Aida Vėželienė. Asmeninė nuotr.

Aida Vėželienė, www.voruta.lt

Lytinės aistros tenkinimo nusikaltimai tarp mokytojų, sporto trenerių, politikų, visuomenės veikėjų ir Šventojo Rašto tarnų – tai šokiruojančios temos, kurios sukrečia visuomenę kiekvieną kartą, kai išaiškėja nusikalstama veika, ypač kai kalbama apie vaikus ir jaunimą. Po pastarojo meto neregėto masto kunigų pedofilijos skandalo, drebinančio Bažnyčios, tikėjimo ir mūsų valstybės teisinę sistemą, artėjant naujiems mokslo metams ypač svarbu prisiminti, kokie saugikliai ir atrankos mechanizmai yra taikomi dirbantiems su vaikais.

Pedofilija kaip psichinis (arba psichikos ir elgesio) sutrikimas yra oficialiai apibrėžta ir klasifikuojama tarptautinėse medicinos bei psichiatrijos klasifikacijose, kuriomis vadovaujasi gydytojai, psichiatrai ir psichologai visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Pasauliniame standarte pedofilija priskiriama seksualinio pasirinkimo sutrikimams. Pedofilinis sutrikimas apibūdinamas kaip pasikartojantys, intensyvūs lytinį susijaudinimą sukeliantys fantazijų, potraukių ar elgesio reiškiniai, nukreipti į lytinę veiklą su 13 metų ar jaunesnio amžiaus vaikais. Remiantis klinikiniais kriterijais, šis sutrikimas diagnozuojamas tik tuomet, kai asmeniui yra ne mažiau kaip 16 metų ir jis yra bent 5 metais vyresnis už vaiką, kuris yra šių fantazijų ar elgesio objektas.

Teigiama, kad daugeliu atvejų suaugęs asmuo vaikui yra pažįstamas – tai gali būti šeimos narys, patėvis arba autoritetą turintis asmuo (pavyzdžiui, mokytojas, dvasininkas, treneris). Dauguma šį sutrikimą turinčių asmenų yra vyrai. Paplitimas nėra tiksliai žinomas, tačiau vertinama, kad tarptautiniu mastu jis siekia iki 3 procentų suaugusių vyrų populiacijos ir yra gerokai mažesnis tarp moterų. Potraukis gali būti nukreiptas į vienos arba daugiau nei vienos lyties vaikus ar paauglius. Lytinė veikla skirtingų valstybių teisinėse sistemose gali būti nusikaltimas, bet nebūtinai reiškia pedofilinį sutrikimą, o daugelis kultūrų pripažįsta lytinę veiklą, santuoką bei vaikų gimdymą jaunesniame amžiuje ir toleruoja didesnius amžiaus skirtumus tarp lytinių partnerių. Šiuos faktus ir klinikinius kriterijus išsamiai aprašo „Merck Manuals“ straipsnis „Pedophilic Disorder (Pedophilia)“ (liet. Pedofilinis sutrikimas (Pedofilija)).

Kaip pažymima interneto portalo „National Catholic Reporter“ publikacijoje „Seminarian screening aims to prevent abuse“ (liet. Kandidatų į dvasininkus atranka siekia užkirsti kelią išnaudojimui), JAV prieš pradedant dvasines studijas jaunuoliai atlieka išsamius testus. Jie apima psichologinę analizę, asmenybės bruožų vertinimą ir išsamius interviu su specialistais. Šiomis priemonėmis siekiama laiku pastebėti galimas emocines rizikas ar asmenybės ypatumus, galinčius trukdyti būsimam dvasininkui vykdyti atsakingą tarnystę, bei užkirsti kelią į kunigystę patekti asmenims, turintiems polinkį į nusikalstamą elgesį ar vaikų išnaudojimą. Nors jokia sistema negali suteikti šimtaprocentinės garantijos, šios atrankos priemonės tapo svarbia bažnytinės reformos dalimi, kuria siekiama apsaugoti visuomenę ir atkurti tikinčiųjų pasitikėjimą.

Kauno kunigų seminarijos bei Vilniaus arkivyskupijos duomenimis, kandidatai privalo pateikti visą pluoštą privalomų dokumentų. Į šį sąrašą įeina ranka rašytas prašymas rektoriui, vyskupo siuntimas, klebono bei kitų kunigų charakteristikos, autobiografija, Krikšto ir Sutvirtinimo pažymos, brandos atestatas, asmens tapatybės dokumento kopija, nuotraukos bei turimų mokslo laipsnių pažymos. Be šių dokumentų, būsimi seminaristai privalo pristatyti ir sveikatos pažymą (forma Nr. 086/a), kuri apima bendrąją fizinę asmens apžiūrą, jutimo organų ir neurologinę būklę, lėtinių ligų istoriją bei skiepų duomenis. Per stojamuosius egzaminus taip pat tikrinamas valstybinės kalbos mokėjimas, tikėjimo tiesų žinojimas bei bendras tinkamumas kunigiškajai tarnystei. Ar tai apima specialų psichologinį testą, pasakyti sunku.

