Juodšilių „Šilo“ gimnazijos nuotr.

Jurgita Mackevičiūtė, Juodšilių „Šilo“ gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui, www.voruta.lt

Birželio 18 dieną Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje vyko Erasmus+ patirčių dirbtuvės, subūrusios švietimo bendruomenės narius iš dešimties skirtingų Lietuvos mokyklų. Renginys tapo svarbia profesinio dialogo ir gerosios praktikos sklaidos erdve, kurioje buvo aptartos tarptautinių projektų įgyvendinimo patirtys, pasiekimai bei ateities bendradarbiavimo perspektyvos.

Pastaraisiais metais Erasmus+ programa tapo vienu reikšmingiausių tarptautiškumo skatinimo instrumentų Lietuvos švietimo sistemoje. Ji suteikia galimybių mokiniams ir mokytojams įgyti naujų kompetencijų, pažinti kitų šalių švietimo sistemas, tobulinti užsienio kalbų įgūdžius bei plėtoti kultūrinį akiratį. Todėl tokie susitikimai kaip Juodšiliuose vykusios dirbtuvės yra svarbūs ne tik dalijantis sukaupta patirtimi, bet ir kuriant naujas partnerystes ateities projektams.

Renginyje dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai bei Švietimo mainų paramos fondo direktoriaus pavaduotoja Gražina Kaklauskienė. Svečiai domėjosi mokyklų vykdomomis veiklomis, diskutavo apie Erasmus+ programos teikiamas galimybes ir jos poveikį ugdymo kokybei. Pokalbių metu buvo akcentuota, kad tarptautiniai projektai prisideda prie šiuolaikinės mokyklos kūrimo, ugdo mokinių pilietiškumą, kūrybiškumą, kritinį mąstymą bei stiprina mokytojų profesines kompetencijas.

Ypatingas dėmesys buvo skirtas tarptautinių mobilumų naudai. Mokyklų atstovai pabrėžė, kad dalyvavimas Erasmus+ veiklose skatina mokinių savarankiškumą, pasitikėjimą savimi ir motyvaciją mokytis, o mokytojams suteikia galimybę susipažinti su pažangiausiomis ugdymo praktikomis Europoje. Įgyta patirtis vėliau pritaikoma kasdienėje mokyklų veikloje, todėl projektų rezultatai pasiekia kur kas platesnę auditoriją nei vien tiesioginiai dalyviai.

Renginio metu taip pat netrūko diskusijų apie ateities iššūkius ir galimybes. Aptarta, kaip dar efektyviau įtraukti mokyklų bendruomenes į tarptautines veiklas, stiprinti projektų tvarumą bei užtikrinti, kad įgytos žinios ir patirtys būtų sistemingai perduodamos kitiems mokyklų bendruomenių nariams.

Tokie susitikimai tampa svarbia erdve ne tik dalintis sukauptomis žiniomis, bet ir telkti aktyvią, inovacijoms atvirą švietimo bendruomenę. Jie skatina bendradarbiavimą tarp skirtingų regionų mokyklų, stiprina profesinius ryšius ir padeda kurti bendrą europinę ugdymo erdvę.