmoje eilėje trečia iš dešinės sėdi Ona Jančenė (mano prosenelė, močiutės Onos mama).Už jos, antroje eilėje, su balta skara stovi jos mama – Katarina Mikalickienė. Dešinėje pusėje stovinti moteris laiko mažą mergaitę – mano močiutę Oną Jančaitę. Močiutės tėtis (Antanas Janča) stovi antras iš kairės Danielius Vaina, Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjus,...

Tai neturi pasikartoti. Krakynė, 1941 – ųjų rugpjūtis
Įrašas

Tai neturi pasikartoti. Krakynė, 1941 – ųjų rugpjūtis

Alvydo Stausko nuotraukos Giedrė Mičiūnienė, www.voruta.lt 1941-ieji… Rugpjūtis… Ką mąstė žmonių minia, varoma dulkėtu vieškeliu. Meldėsi? Keikė Likimą, kad išvydo pasaulį? Paskutinįsyk mintyse laimino vaikus, žvelgė į mylimųjų akis, glostė Tėvų rankas ar keliavo šviesiausių akimirkų takais? Nes paskui… Ne visiems buvo skirtos net kulkos. Jų pagailėta silpniausiems – seneliams ir  vaikams: į duobę jie...

Reikalavimo skiepytis lyginimas su nacių diktatūra – nepagarba žmonių kančiai
Įrašas

Reikalavimo skiepytis lyginimas su nacių diktatūra – nepagarba žmonių kančiai

www.vaticannews.va Prancūzijos vyskupai teigia, kad reikalavimo skiepytis nuo COVID-19 ir turėti vadinamąjį galimybių pasą lyginimas su holokaustu liudija apie labai rimtą sumaištį kai kurių žmonių galvose. Jau prieš kurį laiką Prancūzijoje įsiplieskė diskusijos dėl naujo įstatymo projekto, kuriuo nurodoma, kad būtų pasiskiepiję visi sveikatos apsaugos darbuotojai ir reikalaujama turėti galimybių pasą norint patekti į tam...

Lietuva prieš 80 metų: geltonos žvaigždės atlapuose
Įrašas

Lietuva prieš 80 metų: geltonos žvaigždės atlapuose

Matilda Olkinaitė www.voruta.lt Prieš 80 metų Lietuva jau buvo įsukta į Antrojo pasaulinio karo verpetus – birželio pabaigoje į šalį įžengia nacistinės Vokietijos kariuomenė, chaotiškai iš Lietuvos teritorijos traukiasi Raudonoji armija. Liepą mūšių ir sprogimų garsai jau turi būti nutilę, frontas pasislinkęs toli į rytus. Tačiau pamiškėse šaudo – tą girdi Babtų, Vandžiogalos, Gargždų, Palangos...

Česlovas Iškauskas. Sunkus ano meto pasirinkimas: sovietai, naciai, nepriklausomybė?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Sunkus ano meto pasirinkimas: sovietai, naciai, nepriklausomybė?

Česlovas Iškauskas. Nuotraukos šaltinis news.lt Česlovas Iškauskas, www.iskauskas.lt Prieš 11 metų tuometiniame Geopolitinių studijų centro portale Geopolitika.lt paskelbiau straipsnį apie nelengvą lietuvių pasirinkimą prieš 80 metų. Birželio sukilimo aplinkybės, sovietų ir nacių okupacijos kėlė tikrą sumaištį jų galvose, tačiau patriotinis branduolys liko ištikimas nepriklausomybės idėjai. Siūlome šiek tiek pataisytą rašinį. Birželio 22-oji – ilgiausia metų...

Rimantas Jokimaitis. „Ir mes buvome Paneriuose“, arba „Niekada nesakyk, kad tai paskutinis tavo kelias…“
Įrašas

Rimantas Jokimaitis. „Ir mes buvome Paneriuose“, arba „Niekada nesakyk, kad tai paskutinis tavo kelias…“

Knygos viršelis. amazon.de nuotr. Rimantas Jokimaitis, www.voruta.lt Jetta Schapiro-Rosenzweig. Sag niemals, das ist dein letzter Weg. Flucht aus Ponar – eine Mutter und ihre kleine Tochter kämpfen ums Überleben. Rhein-Mosel-Verlag. 2018 Antrasis pasaulinis karas tapo ne vieno tuo metu gyvenusio žmogaus ryškiu gyvenimo epizodu. Daug gyvenimų sugriauta.  Tai liudija apie tų metų išgyvenimus rašiusių žmonių...

