Freepik.com asociatyvi nuotrauka

Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt

– Ko esi toksai prislėgtas?

– Rūpi man tas intelektas,

Dirbtiniu kuris vadinas.

– Na, ir keistas tu vaikinas,

Kuogi tau dirbtinis kenktų?

– Kad pavojų daug sukeltų…

– Kuo labiau jisai ateisiąs,

Tuo daugiau darbų pakeisiąs.

Kaip dainavo Pupų Dėdė,

Dar per prieškarį surėdęs:

„Traktoriai laukus apars,

Orlaiviai sės grūdus,

Pailsės kumelaitė

Nuo darbų sukūdus.“

– Robotai linksmajam Dėdei

Negalėjo dar rūpėti.

– Nes nebuvo pavyzdžių,

Kaip dabar – akivaizdžių.

– Jų pasauly tik daugėja, –

Tokia mūsų epopėja.