Kryžiuočių ordinas

Pagrindinis puslapis Kryžiuočių ordinas
Antanas Gedvilas. Margiris laikytinas vienu iš Lietuvos valdovų, tik likimas jam lėmė ginti Žemaitiją
Įrašas

Antanas Gedvilas. Margiris laikytinas vienu iš Lietuvos valdovų, tik likimas jam lėmė ginti Žemaitiją

Valdovas Margiris. Dalininkas – Artūras Slapšys Antanas Gedvilas, VšĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ prezidentas , www.voruta.lt Šiais metais minime 688-ąsias Pilėnų žūties metines ir 695-ąsias didžiosios dalies Žemaitijos pilių sunaikinimo metines, įvykus kruvinam Jono Liuksemburgiečio vadovaujamam žygiui. Abiejuose įvykiuose svarbiausią vaidmenį atliko vadas Margiris. Dar vienas sutapimas yra tas, kad abu įvykiai atsitiko panašiai tokiu pačiu metu...

Įdomios istorijos. Vytautas Didysis: kultas tada ir šiandien
Įrašas

Įdomios istorijos. Vytautas Didysis: kultas tada ir šiandien

Imaginacinis Vytauto Didžiojo portretas Aleksandro Gvanjinio „Europos Sarmatijos aprašyme“, 1578 m. lr.vikipedia.org  Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Pasakodami apie Didžiuosius Lietuvius (šiuos žodžius nebe reikalo rašau iš didžiųjų raidžių), susiduriame su neeiline figūra Lietuvos istorijoje – Didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Kodėl jis Didysis? Tai jis su Jogaila paskelbė lemiamą karą ordinui ir 1422 m. rugsėjo 27 d. sudarė...

Klaipėda ir Klaipėdos kraštas – audrų blaškomas (I)
Įrašas

Klaipėda ir Klaipėdos kraštas – audrų blaškomas (I)

Klaipėdos pilis ir miestas (apie 1535 m. graviūra) Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Šį kartą iš Vilniaus persikelkime daugiau kaip 300 kilometrų vakariau, į kitą Lietuvos pusę, kur Baltijos bangos skalauja smėlėtus baltų valstybės krantus. Klaipėda ir Klaipėdos kraštas užima ypatingą vietą ne tik geografine, ekonomine bei socialine prasme, bet ir istorine. Jeigu dėl Vilniaus...

Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (IX)
Įrašas

Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (IX)

Pėžaičių pašto vadovas H. Macas su žmona Marija ir sūnumi prie savo įstaigos. Gal Vytauto Didžiojo metų proga LR valstybinė įstaiga buvo papuošta LDK valdovo atvaizdu, Vyčiu – LR herbu ir ąžuolo lapų vainikais. Prieškario nuotrauka iš „Memeler Dampfboot“, 2005, Nr. 3, S. 37. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio...

Lietuvos valdovas Gediminas – didysis kunigaikštis ar karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
Įrašas

Lietuvos valdovas Gediminas – didysis kunigaikštis ar karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?

Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. XIX a. I p. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus VDU profesorius Juozas Skirius, www.voruta.lt Lietuvai švenčiant Vilniaus miesto, prieš 700 metų pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtą, jubiliejų, yra puiki proga prisiminti ir Vilniaus miesto, Lietuvos sostinės, įkūrėją valdovą Gediminą. Verta prisiminti ir tai, kokius titulus nešiojo Lietuvos valdovai iki Gedimino ir po...

Sudarge atidengtas paminklas Melno taikos sutarties 600 metų sukakčiai paminėti
Įrašas

Sudarge atidengtas paminklas Melno taikos sutarties 600 metų sukakčiai paminėti

Dr. Raimundas Kaminskas, www.voruta.lt 2022 m. rugsėjo 30 d. Šakių raj. Sudargo miestelyje, netoli dabartinės Lietuvos Respublikos ir Rusijos administruojamos Karaliaučiaus srities sienos, vyko iškilmingas renginys, kurio metu buvo atidengtas paminklas Melno taikos sutarties 600-osioms metinėms paminėti.  Paminklo autorius skulptorius Sauliaus Kriščiukaitis. Skulptūrinę kompoziciją sudaro laiptai, įskilusi gotikinė arka, kalavijas ir skydai su Vyčiu bei Kryžiumi. Renginys...

