Jolanta Stasytė-Berniūnienė, Vilnius, www.voruta.lt Lietuvos šaulių sąjungos žurnalo Trimitas pirmasis numeris buvo išleistas 1920 m. birželio 1 d. Kaune. Leidinys ėjo iki 1940 metų, buvo atkurtas 1990 metais. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriuje saugomi visi 1920–1940 m. išėję žurnalo komplektai. Šaulių sąjunga susikūrė iš būtinybės ginti trapią Lietuvos nepriklausomybę. 1919 m....
Portretas „Generolas Pranas Liatukas“, aut. Zofija Kochanauskienė, XX a. 3-4 deš. Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr. Nepilni penki mėnesiai Lietuvos Kariuomenės vado pareigose gali pasirodyti labai trumpas laikas. Nepriklausomybės kovų metu ir toks akimirksnis istorijos tėkmėje palieka gausybę skirtingų įspūdžių. Tiek laiko besikuriančią Lietuvos kariuomenę į priekį vedė generolas leitenantas Pranas Liatukas, kurio 150-ąsias gimimo...
Paminklas Červonkos kapinėse. „Lietuva senose fotografijose“, Iš Petro Kaminsko archyvo. Virginijos Pauliukaitės nuotrauka Jūratė Mičiulienė, Kultūros paveldo departamentas “Paveldo atradimų” rubrikoje pasakojame apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą, esantį užsienyje. Netoli Obelių Rokiškio rajone kirtus Lietuvos–Latvijos sieną, Latvijoje galima aplankyti Lietuvos karių, žuvusių 1919–1920 m. kovose už Lietuvos Nepriklausomybę, kapus. Tarp Eglainės ir Subatės kaimų buvusio...
Lietuvos kariuomenės savanoriai. V. Poviliūno asmeninio archyvo nuotr. Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.voruta.lt Po Vasario 16 d. Nepriklausomybę reikėjo ginti ir ginklu rankose. Jaunai Lietuvos valstybei teko kovoti su bermontininkais, bolševikais ir lenkais. Nepriklausomybės kovų dalyviai paliko savo atsiminimus, užrašus apie kovos eigą, buitį ir praradimus. Trumpai pabandysiu apžvelgti kovas Trakuose 1920 metų rudenį. Apie kovas...
Lietuvos kariuomenės šarvuotasis traukinys „Gediminas” Kauno geležinkelio stotyje, XX a. 3 deš. Geležimi klotas kelias kunigaikščiams Kol nebuvo geležinkelių, mūšiai trukdavo neilgai: arklių traukiamais vežimais atgabenti resursai kautynėms greitai išsekdavo. Geležinkeliai, tarsi žmogaus organizmą gyvybiškai svarbiomis medžiagomis aprūpinančios kraujagyslės, nuolatos tiekė ir pildė kariuomenes reikalingais syvais. XX a. pradžioje tai buvo esminis transportavimo kelias. Kokie...
Karo mokyklos IX laidos karininkų išleistuvės, 1927 m. Pamaldos Karo mokyklos aktų salėje. Pirmoje eilėje (iš kairės): pirmas – gen. št. plk. Povilas Plechavičius (1890-1973), antras – krašto apsaugos ministras plk. Teodoras Daukantas (1884-1960), trečias – Prezidentas Antanas Smetona (1874-1944), ketvirtas – Lietuvos kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas (1860-1937) Greičiausiai šį barzdotą veidą savo...
„Bermontininkus išvijus II brigados štabas keliasi į Šiaulius“, O. Vitkauskytės knygyno atvirukas. 1919-1920 m. Povilas Barštaitis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkas, www.voruta.lt Pačioje 1919 m. vasaros pabaigoje įvykdyta Zarasų operacija išlaisvino Lietuvos teritoriją nuo gaisrų pašvaistes žiebiančios ir apiplėštų gyventojų ašaras liejančios bolševikų prievartos. Darbas toli gražu dar nebuvo baigtas – kovos tęsėsi Dauguvos fronte....
Prie atminimo lentos generolui Pranui Liatukui. R. Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato patarėjas, Vilnius, www.voruta.lt Vilniuje, prie buvusio Lukiškių kalėjimo vartų (Lukiškių skg. 6) buvo atidengta atminimo lenta, skirta Lietuvos generolui Pranui Liatukui (1876-1945). Atminimo lentos iniciatoriai – buvęs LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus vadovas Eugenijus Peikštenis bei VšĮ Vyčio paramos...
Lietuvos kariuomenės artilerijos brigados pozicija fronte su Lenkijos pajėgomis ties Širvintomis. 1920 m. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-19090 Ne paslaptis, kad populiariausia, tiksliau žinomiausia, lietuvių kova už nepriklausomą Lietuvą – partizaninis karas 1944–1953 m. Ši kova nors ir buvo be galo didvyriška, tačiau tragiška ir nepasiekusi savo pagrindinio tikslo – Lietuvos nepriklausomybės. Nenoriu nieko...