Nutylėta holokausto istorija – raudonojo melo ideologų ir sovietų partizanų niekšybės fone
Įrašas

Nutylėta holokausto istorija – raudonojo melo ideologų ir sovietų partizanų niekšybės fone

Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr. Violeta Rutkauskienė, Čikaga (JAV), www.voruta.lt Prireikė daugelio  dešimtmečių metų, kol  apie žydus gelbėjusius  žmonės pradėta viešai kalbėti  ir pasakoti jų istorijas,  kilnius  darbus bei jų  žiaurius likimus. Tik dabar apie tai pradedame žinoti daugiau, o jų atliktus žygdarbius gelbėjant nelaimės ištiktus bendrapiliečius  pripažinti ir įvertinti.  Nacistinės Vokietijos okupuotame Kaune 1941-1944 m....

Jobst Bittner knyga „Tylos uždanga“ – jautri nacių kareivio sūnaus išpažintis
Įrašas

Jobst Bittner knyga „Tylos uždanga“ – jautri nacių kareivio sūnaus išpažintis

www.voruta.lt Balandžio 8 dieną visame pasaulyje minima Holokausto ir heroizmo aukų atminimo diena (Jom HaŠoa). Minit šią dieną ir Holokausto aštuoniasdešimtmetį, Lietuvoje pristatoma į 10 pasaulio kalbų išversta vokiečių pastoriaus Jobst Bittner knyga „Tylos uždanga“. Tai nacių kareivio sūnaus išpažintis ir atgaila dėl jo tautos poelgių. Knyga apipinta istoriniu, psichologiniu ir teologiniu kontekstu leidžia pažvelgti giliau,...

Česlovas Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje

Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.voruta.lt Beveik prieš 10 metų, 2011 – ųjų liepą, DELFI svetainėje su rubrika „Neįtikėtini vasaros skaitymai“ pasirodė daug komentarų ir atsiliepimų sukėlęs mano straipsnis apie, atrodytų, neįtikėtiną istorijos faktą – aukštų žydų kilmės veikėjų dalyvavimą nacių piktadarybėse. Šis straipsnis įėjo į 2012 m. „Obuolio“ leidyklos išleistą knygą „Neįtikėtina,...

Sukurtas virtualus Trakuose stovėjusios sinagogos modelis
Įrašas

Sukurtas virtualus Trakuose stovėjusios sinagogos modelis

Trakų sinagoga. Stanislovo Mikulionio nuotr. www.voruta.lt Virtualioje erdvėje apžiūrėti, kaip atrodė Trakuose stovėjusi sinagoga, ir paskaityti, kaip ją prisiminė iki Holokausto apie trečdalį šio miestelio gyventojų sudariusios žydų bendruomenės nariai – tokią galimybę siūlo Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) direkcija ir architektas Aurimas Širvys, sukūręs erdvinį sinagogos modelį. Ši įspūdinga medinė sinagoga buvo pastatyta apie 1862-63...

Algirdas Brukas. Juodi Pabradės urėdijos metai
Įrašas

Algirdas Brukas. Juodi Pabradės urėdijos metai

Generalinio tarėjo P. Kubiliūno 1943 04 08 potvarkis dėl darbo prievolės kuro gamybai kertant mišką ir kasant durpes visiems 18-50 metų Lietuvos generalinės srities vyrams ir 18 – 40 metų moterims, išskyrus potvarkyje nustatytas išimtis. Algirdas BRUKAS, www.voruta.lt TARP PRIEŠPRIEŠINIŲ UGNIŲ (1942 05 28 -1944 06 29 laikotarpis rytų Lietuvos urėdijose) Rašydamas apie Lietuvos miškininkus...

Įrašas

Bronius Makauskas. Lietuvių iškeldinimas iš Trečiojo Reicho okupuoto Suvalkų krašto 1941 m.