Melno taikos sutarties  600-ųjų metinių (1422-2022) minėjimas
Įrašas

Melno taikos sutarties  600-ųjų metinių (1422-2022) minėjimas

Maloniai kviečiame dalyvauti Melno taikos sutarties  600-ųjų metinių (1422-2022) ir Sūduvos metų minėjime bei šiai progai statomo paminklo atidengime Sudargo miestelyje, Šakių raj. Šventė prasidės 2022-09-30 d. 13 val. Šv. Mišių aukojimu  Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Reikšmingas Lietuvos Valdovo Vytauto Didžiojo politinis pasiekimas tarpvalstybiniuose santykiuose – Melno taikos sutartis – iš esmės buvo pergalės prieš Kryžiuočių ordiną Žalgirio mūšyje (1410)...

Vidmantas Velička. Rykantams – 620 metų
Įrašas

Vidmantas Velička. Rykantams – 620 metų

Vidmantas Velička, Trakų rajono Rykantų daugiafunkcio centro Kultūros renginių organizatorius  ir teatro būrelio vadovas, www.voruta.lt Rykantai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1402 metais. Istorikai sutarę, kad pirmasis rašytinis vietovardžio paminėjimas ir yra laikomas miesto, miestelio ar kaimo įkūrimo data. Žinoma, toks vietovardžio paminėjimas įvyksta, kai gyvenamoji vieta jau egzistuoja ir koks nors asmuo jį užrašo....

Įrašas

Z. Kumetaitis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų patriarchas užribyje

Lietuvos sienų sankirtų komisija prie „Prostken“ sienos ženklo. Autoriaus nuotr. Zenonas Kumetaitis, www.alkas.lt LDK valstybės siena Vakaruose Ji buvo nustatyta dar 1422 metų rugsėjo 27 dieną tarp Lietuvos, Lenkijos ir Kryžiuočių ordino Melno sutartimi. Įteisinta sienos padėtis beveik nepasikeitė ir pagrįstai laikoma viena iš seniausių ir stabiliausių sienų Europoje, keitėsi tik valstybių, esančių abipus sienos,...

Dariaus Musteikio istorinis romanas „Čia bus Mėmelio pilis
Įrašas

Dariaus Musteikio istorinis romanas „Čia bus Mėmelio pilis

www.voruta.lt Leidykla „Briedis“ pristato Dariaus Musteikio istorinį romaną „Čia bus Mėmelio pilis“. Vokiečių ordinui – kryžiuočiams 1252 metais įkurtam miestui prie Dangės žiočių greitai sukaks 770 metų. Pradžioje miestas buvo vadinamas Mėmelburgu, kol galiausiai po visų karų ir istorinių peripetijų tapo Klaipėda, auga ir klesti Lietuvoje. Apie Mėmelio atsiradimą, jo vardo peripetijas buvo ir yra...

Pilėnų žūtis – paskutinis Karšuvos mūšis
Įrašas

Pilėnų žūtis – paskutinis Karšuvos mūšis

Karšuvos tvirtovė. Autoriaus nuotr. Antanas GEDVILAS, VšĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ prezidentas, www.voruta.lt Ivangėnų tvirtovė, greičiausiai, buvo Karšuvos žemių administracinis centras, o nuo 1285 metų ir LDK sostapilis, taip pat ir Gedimino. Gediminui tapus Lietuvos valdovu 1316 metais, jau tada buvo galima nujausti, kad Karšuvos žemė bus prarasta, todėl gyvybiškai svarbu buvo organizuoti, rezidencijos perkėlimą į saugesnę vietą....