Savaitgalį Žemaitijos žemėje trypė šimtai baltų palikuonių, šimtai tikrųjų žemaičių – ne žemaitiška šnekta kalbančių čia nė su žiburiu nebūtum radęs. Būsimos autentiškos pilies papėdėje, netoli garsiojo Lopaičių piliakalnio, dvi dienas ir naktis žemaičiai gausiai būriavosi ne šiaip sau – atsakingai ruošdamiesi didžiajam mūšiui.
Šiemet, liepos 13-ąją Durbės mūšio metinės paminėtos antrąkart. Paminėtos trankiai, kaip tik žemaičiai moka – ne tik inscenizuota pergale, bet ir efektingais patrankos šūviais, ne vienam sukėlusiais laikiną klausos praradimą.
Nepasididžiavusius atvykti pasitiko šventės šeimininkai Romualdas ir Anita Miceikos, VO „Žemaitija Mano“ atstovai su Egidijumi Skarbaliumi priešaky, žalios pievos ir karštas maistas. Nepakartojamai jaukią praeitų amžių atmosferą kūrė, protėvių gyvenimo būdą demonstravo jau nuo penktadienio savo palapines išskleidę senovės baltų kovų brolijos „Vilkatlakai“ nariai, gyvosios istorijos klubas „Kovarnis“, taikiai nusiteikę Vakarų Europos riterių atstovai bei senųjų amatų puoselėtojai – kalviai, nepailstamai kaitinę geležį ir įmantriausius daiktelius iš jo raitę. Karingosios protėvių dvasios prisisotinę, žemaitišku dangumi gaivinosi: visą savaitgalį būsimos žemaitiškos pilies bokšto pirmtakas „supo“ smalsuolius.
Išskirtinai žemaitiška publika grožėjosi augalotais kovotojų kūnais, tvirtuose kumščiuose gniaužusiais senovinius ginklus, ir vaizdais, kurių šis kraštas jau senokai neregėjo. Durbės mūšio įkarštyje žiūrovai prakaitavo ne ką mažiau nei tikrieji kovotojai: tikri ginklai, tikri kovotojai, nesuvaidinti smūgiai… Ir nors ordinų riteriai demonstravo nuožmų pasipriešinimą, žemaičių kariuomenė, kaip ir prieš šimtmečius, liko nenugalima.
Nuo nedrąsių pirmųjų „akmeninių“ primiršto Durbės mūšio minėjimo metų, kai pilies papėdę papuošė paminklas, šiemet šventė išaugo iki gyvo organizmo, kuriame ne tik šiandienos žemaičių stiprybė, bet ir protėvių palaiminimas, lėmęs giedrą dangų. Sėkmingas ir gausus šių metų susiėjimas tik patvirtino organizatorių galvose kirbėjusią mintį – Durbės mūšio minėjimai itin reikalingi žemaičiams. VO „Žemaitija Mano“ pirmininkas E.Skarbalius patikino, jog kasmet bus ieškoma kelių gausinti šventės dalyvių ir žiūrovų būrį, šventei suteikiant vis daugiau gyvybės, energijos ir vienijančios galios.
Daugiau įspūdžių ieškokite www.labaszemaitija.lt.

Voruta. – 2008, liep. 26, nr. 14 (656), p. 16.