Rodūnės krašto mokytojai 1931 m. Plikiuose (Varanavo r. , Baltarusija). Iš V. L. Dailidkos asmeninio archyvo Dr. Nijolė Tuomienė, Lietuvių kalbos institutas, www.voruta.lt Ankstesnėse dalyse aptartas baltiškas krašto vardyno pamatas, lietuvių kalbos arealo irimas, tikėjimo kalbos vaidmuo ir teritorinių kalbos salų virtimas institucinėmis, o dviejų pedagogų – Algimanto Masaičio ir Vytauto Liudo Dailidkos – patirtis...
V. L. Dailidka ir Z. Zinkevičius 2011 m. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje. Iš asmeninio V. L. Dailidkos archyvo Dr. Nijolė Tuomienė, Lietuvių kalbos institutas, www.voruta.lt Pirmojoje dalyje aptartas baltiškas krašto vardyno pamatas, iš vidaus trūkinėjęs lietuvių kalbos arealas ir tikėjimo kalbos virtimas tautinės tapatybės ženklu. Parodyta, kad bažnyčia ir mokykla krašte veikė kaip dvi nevienodos...
Kalesninkų pradinės mokyklos mokiniai ir mokytojai 1946 m. V. L. Dailidkos asmeninis archyvas Dr. Nijolė Tuomienė, Lietuvių kalbos institutas, www.voruta.lt Santrauka Straipsnyje nagrinėjama Eišiškių apylinkių kalbinė raida, jos chronologija ir kaitos priežastys. Remiantis vietovardžių, istorinių žemėlapių, bažnyčių ir mokyklų dokumentais, sociolingvistine lauko tyrimų medžiaga bei giluminiais interviu parodoma, kad dabartiniame Šalčininkų rajone, Eišiškių apylinkėse...
Kun. dr. Jono Steponavičiaus nuotrauka, esanti byloje Dr. Aldona Vasiliauskienė, www.voruta.lt Jonas Steponavičius (1880 03 10–1906–1947 12 08) – dvasininkas, filosofijos mokslų daktaras, pedagogas, administratorius, politikas, aktyvus 1920–1926 m. Lietuvos Seimų narys, visuomenės veikėjas, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmasis pirmininkas, aktyvus kovotojas dėl lietuvybės Vilnijos krašte, vienas iš Tėvynės apsaugos rinktinės organizatorių ir aktyvus veikėjas,...
Aleksandras Karuža, 1930 m., Vilnius. Nuotraukos iš Giedrės Karužaitės-Juodišienės asmeninio albumo Povilas ŠIMKAVIČIUS, LŽS narys, Vilnius, www.voruta.lt Kalbant apie lietuviškas mokyklas, Lietuvių „Kultūros“ švietimo draugijos veiklą 1927-1939 metais okupuotame Vilniaus krašte, neįmanoma nepaminėti aktyvaus visuomenininko, puikaus organizatoriaus, Lietuvos nusipelniusio mokytojo Aleksandro Karužos. Pašaminės kaime (Švenčionių rajonas) vis dar skamba šilti epitetai, apibūdinantys Aleksandro veiklą –...
Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis. A. Virvičienės nuotr. Aušra Virvičienė, Vilnius, www.voruta.lt 1864 m. buvo uždarytos visos nevalstybinės (taip pat ir katalikų parapinės) mokyklos. Mokymas lietuvių kalba visiškai uždraustas Vilniaus gubernijoje, o Kauno gubernijoje leista naudoti tik kaip pagalbinę kalbą pirmaisiais metais. Uždrausta visa spauda lietuvių kalba (lotyniškais rašmenimis), išskyrus kirilica parašytas...
Hum. m. dr. Kazimieras GARŠVA Mes gerbiame lenkus, linkime geriausios sėkmės Lenkijai ir laukiame, kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus iš tikro geri. Kad taip būtų, reikia padaryti nelabai daug – laikytis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 20 metų, balandžio 26 dieną. Pagal Sutarties 1 straipsnį...
Arida RIAUBIENĖ, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centro bibliografė, Vilnius Spaudos draudimo panaikinimas, 1905-1907 m. revoliucinis sąjūdis Rusijoje pradėjo naują etapą Lietuvos politiniame ir kultūriniame gyvenime. Didysis Vilniaus Seimas paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo jos etnografinėse ribose programą, kurioje tarp kitų reikalavimų buvo iškeltas ir tautinės mokyklos klausimas. Pasikeitusi politinė ir kultūrinė situacija leido...
