„XX a. farmacijos istorija vaistininko, visuomenininko, karikatūristo Adomo Mačiaus akimis“. Paroda veikia nuo Lietuvos medicinos bibliotekoje 2026 m. balandžio 2 d. 14 val. Vaistininko, farmacijos istorijos tyrinėtojo, kolekcininko, karikatūristo, Senovės Lietuvos vaistinės muziejaus įkūrimo idėjos puoselėtojo Adomo Mačiaus (1882–1974) biografija spalvinga ir įdomi. Adomas Mačius gimė 1882 m. gegužės 19 d. Auksodžių kaime, Laižuvos parapijoje,...
Knygnešių Bružų giminaitė Petronėlė Bružaitė su vyru Lietuvos kariuomenės kareiviu Juozu Ambrožėjumi. 1933 m. Albinas Dementiška, www.voruta.lt Šių metų gruodį sukaks 153 metai, kai gimė Antanas Bružas (Bružys, Bruožis) – vienas iš žymiausių Tauragės krašto knygnešių, Garšvių knygnešių draugijos narys, artimai bendravęs ir dirbęs su žymiausiu Lietuvos knygnešiu Jurgiu Bieliniu, knygnešys profesionalas, knygnešys didmenininkas, Rytų...
Dr. Marija Kindurytė-Sivickienė, Vilnius, www.voruta.lt Pavieniai išeiviai bei lietuvių kaimai dab. Mogiliovo, Minsko, Vitebsko srityse, taip pat gretimuose Smolensko srities rajonuose pradėjo rastis XIX a. 7-ajame dešimtmetyje. Ypač daug jų atsirado 8-ajame dešimtmetyje, kai sustiprėjo emigracinis judėjimas iš Lietuvos. Mogiliovo, Vitebsko ir Minsko gubernijose ėmė kurtis išeiviai iš buv. Vilniaus ir buv. Kauno gubernijų....
Išlikęs Teresdvario gyvenamasis namas Habil. dr. Benediktas Jankauskas, www.voruta.lt Kunigas Antanas Pauliukas Lietuvos šaulių sąjungos žurnale „TRIMITAS“ 1924 m. paskelbė straipsnį „Lietuvės valdė Rusiją“1. Jame rašyta, kad Rusijos imperatorė „Katryna I“ (Jekaterina I, B. J.) viešpatavusi nuo 1725 m. sausio 28 d. iki 1727 m. gegužės 6 d. Ji buvusi „lietuvio ūkininko Samuelio Sklauronskio duktė“....
Povilo Plechavičiaus kortelė iš „Arolsen” archyvo Virgilijus Lukošius, istorijos žurnalas „Voruta“ Nr.3, 2025 Kaip ten bebūtų, bet Plechavičiaus pavardė yra viena iš garsiausių Lietuvos pavardžių, bent jau XX amžiaus pirmoje pusėje. Vieni generolą Povilą Plechavičių garbina, kiti gal nekenčia, bet šįkart ne apie tai. Padidintas dėmesys tokiems išskirtiniams asmenims-herojams yra neišvengiamas. Generolo leitenanto veikla Lietuvoje...
Napoleonas Novickis. Biblioteka Narodowa, I.F. 66027 Gintautas Šeikis, istorikas, kariškis, kraštotyrininkas, istorijos žurnalas „Voruta”, Nr. 3, 2025 Kulvos (Jonavos raj.) Švč. Mergelės Marijos bažnyčios šventoriuje rymo ketaus kryžius su sunkiai įskaitomu įrašu, jog čia 1870 m. palaidotas Napoleonas Novickis: „NAPOLEON NOWICKI //† 1870 r. 22 Stycznia // Ten grobowiec na pamiątką // dla kochanego...
E.Goldman po deportacijos 1919 m. JAV kongreso bibliotekos nuotrauka. Foto iš Jewish Women’s Archive. https://jwa.org/media/goldmans-deportation-portrait> Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Vargu, ar mes galime didžiuotis, kad kai kurios pasaulyje garsios asmenybės turi lietuviškas šaknis, jie patys arba jų protėviai kilę iš Lietuvos. Būtent taip turėtume vertinti ir šią kaunietę. Iš knygos „Lietuviais esame mes gimę“. Kaunietė –...
