Asociatyvi Freepik nuotr.

Stresas yra natūrali žmogaus reakcija, su kuria daugiau ar mažiau susiduria kiekvienas. Kai žmogus patiria tam tikrus pokyčius bei iššūkius (stresorius), kūnas atsako fizinėmis arba psichinėmis reakcijomis, o taip ir pasireiškia stresas. Nors trumpalaikis stresas kartais padeda susikaupti ir išspręsti problemas, ilgalaikis nuolatinis stresas gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Kaip atpažinti, kad jūsų organizmą neigiamai veikia stresas? Štai 7 aiškūs požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.

1. Nemiga.

Stresas gali pasireikšti miego sutrikimais. Dėl streso bei įtampos, žmonėms tampa sunku atsipalaiduoti, tad gali tapti sunku užmigti. Per didelis stresas gali sukelti nemigą, kuri gali pasireikšti dažnais prabudimais naktį ar pernelyg ankstyvu atsikėlimu ryte. Miego sutrikimai dar labiau didina stresą, todėl, jog organizmas nusilpsta dėl miego trūkumo. Žmonės, susiduriantys su miego problemomis, gali skųstis susilpnėjusiu imunitetu, koncentracijos stoka, nuovargiu, depresyvia nuotaika. Geras miegas yra labai svarbus žmogaus organizmo atsigavimui ir bendros sveikatos palaikymui.

2. Dažni galvos skausmai.

Per didelis stresas gali pasireikšti ir fiziniais simptomais, pavyzdžiui: galvos skausmais. Žmonės, kurie susiduria su migrena, dažnai pastebi, jog didelis stresas išprovokuoja stiprius migrenos priepuolius. Stresas sukelia organizme įtampą ir sutrikdo nervų sistemos darbą, todėl galvos skausmai gali būti intensyvesni ir užsitęsti ilgiau nei įprastai.

3. Virškinimo problemos.

Funkciniai virškinimo trakto sutrikimai tam tikru gyvenimo momentu paveikia 35–70 % žmonių, o moterims pasireiškia dažniau nei vyrams. Dažnai virškinamojo trakto problemos atsiranda netikėtai ir neturi jokių akivaizdžių fizinių priežasčių. Tačiau žmonės, susiduriantys su virškinamojo trakto problemomis, dažnai skundžiasi tokiais simptomais, kaip pilvo pūtimas, skausmas, diskomfortas. Daugybė veiksnių – biologinių, psichologinių ir socialinių – prisideda prie funkcinio virškinimo trakto sutrikimo išsivystymo.

4. Odos problemos.

Stresas gali turėti reikšmingą įtaką odos būklei. Psichologinis stresas dažnai tampa dirgikliu, kuris sukelia ar pablogina įvairias odos problemas. Streso metu organizme padidėja kortizolio ir kitų streso hormonų lygis, dėl ko gali sutrikti odos apsauginė funkcija ir suintensyvėti uždegiminiai procesai. Be to, stresas gali paskatinti tokius elgesio modelius kaip odos kasymasis, plėšymas ar nuolatinis lietimas, o tai dar labiau pažeidžia odą ir gali sukelti infekcijas. Verta paminėti, kad odos problemos, atsiradusios dėl streso, gali sukelti emocinį diskomfortą ir sumažinti pasitikėjimą savimi. Tai sukuria uždarą psichologinio streso ratą – stresas pablogina odos būklę, o odos problemos savo ruožtu didina emocinę naštą. Toks ciklas gali tęstis ilgą laiką, jei nesiimama tinkamų priemonių. Norint suvaldyti šį užburtą ratą, svarbu ne tik tiesiogiai gydyti odos problemas, bet ir rūpintis emocine savijauta. Veiksmingi būdai mažinti streso įtaką odai gali būti atsipalaidavimo technikos (meditacija, kvėpavimo pratimai), fizinis aktyvumas, sveika mityba ir reguliarus poilsis. Taip pat pravartu pasikonsultuoti su dermatologu ar psichologu, kurie gali padėti rasti geriausius būdus, kaip spręsti tiek odos problemas, tiek streso valdymo iššūkius.

5. Chroniškas skausmas.

Stresas sukelia ne tik neigiamus psichologinius reiškinius, bet gali turėti įtakos ir fizinio skausmo atsiradimui. Žmonės, kurie yra jautresni stresoriams, dažnai skundžiasi lėtiniu skausmu, kurio priežastį tampa sunku nustatyti net gydytojams. Šis skausmas gali atsirasti įvairiose kūno vietose – dažniausiai nugaroje, kakle, pečiuose ar galvoje. Dažnai tokie pacientai jaučia nuolatinį maudimą, raumenų įtampą ar net deginantį skausmą, kuris nepraeina net pailsėjus ar išbandžius įprastas skausmo malšinimo priemones. Dėl to kartais klaidingai manoma, kad skausmo priežastis yra fizinė, nors iš tikrųjų ją gali lemti streso poveikis nervų sistemai. Gydytojams dažnai tenka susidurti su pacientais, kurie po daugybės tyrimų vis tiek lieka be aiškaus atsakymo, kodėl jie patiria skausmą. Tokiais atvejais labai svarbu ne tik simptomų gydymas, bet ir kompleksinis požiūris į stresą, nes tik sumažinus įtampą galima tikėtis skausmo palengvėjimo.

6. Susilpnėjusi imuninė sistema.

Kai patiriate stresą, jūsų kūnas pradeda gaminti daugiau kortizolio – streso hormono, kuris trumpuoju laikotarpiu gali padėti susidoroti su iššūkiais. Tačiau jei kortizolio kiekis organizme išlieka aukštas ilgą laiką dėl nuolatinio streso, tai gali turėti neigiamų pasekmių. Per didelis kortizolio kiekis gali sutrikdyti imuninę sistemą, skatinti uždegiminius procesus. Be to, dėl lėtinio streso organizme sumažėjo limfocitų, kurie padeda kovoti organizmui su infekcija, skaičius. Mažesnis limfocitų skaičius lemia didesnę riziką peršalti, užsikrėsti virusais, susirgti pūsleline.

7. Emociniai sutrikimai.

Ilgalaikis stresas gali neigiamai paveikti emocinę savijautą. Jis dažnai sukelia nerimą, nuotaikos svyravimus ir sumažina gebėjimą susidoroti su kasdienėmis situacijomis. Žmonės, patiriantys stiprų stresą, gali jausti bejėgiškumą, motyvacijos praradimą, nenorą bendrauti su aplinkiniais žmonėmis. Tai savo ruožtu dar labiau gilina stresą ir gali sukelti užburtą ratą, kai psichologinės problemos dar labiau stiprina fizinius simptomus. Dėl to labai svarbu laiku atpažinti emocinius sutrikimus ir kreiptis į specialistus.

Taigi, nors stresas tai natūrali mūsų organizmo reakcija į iššūkius, tačiau ilgalaikis ir nevaldomas stresas gali smarkiai pakenkti tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Jis pasireiškia įvairiais požymiais: nuo miego sutrikimų ir dažnų galvos skausmų iki virškinimo problemų, odos bėrimų, lėtinio skausmo, silpnos imuninės sistemos ir emocinių sutrikimų. Atpažindami šiuos požymius, galime laiku imtis priemonių streso valdymui, rūpintis savo sveikata ir gerove. Svarbu ne tik mažinti stresą, bet ir ieškoti profesionalios pagalbos, kai to reikia, kad išvengtume rimtesnių sveikatos problemų ir išlaikytume gyvenimo kokybę.