Česlovas Iškauskas. Putinui paruošti antrankiai

Česlovas Iškauskas. Putinui paruošti antrankiai

Socialinių tinklų foto

Česlovas Iškauskas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Ta naujiena tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme – kaip iš giedro pavasarėjančio dangaus: Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT, trumpiau – Hagos teismas) išdavė Putino ir  Rusijos prezidentūros vaiko teisių komisarės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderį. Kaip skelbia teismas, Putinas įtariamas atsakingas už karo nusikaltimą – neteisėtą vaikų deportavimą ir neteisėtą vaikų perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusiją. Jis yra šio nusikaltimo iniciatorius, o komisarė – uoli vykdytoja.

Nuo šiol jiems gresia būti suimtiems, jeigu nuvyks į 122 pasaulio šalis, kurios yra ratifikavusios vadinamąjį Romos statutą, priimtą diplomatų konferencijoje 1998 m. liepos 17 d. Italijos sostinėje. Tiesa, trys valstybės (Burundis, PAR ir Gambija) vėliau iš TBT pasitraukė, bet Hagos teismo rekomendacijų iki šiol laikosi visos Europos šalys, Pietų Amerika, taip pat Maskvą remiančios – Venesuela, Tadžikistanas, Brazilija, Centrinė Afrikos respublika, Nigerija ir kitos. Tačiau į ratifikavusių statutą sąrašą neįeina Kinija, Indija, Izraelis, Pakistanas, JAV ir, žinoma, Rusija. Štai kodėl Kremlius iškart atmetė Hagos teismo sprendimą, pavadindamas jį „niekiniu“. Lietuva statutą ratifikavo 2003 m.

Nors TBT nepripažįsta valstybių vadovų imuniteto, t.y. bet kokį nusikaltusį pareigūną gali sulaikyti ir perduoti teismui, tačiau pagal 63-ąjį Romos statuto straipsnį neakivaizdinio nuosprendžio jis nepriima ir policinių suėmimo priemonių nevykdo. Priešingai negu Jungtinių Tautų tarptautinis teismas, kurio būstinė taip pat yra Hagoje, baudžiamojo persekiojimo imasi JT Saugumo tarybos teikimu, jei nusikaltėlis būna sulaikomas šalies teritorijoje. Paprastai arešto orderis išduodamas slaptai, tačiau pastarajame TBT pranešime pažymima, kad šįkart „visuomenė informuojama siekiant užkirsti kelią tolesniems nusikaltimams“.

Trumpiau tariant, už Rusijos ribų Putinas nėra saugus, ir jis turi keliskart pagalvoti, prieš spausdamas ranką priimančios šalies lyderiui. Pasaulis gavo signalą, kad jo režimas yra nusikalstamas, o pats Putinas bei jo sekėjai bus patraukti atsakomybėn. Tai ženklas ir kitiems diktatoriams, užsimojusiems bet kokiai agresijai.

Juo labiau, kad tokių atvejų jau buvo. Idėja kurti tarptautinį tribunolą karo nusikaltimais kaltinamiems politiniams lyderiams teisti iškelta 1919 m. Paryžiaus taikos konferencijoje, vėliau plėtota 1937 m. Tautų Sąjungos nusiginklavimo konferencijoje, bet pasirašyta Tarptautinį baudžiamąjį teismą įkurianti konvencija taip ir nebuvo ratifikuota. Niurnbergo ir Tokijo procesai paskatino Jungtines Tautas kurti tokį teismą, bet sutrukdė Šaltasis karas. Nuo 1989 m. buvo steigiami atskiri tribunolai (lotyniškai ad hoc – šiam tikslui) pavieniams nusikaltimams, pavyzdžiui, narkotikų prekybai Trinidade ir Tobage, karo nusikaltimams Ruandoje, Jugoslavijoje.

Verta prisiminti, kad prieš septynerius metus Hagos teismas 40-čiai metų kalėjimo nuteisė 70-metį Bosnijos serbų lyderį Radovaną Karadžičių, kuris pripažintas kaltu dėl Sarajevo gyventojų skerdynių 1992-1995 m., o 2002 m. sausį ten pat atsidūrė Jugoslavijos lyderis Slobodanas Miloševičius. „Balkanų skerdiku“ vadintas politikas nesulaukė proceso pabaigos ir mirė nuo širdies smūgio 2006 m. kovą. Pasirengimas tokiems procesams truko ne vienerius metus.

Tai tik keletas personalijų, kurios vienaip ar kitaip atsakė už padarytus nusikaltimus. Lietuva su kitomis Baltijos šalimis ragina kurti specialų tribunolą Rusijos agresoriams teisti. Vilnius naujam procesui skyrė 100 tūkst. eurų, tačiau dėl šio amžiaus Niurnbergo sutarimo dar nėra.

O laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad TBT jau rengia suėmimo orderį dėl kito kaltinimo Putinui ir jo valdiniams: dėl Ukrainoje vykdomų nusikaltimų prieš civilius gyventojus ir žmoniškumą. Tuo tarpu Ukrainos prokuratūroje pradėta daugiau nei 5600 baudžiamųjų bylų, kuriomis numatomos griežčiausios bausmės, o identifikuota 500 atsakingų asmenų. Dalis surinktų įrodymų bus siunčiami į Hagą.

Ar Putinas ir jo bendrai gali ramiai miegoti? Vien žodis „vaikai“ prieš juos nusikaltusiems uždega karštą neapykantos ir keršto ugnį. Žinoma, Putinas ir jam ištikima daugiavaikė komisarė arešto orderio kratysis kaip išmanydami. Karo ekspertas Olegas Ždanovas penktadienį pareiškė: „Užsirašykite šią datą, pasižymėkite ją savo kalendoriuje, ji taps Rusijos diktatoriaus pabaigos pradžios atskaitos tašku“. O paskui, turėdamas galvoje antradienį planuojamą Kinijos vadovo  Xi Jinpingo vizitą pas Putiną, pridūrė: „Būtų įdomu pamatyti Kinijos prezidento reakciją, kai jis atvažiuos į Maskvą ir susitiks su žmogumi, kuriam išduotas tarptautinis arešto orderis. Gal jis ir įteiks jam šį orderį, kad Putinas galėtų greičiau ten patekti. Juk Hagoje yra specialus kalėjimas, skirtas laikyti žmones iki bylos tyrimų ir posėdžių užbaigimo“.

Naujienos iš interneto