Pomost spacerowy na morzu. Połąga. Fotografė Paulina Mongirdaitė. [1906?]. Iš Palangos viešosios bibliotekos kraštotyros fondo Dainora Kaniavienė, Palangos viešosios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė kraštotyros darbui, istorijos žurnalas „Voruta”, Nr.2, 2025 Įvairiose šalies kultūros įstaigose saugomas Kauno gubernijos bajorų, herbo Wadwicz (Žuvų) atstovų, Mongirdų dukros, Paulinos Mongirdaitės (apie 1865–1924), švelniai artimųjų vadintos Pole, fotografijos paveldas. Iki šių...
Adomas Dominykas Bartuševičius iš Marijos Konopkos knygos Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Apie Bartuševičių šaknis iš Jiezno Jeigu reikėtų įvardinti šeimas, kurios labiausiai nukentėjo nuo visų trijų 1794 m., 1831 m. ir 1863 m. sukilimų Trakų apskrityje, tarp jų patektų ir Bartuševičiai (taip pat gali būti verčiama Bartoševičiai, Bartusevičiai), valdę Panemunio dvarą XIX amžiuje...
Vyskupo Motiejaus Valančiaus knygnešiai ir jų keliai. Iliustracija iš Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugijos spaudai parengto leidinio „Žemaičių (Telšių ) vyskupija vysk. M. Valančiaus laikais“. Žemėlapį sudarė K. Misius. Schemą rengė B. Kaluškevičius. Vilnius, 2000 Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatės dr. Ernestos Kazakėnaitės kalba Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-mečio minėjime ir Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo...
Byla pradėta 1886 m. birželio 17 d. ir užbaigta 1888 m. gruodžio 15 d. Visi dokumentai rašyti rusų kalba Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.voruta.lt Neseniai į autoriaus rankas pateko kelios Vilniaus Romos katalikų dvasinės konsistorijos bylos, kuriose minima Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčia (Elektrėnų sav.). Šią medinę bažnyčią 1676 m. fundavo Vitebsko vaivada Leonardas Gabrielius Pociejus¹. 1782...
Ona Fledžinskaitė, XX a. 4 deš., Kaunas. Saugoma Lietuvos švietimo muziejuje Karolina Jociūtė, Lietuvos švietimo muziejus, Muziejinės veiklos kuratorė, Kaunas, www.voruta.lt Ona Fledžinskaitė gimė 1881 m. Skaudvilėje, Tauragės rajone. Šeimoje be Onos augo dar keturi vaikai – Vytautas, Stanislava, Juzefa ir Jonas. Visų jų auginimu ir priežiūra daugiausiai rūpinosi motina Rožė Jokubauskaitė-Fledžinskienė. Tuo tarpu tėvas...
Kunigas Julius Narkevičius. Daugėlų šeimos archyvo nuotrauka Kristina Giedraitienė, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija. Tekstas pirmą kartą publikuotas leidinyje: XXVII knygos mėgėjų metraštis. T. VII, 2022 m. Kaunas Istorinės atminties išsaugojimo erdvėje ypatingą reikšmę ir prasmę turi ne tik svarbūs valstybių raidos, lemtingų sprendimų metraščiai. Istorijos virsmus liudija kiekvienoje šeimoje, giminėje saugomi dokumentai, nuotraukos, užrašyti...
Ant nuotraukos užrašyta: „Ištremtųjų lietuvių 1863 m. kolonija „Čiornaja Padina” Rusijoj. Bado metų (1922) šelpiama Lietuvos visuomenė”. Šaltinis – https://www.geni.com/projects/Chernaya-Padina Aleksandras Sakas, Klaipėda, resfamiliaris.blogspot.com Kadaise, prieš du šimtus metų, Užpalių valstybiniam dvarui priklausantis Satarečiaus kaimas turėjo vandens malūną, o jo malūnininku dirbo vienas iš autoriaus protėvių – Pranciškus Milaševskis (kitaip – Milašauskas). Pranciškus ir Ona...
Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis. A. Virvičienės nuotr. Aušra Virvičienė, Vilnius, www.voruta.lt 1864 m. buvo uždarytos visos nevalstybinės (taip pat ir katalikų parapinės) mokyklos. Mokymas lietuvių kalba visiškai uždraustas Vilniaus gubernijoje, o Kauno gubernijoje leista naudoti tik kaip pagalbinę kalbą pirmaisiais metais. Uždrausta visa spauda lietuvių kalba (lotyniškais rašmenimis), išskyrus kirilica parašytas...
Seinų kunigų seminarija Janina Macukonienė, http://e-ausra.pl Seinų kunigų seminarijoje 1826–1915 m. mokėsi 1196 klierikai. Manoma, kad daugiau kaip 80 % jų buvo lietuviai. Į šią seminariją stojo jaunuoliai, kilę iš Seinų (Augustavo) vyskupijos. Nors šiai vyskupijai priklausė maždaug po pusę lietuviškų ir lenkiškų parapijų, ryškią daugumą stojančiųjų sudarė lietuviai. Mat daug kandidatų Seinų seminarijai paruošė...
Robertas Shileris Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Iš tikrųjų, Lietuva turi kuo didžiuotis. Visų įžymybių nesuminėsi. O štai šis pasaulinio garso vyras, kurio seneliai kilę iš Gaurės kaimo, buvusio netoli Prūsijos sienos, prieš 10 metų gavo Nobelio ekonomikos premiją. Kas jis? Paskaitykite. Šis pasakojimas vienas iš paskutiniųjų, talpintų knygoje „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022). Beje, Nobelio...
Adolfas Januškevičius. Šaltinis – wikipedija Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Adomas Mickevičius poemos “Vėlinės” III dalyje, kuri skirta Filomatams, mini herojų Adolfą. Jo prototipas Filaretų draugijos narys, poeto bičiulis Adolfas Mykolas Valerijonas Julijonas Januškevičius, gimęs 1803 m. birželio 9 d. Radviloms priklausiusiame Nesvyžiaus dvare smulkiųjų bajorų Mykolo ir Teklės Sakalauskaitės Merlo-Januškevičių šeimoje. Januškevičių jaunystė ir studijos...
Piotras Veriovkinas Kauno ir Vilniaus gubernatorius miręs 1946 m. Nuotraukos šaltinis – Lietuva senose fotografijose. Atsiuntė: Laimonas Umbrasas. Algimantas JAZDAUSKAS, Vilnius, www.voruta.lt Kauno ir Vilniaus gubernatoriaus Piotro Veriovkino šeimos istorija Po viduramžių tobulėjant civilizacijai vis daugiau ėmė rastis draugijų pagal profesijas ir interesus, humanistų, kurie steigė labdaros organizacijas. Poreikis gauti pašalpą ar pagalbą nelaimės, ligos atveju...
Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Kilmingųjų susivienijimas ir Kilmingųjų palikuonių bendrija Vilniaus universitete paminėjo 1863 metų sukilimo prieš carinės Rusijos valdžią 150-tąsias metines. Kilmingųjų palikuoniams buvo įteikti kilmės dokumentai ir giminės herbai. Istorijos šaltiniai mini, kad XIII-to amžiaus Lietuvoje buvo daug kunigaikščių. Šaltiniai mini 75 Lietuvos valdančiąjam elitui priskirtinus asmenis....
Giedrė Čiužaitė, LRT radijo laida „Mes, moterys“, LRT.lt Tarp žmonių, kurie, carui uždraudus lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis, iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją Lietuvą gabeno lietuviškas knygas, buvo ir moterų. Taip teigia Lietuvos edukologijos universiteto docentė Žydronė Kolevinskienė. Anot jos, viena vertus, moterims knygnešėms gabenti knygas buvo fiziškai sunkiau nei vyrams, kita vertus, jos lengviau pereidavo...