Dr. Halinos Kobeckaitės knygos „Karaimų istorijos pėdomis” pristatymas

Dr. Halinos Kobeckaitės knygos „Karaimų istorijos pėdomis” pristatymas

Tautinių mažumų departamentas kviečia į dr. Halinos Kobeckaitės knygos „Karaimų istorijos pėdomis” pristatymą, kuris vyks sausio 26 d. 17 val. Tautinių mažumų departamente, Raugyklos g. 25, Vilniuje.

Ambasadorė dr. Halina Kobeckaitė gimė 1939 m. gruodžio 20 d. Trakuose tarnautojų šeimoje. Mokėsi Trakuose, Mažeikiuose, Šiauliuose, Panevėžyje ir Vilniuje. 1962 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universitetą, gaudama žurnalistės diplomą. 1962-1963 m. mokėsi uzbekų filologijos Taškento universitete, 1967-1970 m. – Maskvos universiteto Filosofijos fakulteto Estetikos katedros aspirantūroje, kur 1972 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Meno kūrinio analizės problemos lenkų estetikoje“.

Daugiau nei dvidešimt metų dirbo pedagoginį darbą Kauno medicinos institute ir Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar – VGTU). 1976 m. jai suteiktas docento vardas. Moka lietuvių, lenkų, rusų, karaimų, anglų, uzbekų, turkų kalbas.

1989-1994 m. dr. H. Kobeckaitė dirbo Tautybių departamento prie LR Vyriausybės generaline direktore. Nuo 1988 m. – Vilniaus miesto Sąjūdžio tarybos narė, Sąjūdžio I ir II Seimo narė. 1988-1994 m. – Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė. 1994-1997 m. buvo LR nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore Estijos Respublikoje, 1997-2004 m. – Turkijos Respublikoje, 2001-2004 m. – Azerbaidžanui ir Uzbekistanui, 2007-2011 m. – Suomijos Respublikoje. 2004-2007 m. – LR Prezidento J. E. Valdo Adamkaus patarėja užsienio politikos grupėje.

Nuo 1990 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Yra parašiusi daug straipsnių kultūros, vertimo, estetikos, karaimų kultūros ir istorijos, tautinių mažumų padėties Lietuvoje klausimais.

1964-1990 m. išleista per dvidešimt dr. H. Kobeckaitės į lietuvių kalbą iš įvairių tiurkų bei rusų kalbų verstų romanų ir apysakų, Vertimų skelbta ir periodikoje. 2007 m. „Vaga“ išleido iš lenkų kalbos H. Kobeckaitės verstas A. Molickos „Terapines pasakas“, 2013 m. – T. Orlovskio „Diplomatinį protokolą“; Alma littera” 2008 m. – iš turkų kalbos verstą R. Giuntekino romaną „Čiauškutė“, 2017 m. azerų rašytojo E. Huseinbeili apsakymus „Pilkojo asilo laiškai“; 2018 m. Vokietijoje išleista dr. H. Kobeckaitės kartu su dukra dr. Karina Firkavičiūte į karaimų kalbą išversta Antuano de Sent Egziuperi apysaka „Mažasis princas“ („Kiči Bijčiek“).

1997 m. išleista dr. H. Kobeckaitės knyga „Lietuvos karaimai“, 2011 m. – pasikalbėjimų žodynėliai „Lietuvių-karaimų-rusų“, „Lenkų-karaimų-lietuvių“ ir trumpa „Lietuvos karaimų istorijos apybraiža“ (rusų kalba). 2019 m. penkiomis kalbomis išleista knyga „Lietuvos karaimų šventovės – kenesos“, o 2020 m. – anglų kalba „Karaims in Lithuania“.

2011 m. dr. H. Kobeckaitė kartu su Trakų istorijos muziejaus direktoriumi ir jo darbuotojais sudarė ir išleido albumą „Hadži Seraja Chanas Šapšalas pasišventęs tautai ir mokslui“, o 2015 m. drauge su dukra – vyresniojo dvasininko ir poeto Simono Firkovičiaus kūrybos antologiją, „Bir kiuń ėdi.. / Buvo tokia diena…“

Yra apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu (1997), ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2003), Estijos Marijos žemės kryžiaus I laipsnio ordinu (1998), Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000), LR URM medaliu „Už nuopelnus LR diplomatinėje tarnyboje“ (2004), Uzbekistano rašytojų sąjungos premija ir medaliu už uzbekų literatūros vertimus (1986), tarptautiniu „Kobustan“ („Qobustan“, Azerbaidžanas) apdovanojimu už tiurkų kultūros sklaidą pasaulyje (2007, Baku), Turkijos Sevda Cenap And fondo sidabro medaliu už Lietuvos ir Turkijos kultūrų bendradarbiavimo skatinimą (2003, Ankara), LR kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2014) ir kt. 2016 m. jai suteiktas Trakų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas.

Šiemet sukanka  625-eri metai, kai Vytauto Didžiojo kvietimu karaimai persikėlė gyventi į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Siekdamas pažymėti šią sukaktį LR Seimas 2022-uosius paskelbė Karaimų metais. Per daugiau kaip šešių šimtmečių bendrą istoriją  karaimai tapo neatsiejama mūsų istorijos, kultūros, paveldo dalimi, tuo pačiu išlaikydami ir savo tautinę tapatybę, tradicijas, religiją.

Šiais jubiliejiniais metais vyko daugybė renginių, parodų, įvairių iniciatyvų, tokiu būdu aktualizuojant karaimų kultūrą, istoriją, paveldą, skatinant tolerancijos ir tautinės įvairovės idėjų puoselėjimą šalyje bei pabrėžiant globalizacijos sukeliamus iššūkius siekiant išsaugoti tautinių mažumų tautinį identitetą. Karaimų metams baigiantis dienos šviesą išvydo Lietuvos diplomatės, vertėjos, žurnalistės, humanitarinių mokslų daktarės, Trakų rajono savivaldybės garbės pilietės Halinos Kobeckaitės knyga „Karaimų istorijos pėdomis“ (Trakai: Voruta, 2022, tiražas – 500 egz.).

Tautinių mažumų departamento ir „Trakų žemės“ inform.

Naujienos iš interneto