Žinomi mokslininkai ir keliautojai – doc. soc. m. dr. Junona ir doc. dr. Vytenis Almonaičiai išleido antrąją knygą – kelionių vadovą po Karšuvą. Liepos pradžioje autoriai surengė šios knygos pristatymą, pakvietę knygos leidybos rėmėjus apsilankyti Karšuvoje ir savo akimis pamatyti šio krašto grožį ir kultūros paveldą. Pradėję kelionę  Bijotuose, prie garsiojo Dionizo Poškos Baublio, važiavome per Upyną, Vytogalą, sustoję prie daugelio  svarbių Lietuvos istorijos paminklų, pasiekę Šilalę ir aplankę josios įspūdingą bažnyčią, kelionę baigėme  Nevočiuose, netoli Šilalės  esančioje kaimo turizmo sodyboje. Atsisveikindami su mielais Autoriais Junona ir Vyteniu pateikėme keletą klausimų.

Karšuva 2, koks tai kelionių vadovas?

Dr. Vytenis Almonaitis: Karšuva 2, galima sakyt, yra kelionių vadovas, bet turint omenyje, kokie kelionių vadovai šiuo metu Lietuvoje išleidžiami, tai netradicinis kelionių vadovas. Ir anotacijoje parašyta, kad ji yra netradiciškai išsamaus turinio. Taigi čia pateikiama žymiai daugiau žinių apie tą regioną, kuris aprašomas, apie konkrečius gamtos, istorijos, kultūros paminklus ir kitas dalykas, kad ta knyga formos požiūriu taip pat yra gal pateikianti šiek tiek tikslesnę informaciją negu kiti kelionių vadovai.

Kiek laiko užtruko jo rašymas ir spausdinimas?

Būtų labai sunku tiksliai pasakyti, todėl kad knygoje panaudotos kai kurios nuotraukos padarytos 1985 metais ir kai kuri tautosaka, padavimai mano užrašyti dar 1985 metais, kada pirmą kartą pradėjau keliauti po šitą kraštą, po šitą žemę. Tiesiogiai knygos rašymas užtruko porą metų, bet prieš tai, aišku buvo daug kelionių ir tos kelionės buvo įvairios.

Iš viršelio matyti, kad yra du autoriai – jūsų žmona Junona ir jūs. Įdomu ar keliaujate su visa šeima, ar dviese ir kaip visas šitas darbas vyksta?

Kiek tai yra įmanoma stengiamės keliauti visi, kad po to galėtumėme vienas kito mintis papildyti, nes jei vienas yra buvęs, tai kitas jau sako „va tikrai taip ir yra“, o kitas tada nebegali sakyt „bet palauk, tu nepastebėjai to“ ir dėl to mes stengiamės keliauti dviese. Kartais tai būna kraštotyrinės kelionės, galima jas pavadinti kabutėse „darbinėmis“, kartais tai būna pramoginės kelionės, nes tiesiog buvimas toje teritorijoje, kurią ruošiesi aprašyti, jis turtina, nes niekad nežinai koks prieis žmogus prie tavęs, ką jis papasakos, ką tu visai atsitiktinai pastebėsi. Taigi tų kelionių buvo daugybė.

Knygos pasirodymą lemia finansiniai dalykai, taigi yra daug rėmėjų ir galima spręsti, kad jūs daug dirbote su rėmėjais.

Na, matyt, reikėtų pasakyti tiesiai, kad pagrindiniais rėmėjais esame mes patys. Pabandžius paskaičiuoti kiek verta dviejų daktarų ir docentų darbo diena ir kiek dienų čia yra įdėta, tai čia žodžiu jokie rėmėjai praktiškai negali padengti, bet aišku yra tiesioginės išlaidos, sakykime, vien knygos spausdinimas kainavo 20 000 litų ir yra daug kitų darbų, kurie kainavo tikrai ne pigiai.

