Iš kairės: W. L. S. Churchillis, F. D. Rooseveltas ir J. Stalinas Jaltos konferencijoje 1945 m. Nuotraukos autorius – JAV kariuomenės fotografas Richard L. Sarno, dirbęs oficialiu Jaltos konferencijos metraštininku. Šaltinis www.loc.gov
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt
Pamenate Homero poemą apie Odisėją? Po Trojos karo grįžtant namo jį viliojo sirenos, bet karžygys užlipdė vašku draugams ausis, o pats paprašė pririšamas prie stiebo, ir taip laivas sėkmingai praplaukė pro viliokes. Šį mirtiną išbandymą perkėlus į šias dienas, galima spėti, kad Ukraina irgi išvengs įvairių sirenų iš Vašingtono ir Maskvos vilionių. O pagundų tikrai netrūksta.
Taip pat skaitykite
Vos pasibaigus trišalėms deryboms Abu Dabyje, kurios virto dar vienu amerikiečių nuolaidžiavimu Rusijai, iš Maskvos ir Vašingtono ėmė sklisti viliojantys pasiūlymai, kaip užbaigti beveik 5 metus trunkantį karą prieš Ukrainą. Tiesą sakant, dviejų dienų diskusijos JAE nepraėjo visai be pasekmių: bus apsikeista tūkstančiais belaisvių, kas žmogiškąja prasme yra neįkainojama vertybė, susitarta dar šiemet pratęsti tokias derybas, į jas pagaliau bus įsileisti Europos derybininkai, nors anksčiau Maskva šaipėsi, kad jos atstovai į Abu Dabį atvyko „kaip turistai“. Daugiau tikėtis ir nevertėjo.
Bet vos tik pasibaigė ši diskusija, ylos pradėjo lįsti iš maišo. Pirmiausiai, amerikiečiai patikėjo Maskvos versija, esą Rusija kontroliuoja daugiau Donbaso srities teritorijos negu yra iš tikrųjų. Paskaičiuota, kad tokiais tempais užimti visą Donbasą rusams prireiktų mažiausiai dar 3-4 metų… Putinui generolai pateikia tokias suvestines, kokias jis nori gauti, kad pagrįstų savo agresiją.
Matydamas Vašingtono paramą, Putinas visai išdrąsėjo ir lapkričio 10 d. paskelbė niekieno neaprobuotą (vadinamą non-paper) Naujos saugumo sistemos – saugios Europos architektūros planą. Jis grįžo prie 2021 m. gruodį, likus dviem mėnesiams iki Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, iškeltų reikalavimų. Pagrindinis iš jų – NATO turi pasitraukti į 1997 m. užimtas pozicijas. Tuomet, gegužės 27 d., Paryžiuje buvo pasirašytas Rusijos ir NATO paktas dėl abipusių santykių, bendradarbiavimo ir saugumo. Tačiau Rusija, aneksavusi Krymą, įsiveržusi į Ukrainą, susitarimą sužlugdė. Dabar ji vėl nori atgaivinti 1997 m. aljanso ribas.
Kitaip sakant, Kremlius reikalauja, kad NATO nesiplėstų už tų ribų, nutrauktų bet kokią karinę veiklą Rytų Europoje, kituose buvusios Sovietų Sąjungos regionuose – Čekijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje. Vadinasi, aljansas turi išeiti ir iš Baltijos šalių… Beje, iš aljanso turi pasitraukti Suomija, o apie Ukrainos ar Moldovos stojimą į jį negali būti ir kalbos. Rusija sutiktų su Kyjivo integracija į ES, jeigu bendrija nevykdys gynybinės politikos.
Nebe reikalo Europos šalys iškart atmetė tokį 14 reikalavimų planą, nes, kaip rašė „Financial Times“, ryškėja Vašingtono ir Maskvos sandėris susilpninti NATO ir gražinti Rusijos įtaką buvusioje Sovietų Sąjungos zonoje.
Šeštadienį panaikinus konfidencialumo grifą, Volodymyras Zelenskis atskleidė JAV ir Rusijos sandėrio esmę. Pasirodo, Donaldo Trumpo administracija derybose kėlusi tokią vertelgiškų mainų idėją: „O kas, jei Ukraina įstotų į NATO? Ar Ukraina pasitrauktų iš Donbaso?“. Tik tuomet Kyjivas gautų konkrečias saugumo garantijas. Iškart neatmetęs šios idėjos, Ukrainos prezidentas sako, kad dėl tokių mainų, jeigu garantijos ir būtų suteiktos, reikia ukrainiečių, visos visuomenės, o ne jo vieno sprendimo. Tuo tarpu Putinas ir D. Trumpas skuba: nuo sausio 1 d. įsigalioja draudimas ES šalims importuoti rusiškas dujas ir naftos produktus, sausį pradeda dirbti naujos sudėties „demokratiškas“ JAV Kongresas, kuris gali pratęsti ekonomines sankcijas ir taip dūstančiam Rusijos ūkiui… Kitaip sakant, vienas kitą gelbsti: vienas savo galvą, kitas – reputaciją.
Jau anksčiau rašėme, kad Rusija ir JAV sudaro sąlygas sandėriui „Jalta – 2“, siūlo grįžti prie Šaltojo karo santykių modelio, padalinant Europą į įtakos zonas. Ukraina ir kiti buvusios SSRS pakraščiai tampa šio „naujos Europos architektūros“ įkaitais. Putinas nuosekliai verčia D. Trumpą sutikti su Maskvos sąlygomis, kad Ukraina oficialiai atsisakytų siekio įstoti į NATO, perduotų Rusijai Donbasą, sumažintų savo gynybinius pajėgumus, kitaip sakant, kapituliuotų. Šie reikalavimai jau siekia ir Lietuvą, ir Suomiją, ir net Didžiąją Britaniją, kuriai pateiktas ultimatumas dėl jos branduolinio potencialo apribojimo.
Viso pasaulio, ne tik Europos pasidalijimo procesas tęsis Kinijoje, kur lapkričio 18-19 d. APEC forume susitiks Rusijos, JAV ir Kinijos vadovai. Ir nors čia konkretus Ukrainos ar Irano klausimas nebus paliestas, manoma, kad trys galiūnai susitars dėl pasaulio pasidalijimo gairių, kurias jie ketina susmaigstyti per visą Žemės rutulį. Matyt, sirenų skleidžiami vilionių garsai jau prityla, ir vis garsiau skardena naujo pasaulinio karo trimitai.
Naujas agresoriaus įžūlumo įrodymas: Putino vadovaujama Rusijos Saugumo taryba uždarame posėdyje, esą, priėmė sprendimą panaikinti neoficialų draudimą fiziškai likviduoti Ukrainos prezidentą V. Zelenskį ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybę. Nejaugi Maskvos veikėjai mano, kad sunaikinę vieną kitą vadovą jie palauš ir neįtikėtinai įkvepiančią ukrainiečių dvasią?

Atsakyti