Prof. B. Makauskas. vle.lt nuotr. Prof. Bronius MAKAUSKAS, Vilnius, www.voruta.lt Iš vietinių lietuvių veikėjų pasakojimų aiškėja, kad, nepriklausomai nuo persekiojimų ir sunkumų bangos, kuri buvo sukelta prieš Suvalkų krašto lietuvius, jie jautė blogiausiu atveju galėsiantys pagaliau sprukti į tuomet dar nepriklausomą Lietuvą. Vokiečiai aiškiai neslėpė kolonizacijos planų, bet, kol buvo nepriklausoma Lietuva, netaikė čia gyvenančių...

Arūnas Bubnys. Pilypas Žukauskas-Narutis – Birželio sukilimo organizatorius ir Štuthofo kalinys
Įrašas

Arūnas Bubnys. Pilypas Žukauskas-Narutis – Birželio sukilimo organizatorius ir Štuthofo kalinys

Nuotraukoje – dr. Arūnas Bubnys Dr. Arūnas BUBNYS, www.propatria.lt Lygiai prieš šimtą metų, 1920-ųjų gegužės 26 dieną, gimė Pilypas Žukauskas-Narutis, vienas iš 1941 m. Birželio sukilimo organizatorių. Minėdami šią sukaktį, kviečiame susipažinti su jo gyvenimu ir darbais, kuriuos analizuoja vienas geriausių nacistinės okupacijos laikotarpio tyrinėtojų dr. Arūnas Bubnys.  Antrasis pasaulinis karas, sovietinė ir nacistinė Lietuvos...

Władysławo Szpilmano knyga  „Pianistas. Nepaprasta vieno žmogaus išgyvenimo Varšuvoje 1939–1945 metais istorija“
Įrašas

Władysławo Szpilmano knyga „Pianistas. Nepaprasta vieno žmogaus išgyvenimo Varšuvoje 1939–1945 metais istorija“

www.voruta.lt Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – Władysławo Szpilmano knygą  „Pianistas. Nepaprasta vieno žmogaus išgyvenimo Varšuvoje 1939–1945 metais istorija“. Šią knygą apie savo gyvenimą vokiečių okupuotoje, o paskui ir prieš nacių viešpatavimą sukilusioje Varšuvoje parašė žydų kilmės Lenkijos pianistas ir kompozitorius, prieškariu dirbęs nacionaliniame radijuje ir ne kartą koncertavęs su pasaulinio lygio muzikantais. Visa Szpilmano šeima...

Ši knyga – tragiškas liudijimas. Ją parašė lietuvių pedagogas, kunigas Stasys Yla (1908–1983) – vienas iš nacių įrengtos Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinių
Įrašas

Ši knyga – tragiškas liudijimas. Ją parašė lietuvių pedagogas, kunigas Stasys Yla (1908–1983) – vienas iš nacių įrengtos Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinių

www.voruta.lt Kartu su kitais lietuvių tautos atstovais, kurių didžiąją dalį sudarė inteligentai, St. Yla tapo nacių vykdomos politikos Lietuvoje įkaitu. Pačiame tikriausiame pragare patirtais išgyvenimais jis pasidalino gyvendamas emigracijoje. Pirmą kartą knyga „Žmonės ir žvėrys“ pasirodė 1951 m. Jungtinėse Valstijose, o Lietuvoje perleista tik ištrūkus iš kitos totalitarinės imperijos – SSRS, gniaužtų. Lietuvių inteligentų kalinimas...

A. Butkus. Nutylėtos istorinės paralelės
Įrašas

A. Butkus. Nutylėtos istorinės paralelės

Dr. Alvydas Butkus. Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Alvydas Butkus, www.lzdraugija.lt, www.alkas.lt Galima vadinti tai paralelėmis, galima – medalio pusėmis, tačiau krinta į akis tai, kad istorikai, politologai ir kiti -logai sąmoningai nutyli tą kitą pusę, kad nenublanktų jų pateiktoji „tiesa“, o ją išgirdusieji manytų, jog ji vienintelė, tikroji. Kaltė dėl holokausto Šiomis savaitėmis ir net...