Švietimo, ugdymo ir kitiems su vaikais dirbantiems asmenims Lietuvoje pagal galiojančius teisės aktus privaloma darbdaviui pateikti tiek fizinę sveikatą, tiek teisinį patikimumą įrodančius dokumentus. Jiems reikalinga sveikatos pažyma dėl darbo su vaikais (forma Nr. F047/a), apimanti gydytojų patikrinimą bei privalomą krūtinės ląstos radiologinį tyrimą, o maitinimo paslaugas teikiančiam personalui – ir asmens sveikatos knygelė (forma Nr. F048/a). Kartu su jomis būtina pateikti ir Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą) – Informatikos ir ryšių departamento išduodamą teisinį patvirtinimą iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, kad asmuo nėra teistas už nusikaltimus prieš vaikus.

Tačiau net ir periodinės sveikatos patikros bei teisiniai saugikliai neeliminuoja rizikos, kad į švietimo įstaigas pateks psichikos sutrikimų turintis asmuo. Oficialiuose registruose ir duomenų bazėse fiksuojami tik tie atvejai, kai žmogus yra oficialiai registruotas psichikos sveikatos centre arba jau patekęs į teisėsaugos akiratį, todėl dar nediagnozuoti sutrikimai patikrų metu dažnai lieka nepastebėti.

Statistika atskleidžia nerimą keliančius faktus: 2025 metais vaiko teisių gynėjai šalyje registravo 3929 smurto prieš vaikus atvejų, iš kurių 422 buvo susiję su seksualiniu smurtu.

Deja, tenka apgailestauti, kad nei popierinės sveikatos pažymos, nei formalūs teisiniai apribojimai ar skaitmeniniai QR kodai patys savaime neapsaugo visuomenės nuo nusikaltimų. Jie tėra pirminis apsauginis barjeras, žymintis asmenis, kurių praeityje užfiksuoti kriminaliniai nusikaltimai. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą seksualiniai nusikaltimai yra griežtai baudžiami: išžaginimas (149 str.) užtraukia laisvės atėmimą iki 15 metų, seksualinis prievartavimas (150 str.) – taip pat iki 15 metų, privertimas lytiškai santykiauti (151 str.) – laisvės atėmimą iki 8 metų, lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio apsisprendimo laisvę (151¹ straipsnis ) – laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 8 metų, seksualinis priekabiavimas prie priklausomo asmens (152 str.) – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą ar areštą, o jaunesnio negu 16 metų asmens viliojimas susitikimui ar išnaudojimui pornografijai (152¹ str.) – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Visgi saugumas priklauso nuo budrumo, bendruomenės pastabumo ir drąsos kalbėti. Tai instrumentai, galintys padėti apsaugoti mūsų visuomenės dalį – vaikus.

Šaltiniai:

 1. „Merck Manuals Professional Version“ straipsnis: Pedophilic Disorder (Pedophilia) – https://www.merckmanuals.com/professional/psychiatric-disorders/paraphilias-and-paraphilic-disorders/pedophilic-disorder

 2. Internetinio portalo „National Catholic Reporter“ straipsnis: Seminarian screening aims to prevent abuse (2012) – https://www.ncronline.org/news/accountability/seminarian-screening-aims-prevent-abuse

 3. Kauno kunigų seminarijos informacija stojantiesiems: Informacija stojantiesiems – https://kaunoseminarija.lt/info/

 4. Vilniaus arkiviskupijos / „Vilnensis“ pranešimas: Kunigų seminarija laukia naujų kandidatų – https://vilnensis.lt/kunigu-seminarija-laukia-nauju-kandidatu/

 5. Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų registras: Dėl sveikatos priežiūros paslaugų ir dokumentų – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.102647/YShesCGaLT

 6. Paramos vaikams centro (PVC) pranešimas: Ekspertai: seksualinis smurtas prieš vaikus Lietuvoje dažnai vis dar lieka nepastebėtas – https://pvc.lt/naujienos/ekspertai-seksualinis-smurtas-pries-vaikus-lietuvoje-daznai-vis-dar-lieka-nepastebetas/

 7. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas: Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamybei (IX skyrius) – https://www.infolex.lt/ta/66150