Elena ŽILINSKIENĖ, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filialo vedėja Artėjant Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjo, kraštotyrininko, kunigo Prano Bieliausko 130-ųjų metų jubiliejui, 2012 m. leidykla „Homo liber“ išleido jo knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ (1). Tai trečioji kunigo istorinio ir kultūrinio palikimo knyga, išėjusi Lietuvos nepriklausomybės metais. Pranas Bieliauskas dienoraščius rašyti pradėjo 1915 m. „Matydamas, kaip kunigas Povilas...
Algimantas Masaitis. Aušros Virvičienės nuotr. Algimantas MASAITIS, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas, www.voruta.lt Anotacija. Straipsnyje apžvelgiami 2004 m. balandžio 3 d. atkurtos Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ tikslai, nagrinėjamos veiklos kryptys, detalizuoti atlikti darbai: organizuotos Tėvynės pažinimo pamokos ,,Gimtinės kloniais“, ,,Pavasario balsai“ (skirta Maironio 150 m. jubiliejui paminėti), į kurias buvo įjungti žinomi menininkai bei kitų...
Akad. prof. habil. dr. Antanas TYLA, Vilnius Mes pažymime ir švenčiame 95-ąsias Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo metines – Vasario 16-ąją. Minėdami šią ypač svarbią Lietuvos valstybei šventę, mes kiekvienas jos kontekste savaip randame ir save. Vasario 16-oji išdalino mums visiems bendrą gyvenimo ir vienybės krypties rodyklę. Trumpam sustokime ir apžvelkime keletą Vasario 16-osios Akto aplinkybių ir...
Habil. dr. Algirdas AŽUBALIS, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Prieškario nepriklausomoje Lietuvoje buvo išleista nemaža originalių, lietuvių autorių parengtų aritmetikos vadovėlių ir uždavinynų pradžios mokykloms bei gimnazijų pirmosioms klasėms. Paskutiniuosius uždavinynus I–III pradžios mokyklos skyriams (1937–1939 m.) spėjo šleisti mokytojas Mikas Petrauskas. M. Petrauskas gimė 1908 m. vasario 12 d. Žaslių vls. Talpūnų kaime...
Lenkijoje mėgstama sakyti, kad mūsų mokyklos yra viskuo aprūpintos ir jose dėstoma tik lietuviškai. Tai yra visiška netiesa. Jei ir kažkas dėstoma lietuviškai, tai iš lenkiškų vadovėlių, nes lietuviškų labai trūksta“, – tvirtina Seinų „Žiburio“ mokyklos istorijos mokytojas, Lenkijos lietuvių bendruomenės tarybos pirmininkas, šio krašto istorikas Tadas Bagdonavičius, pasakojantis apie vis agresyvėjantį Lenkijos požiūrį į...
Ten, kur teka Verseka, ten, kur kur gimė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto žmona Ona, ten, kur kelius išklampojęs vienas lietuviškojo žodžio pradininkų Stanislovas Rapolionis, eidamas Jono Pauliaus II gatve, būtinai pamatysi modernų pastatą, pažymėtą 26-uoju numeriu. Tai lietuviškoji Stanislovo Rapolionio gimnazija. 2006 m. gruodžio 28 d. Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos Sprendimu tokia ji tapo tik...
Česlovas IŠKAUSKAS Jau ne kartą tvirtinome, kad savo krašto istorijos pažinimas yra tas skiedinys, kuris sutvirtina valstybės ateities pamatus, padeda atskirti grūdus nuo pelų, įžiebia patriotizmo kibirkštį. Vargu ar kam reikia sakyti, kad šiame paviršutiniškumo amžiuje dominuoja abejingumo savo istorijai mada, nuodingas kosmopolitizmo virusas, paverčiantis tautą beforme mase ir stumiantis ant išnykimo bedugnės. Kita vertus,...
Vidmantas ŽILIUS, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmanto Žiliaus pasisakymas, nuskambėjęs 2011 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien“, skirtoje pietryčių Lietuvos problemoms aptarti. Praėjo 20 metų, kai buvo sukurta Valstybinė komisija Rytų Lietuvos problemoms nagrinėti, iškilus didelė grėsmei Lietuvos valstybei. Iš šio laiko nuotolio...
Živilė MAKAUSKIENĖ Kodėl lietuviai šipina lenkus, arba dažniausi Lenkijos žiniasklaidos mitai apie Lietuvą ir lietuvius. 2011 m. rugsėjo 1 d. „Gazeta Wyborcza“ numeryje pasirodė Vitoldo Šablovskio (Witold Szabłowski) straipsnis „Wojny przy granicy“ (Pasienio karai), kuriame kaip veidrodyje atsispindi dažniausiai Lenkijos žiniasklaidoje tiražuojami prasimanymai apie lietuvius. Lenkijoje savo pašnekovais straipsnio autorius pasirinko lietuvių organizacijų bei Punsko...