Iš Lietuvos į Aušvicą buvo vežti ne tik žydai, bet ir kitų tautybių politiniai kaliniai bei asmenys priverstiniams darbams
Įrašas

Iš Lietuvos į Aušvicą buvo vežti ne tik žydai, bet ir kitų tautybių politiniai kaliniai bei asmenys priverstiniams darbams

Išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai. 1945 m. www.voruta.lt Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 m. lapkričio 1 d. priėmė rezoliuciją, kurioje sausio 27-oji skelbiama Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Šią dieną, 1945 m. Raudonoji armija išlaisvino Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovyklą. Didžiausia nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla buvo įkurta 1940 m. okupuotos Lenkijos teritorijoje, netoli Krokuvos...

Įrašas

Pirčiupių kaimo praeitis

Normal 0 19 false false false MicrosoftInternetExplorer4 /* Style Definitions */ table.MsoNormalTable {mso-style-name:“Įprastoji lentelė“; mso-tstyle-rowband-size:0; mso-tstyle-colband-size:0; mso-style-noshow:yes; mso-style-parent:““; mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt; mso-para-margin:0cm; mso-para-margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:10.0pt; font-family:“Times New Roman“; mso-ansi-language:#0400; mso-fareast-language:#0400; mso-bidi-language:#0400;} genocid.lt nuotr. Vytautas SAULĖNAS, www.voruta.lt Kaip dalijo žemę                         Man, gimusiam ir augusiam Pirčiupių kaime, dažnai tekdavo girdėti kaimo žmones minint pirmąją...

Įrašas

A. Žarskus. Nepatogi knyga

Aleksandras Žarskus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.  www.alkas.lt Elektroninėje komentarų erdvėje yra išplatinta tokia nuomonė apie Rūtos Vanagaitės knygą „Mūsiškiai“: Šmeižikų simbiozės priežastys  – „mūsiškiai“, zurofai, vanagaitės: Kodėl taikūs žemdirbiai lietuviai pakimba ant lietuvšaudžių – raudonųjų nacių propagandinio triuko? Kas „šaudė žydus”, juk Lietuva buvo okupuota? Atsakymas glūdi šiuose faktuose: 1. Kai HOLODOMOR‘o metu, 1932-1933 m....

Įrašas

V.Valiušaitis. Kodėl istorikai bijo faktų?

Vidmantas Valiušaitis, www.DELFI.lt Naciai siekė per lietuvišką administraciją legalizuoti savo veiksmus žydų atžvilgiu. Henry A. Zeigeris, knygos „The Case Against Adolf Eichmann“ redaktorius ir komentarų autorius, cituoja generolo F. W. Stahleckerio raportą, rašytą 1941 m. spalio 15 d. Heinrichui Himmleriui, Vokietijos vidaus reikalų ministrui. Jame rašoma: „Atsižvelgiant į tai, kad Baltijos valstybės smarkiai nukentėjo nuo...

Įrašas

Istorikas: Kauno gete vyko net simfoniniai koncertai

Gabija Narušytė, Ramūnas Grumbinas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Prieš pat nacių ir sovietų karą Kaune gyveno per 32 tūkst. žydų, o, pasibaigus nacių okupacijai, mieste liko tik 634 kauniečiai žydai, sako istorikas Arūnas Bubnys. „Tiesa, dalį jų iš Dachau koncentracijos stovyklos išgelbėjo amerikiečių kariuomenė, iš Štuthofo – sovietų kariuomenė. Taigi matome, kad pasekmės...

Įrašas

Išsiaiškino, kad nacių lyderis palaidotas žydų kapinėse

Algirdas ACUS, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vokietijos istorikas sako atskleidęs paslaptį, kur dingo nacių slaptosios policijos Gestapo vadas Heinrichas Muelleris, pranykęs be žinios Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Tiesa, vargu ar atsakymas patiks nuo nacių nukentėjusiems žydams – Muellerio palaikai esą ilsisi žydų kapinėse Berlyno centre. Policijos pareigūnas H. Muelleris į valdžią atėjus naciams tarnavo...