Lietuvoje pastaraisiais metais stebimas tikras verslumo bumas. Remiantis „Registrų centro“ duomenimis, 2023 m. šalyje buvo įkurta daugiau nei 16 tūkst. naujų įmonių, iš jų didelę dalį steigė jauni, iki 35 metų amžiaus verslininkai.

Nors daugelis startuoja su nuosavomis santaupomis ar šeimos pagalba, netrukus susiduria su poreikiu skolintis – tiek apyvartinėms lėšoms, tiek investicijoms į plėtrą.

Jaunųjų verslininkų finansavimo poreikiai

Jaunų įmonių finansavimo poreikiai gana įvairūs: vieni ieško nedidelės paskolos keliems tūkstančiams eurų, kad galėtų įsigyti įrangą, kitiems prireikia dešimčių ar net šimtų tūkstančių eurų investicijoms.

Paskola verslui gali būti įvairi, skirtingo dydžio. Dažniausiai jaunieji verslininkai ieško:

• Apyvartinių lėšų paskolų, padedančių užtikrinti kasdienes įmonės išlaidas.
• Paskolų įrangai ir technologijoms, kurios leidžia greičiau įsitvirtinti rinkoje.
• Investicinių paskolų, skirtų plėtrai ar naujų padalinių atidarymui.
• Paskolų su turto įkeitimu, jei reikia didesnės sumos ilgesniam laikotarpiui.

Lietuvos banko duomenimis, 2023 m. įmonių paskolų portfelis siekė daugiau nei 10 mlrd. eurų. Didžioji dalis paskolų teko vidutinėms ir didelėms įmonėms, tačiau smulkusis verslas sudarė apie 20 % visų naujų paskolų.

Kredito unijos vien per 2023 m. verslui suteikė paskolų už daugiau nei 150 mln. eurų, o nemaža dalis šių lėšų atiteko smulkiems ir pradedantiesiems verslams.

Kodėl jauni verslininkai atsigręžia į kredito unijas?

Didieji bankai Lietuvoje paprastai skeptiškai žiūri į ką tik įkurtus verslus: reikalauja kelių metų finansinės istorijos, didelio nuosavo kapitalo, užtikrinimo priemonių. Tai tampa dideliu barjeru jaunajam verslui.

Čia išryškėja kredito unijų privalumai. „Pilies“ kredito unijos finansininkas Tomas pastebi:
„Jaunas verslas dažnai dar neturi įspūdingų balansų, tačiau turi idėją, komandą ir pirmuosius klientus. Mes vertiname tokias situacijas individualiai ir ieškome sprendimų, kaip padėti startuoti. Net ir kelių tūkstančių eurų paskola gali tapti tuo postūmiu, kuris leidžia verslui įsibėgėti.“

Kredito unijos pasižymi didesniu lankstumu, jos gali suteikti mažesnes paskolas, dažnai siūlo palankesnes sąlygas bendruomenės nariams, o sprendimus priima greičiau nei bankai.

Kokias paskolas renkasi dažniausiai?

Jaunieji verslininkai Lietuvoje dažniausiai renkasi smulkias paskolas nuo 5 000 iki 30 000 eurų. Šios lėšos naudojamos biurui įrengti, įrangai nusipirkti ar pirmiesiems projektams finansuoti. Kai verslas įsibėgėja, dažniau imamos investicinės paskolos virš 50 000 eurų, ypač gamybos, IT ar paslaugų sektoriuose.

„Pastaruoju metu pastebime, kad jauni verslininkai dažnai investuoja į technologijas ir e. prekybą. Tam reikia ne tik idėjos, bet ir kapitalo, pavyzdžiui, internetinei parduotuvei, sandėliavimo patalpoms ar reklamai. Tokiais atvejais kredito unijos paskolos tampa patogia starto priemone,“ – pasakoja Tomas.

Valstybės parama – papildomas instrumentas

Jauniesiems verslininkams verta nepamiršti, kad egzistuoja ir valstybės pagalba. Per „Invegos“ garantijų programas dalis paskolos rizikos prisiimama valstybės, todėl finansų įstaigoms lengviau suteikti kreditą. Tai ypač aktualu tiems, kurie neturi pakankamai užtikrinimo priemonių.

Naujos galimybės jauniems verslams

Didėjantis kredito unijų vaidmuo rodo, kad Lietuvos finansų rinka pamažu tampa draugiškesnė jaunam verslui. Nors tradiciniai bankai dažnai kelia aukštas karteles, kredito unijos mato vertę padėti verslininkams pirmuose žingsniuose.

Tai reiškia, kad jaunas verslas Lietuvoje šiandien turi daugiau šansų nei prieš dešimtmetį: kredito unijų lankstumas, valstybės garantijos ir auganti smulkiojo verslo rinka sudaro sąlygas ne tik svajoti apie savo įmonę, bet ir realiai ją įkurti bei auginti.