Aš tiksliai atspėjau…

Vien spaustuvė 20 000 litų, o pridėkime maketavimą, redagavimą ir t.t. Nors mes labai daug ką darėme savo rankomis ir esame tuo labai patenkinti. Tarkime, kai mes leidome knygą „Karšuva 1“, tai nuotraukų rengimą perleidome pakankamai žinomai leidyklai ir negalėčiau pasakyt, kad likome nusivylę jos darbu, bet dabar, kai padarėme patys, tai esame žymiai labiau patenkinti. Sutaupėme mažiausiai porą tūkstančių litų. Sąlyginai sutaupėme, nes per tas dienas galėjome dirbti kokius nors užsakomuosius darbus.

Kur bus platinama knyga?

Knyga bus platinama, kaip įprasta, pirmų pirmiausia bus paskleista per pagrindinius Lietuvos knygynus, nors mūsų praktika jau rodo, kad dauguma knygų išplatinama kitais būdais, mes stengiamės po keliasdešimt knygų palikti tose vietose, (muziejuose, turizmo informacijos centruose ir t.t.), tose vietovėse apie kurias yra rašoma ir paprastai nors po nedidelį pluoštelį, bet vis kas nors atvykęs į tas vietas susidomi ir nuperka. Ir šios kelionės  metu  knygų platinti palikome ir Bijotuose ir Upynoje ir kitose vietose.

Taigi, kas toliau seka po „Karšuvos 2“?

Mes esame  knygos pabaigoje parašę šitaip „Labardžiai – tinkama vieta kelionę po istorinę Karšuvos žemę baigti. Pro šalį švilpiantis naujasis Žemaičių plentas tarsi klausia – kur traukti kitą kartą? Į Raseinių kraštą, Medininkus, Knituvą ar Lamatą? Bet kuriuo atveju nusivilti, matyt, neteks – visi Lietuvos istoriniai regionai savaip įdomūs ir verti atidaus keliautojų žvilgsnio.“ Pridėsiu, aišku, ir tyrinėtojų, ir autorių žvilgsnio. Galutinės nuomonės, kurio čia mes istorinio regiono imsimės šiuo metu dar nėra, bet keletas knygų jau guli ant darbo stalo ir jas anksčiau ar vėliau reikės išleisti. Čia reikėtų pasakyti, kad knygų „Šiaurės Skalva“, „Karšuva 1“, „Karšuva 2“ jos išėjo po knygos „Ką šniokščia Jūros rėvos“, kurioje buvo aprašytas turistinis maršrutas Jūros upe ir dar septyni maršrutai jos intakais. Šita knyga buvo tarsi pradžių pradžia tokia kelionių vadovų, kuriuos parengėme ir dabar sulaukiame labai daugelio skaitytojų klausimų „O kada gi bus atnaujinta knyga „Ką šniokščia Jūros rėvos“?, tai ko gero bus vienas pirmųjų darbų, nes tenka tikrai atsižvelgti, kad labai daug žmonių nori šitos knygos, laukia ir baidarių turizmas populiarėja Lietuvoje ir Jūros pakrantėse šiuo metu net keturių baidarių nuomos punktai veikia ir mes norėtume, kad vandens turizmas, kaip ir kitos turizmo rūšys Lietuvoje nebūtų vien pramoginis.  Plaukimas tokios švarios, gražios upės slėniu yra labai puikus dalykas, bet mes norėtume, kad ir baidarių, vandens turizmas taip pat vystytųsi ir kaip pažintinis, juo labiau, kad Jūros upė, turi pakrantėse tiek gamtos istorijos kultūros paminklų ir ji tikrai nenusileidžia nei pamėgtosioms trasoms Šventosios upe, Merkio upe, tikrai žodžiu yra tokio pat lygio ir atspindi būtent Žemaitijos etnokultūrinį savitumą.

Dėkojame už pokalbį ir linkime Jūsų Karšuvai didelio populiarumo.

Kalbėjosi Juozas Vercinkevičius

Voruta. –  2006, rugpj. 19, p. 8.