Iliustracija Pexels.com

Daug metų dirbęs žmogus, išėjęs į pensiją, nusipelno vieno dalyko – ramybės. Ramybės kramtyti be skausmo, kalbėti be neaiškumo, šypsotis be gėdos. Deja, Lietuvoje daugelis senjorų vis dar gyvena su prarastais dantimis, senomis plokštelėmis ar… tiesiog be jų.

Džiugu, kad šiuolaikinis dantų protezavimas pensininkams yra visai ne tai, kas buvo prieš dvidešimt metų. Tai ne tik šypsenos atkūrimas, bet ir gyvenimo kokybės sugrąžinimas.

Dantų netekimas – ne senatvės neišvengiamybė, o sprendžiama problema

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net apie 30 % vyresnių nei 65 metų žmonių neturi nė vieno danties, o 60 % netenka daugiau nei pusės. Lietuvoje šie skaičiai dar didesni – Higienos instituto analizė rodo, kad daugiau nei 70 % pensinio amžiaus gyventojų turi iš dalies arba visiškai prarastą kramtymo funkciją.

Ir nors šypsenos praradimas dažnai laikomas neišvengiamu senėjimo ženklu, gyd. odontologė Audronė Žebrauskienė, vadovaujanti A. Žebrauskienės odontologijos klinikai, pabrėžia:

„Šiuolaikinė odontologija leidžia senjorams gyventi taip, tarsi jie niekada nebūtų netekę nė vieno danties. Tai ne apie grožį – tai apie galimybę vėl valgyti mėgstamą maistą, aiškiai kalbėti ir nebebijoti veidrodžio“.

Kokias problemas sukelia prarasti dantys senjorams?

Dantų netekimas paveikia ne tik burnos funkciją. Jis sukelia ilgalaikių padarinių visam organizmui.

• Sutrinka virškinimas, nes tinkamai nesukramtytas maistas apsunkina skrandžio veiklą.
• Nyksta kaulas, nes netekus dantų, žandikaulio kaulas ima tirpti, keičiasi veido bruožai.
• Sutrinka kalba, senjorai dažnai pradeda nebeaiškiai tarti garsus, vengia kalbėti.
• Juntama izoliacija – daug žmonių nustoja šypsotis, bendrauti, tampa uždaresni.
• Pasitaiko ir psichologinė įtampa, nes prarasta šypsena virsta ne tik fizine, bet ir emocine problema.

„Neretai pas mus ateina žmonės, kurie metų metus neturėjo dantų. Jie net nesitiki, kad kažką dar galima pakeisti. Bet po protezavimo jų akys sužiba – jie vėl gali juoktis, valgyti obuolį, bendrauti su anūkais“, – sako gyd. Žebrauskienė.

Protezai, kurie grąžina šypseną be kompromisų

Šiandien dantų protezavimas vyresnio amžiaus žmonėms – nebe vien tik standartinės plokštelės. Kaip pastebi specialistai, sprendimai vis dažniau parenkami individualiai, atsižvelgiant į burnos būklę, kaulo kiekį, sveikatos būklę ir net paciento psichologinius lūkesčius. Nėra vieno „geriausio“ varianto – kiekvienam gali tikti skirtingas.

Populiariausi senjorų pasirinkimai šiandien –

• Išimami protezai (plokštelės) – dažnas sprendimas, kai trūksta daug ar visų dantų. Jie ekonomiški, bet reikalauja prisitaikymo ir kartais – papildomų klijų.
• Fiksuoti tiltai arba vainikėliai – tinkami, kai trūksta kelių dantų, bet dar yra šalia esantys sveiki dantys. Tai estetiškas ir gana stabilus sprendimas.
• Protezai ant implantų – vis populiaresnis pasirinkimas, kai norima ilgalaikio komforto. Jie tvirtai laikosi, atrodo kaip natūralūs dantys ir nereikalauja klijų ar išėmimo.

Pasak gydytojos Žebrauskienės: „Vyresni pacientai vis dažniau renkasi fiksuotus protezus ant implantų – jie stabilūs, nereikia jų išiminėti ir niekas net neįtaria, kad tai – ne natūralūs dantys“.

Statistika rodo, kad 2024 m. net 45 % vyresnių nei 65 metų pacientų Lietuvoje rinkosi implantais pagrįstus sprendimus, o šis skaičius kasmet didėja. Tai rodo, kad senjorai ieško ne tik funkcijos, bet ir gyvenimo kokybės.

Ar tai kainuoja daug? Ne, jei žinai, kur kreiptis…

Daugelis pensinio amžiaus žmonių, išgirdę apie dantų protezavimo galimybes iš karto pagalvoja apie kainą. Tačiau gera žinia ta, kad Lietuvoje galioja valstybės finansuojama dantų protezavimo kompensacija, skirta būtent pensininkams ir kitiems socialiai jautriems gyventojams.

„AZ klinika“ rūpinasi ne tik gydymu, bet ir visais žingsniais iki jo. „Mes rūpinamės ne tik dantimis, bet ir žmonėmis. Kiekvienam senjorui paaiškiname – kaip pasinaudoti kompensacija, o jei reikia – padedame tai padaryti vietoje“, – sako gydytoja Žebrauskienė.

Kompensacijos dydis priklauso nuo individualios situacijos – ar protezuojama viršutinė, ar apatinė žandikaulio dalis, ar reikalingi fiksuoti, ar išimami protezai, bet praktika rodo, kad dažnai kompensuojama net 80–100 % protezų kainos.

Pavyzdžiui, Valstybinė ligonių kasa 2024 m. kompensavo iki 644 eurų vienam pacientui, o tai daugeliu atvejų leidžia pasirinkti kokybišką, ilgalaikį sprendimą net ir ribotą biudžetą turintiems žmonėms. A.Žebrauskienės odontologijos klinika visada išties pagalbos ranką.

Dantų protezavimas senjorams neturi būti prabanga. Su tinkama pagalba – tai tampa realia ir pasiekiama galimybe.