XIX amžiaus Vilniaus gyventojai. Pirkliai Fiorentiniai ir jų giminystės ryšiai

Autorius: Data: 2021-05-16 , 09:04 Spausdinti

XIX amžiaus Vilniaus gyventojai. Pirkliai Fiorentiniai ir jų giminystės ryšiai

Fiorentini Antanas. Dailininkas Jonas Rustemas. Lietuvos dailes muziejaus nuotr.

Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt

Vienas seniausių ir gražiausių antkapių Vilniaus Bernardinų kapinėse yra Pranciškaus Fiorentinio ir jo šeimos. Pranciškus Fiorentinis mirė XIX amžiaus pradžioje, 1813 m. sausio 7 d. Vilniuje, prabėgus vos trejiems metams nuo Bernardinų kapinių įkūrimo. Vaikai ir žmona ant Vilnelės šlaito jam pastatė gražų antkapį, kuriame iškaltos ir gimimo, ir mirties datos. Apskritai visų Fiorentinių gimimo ir mirties datos ant antkapių yra surašytos. Šiuo metu antkapiai restauruoti. Kadangi Pranciškaus Fiorentinio antkapis stovėjo Bernardinuose visą XIX amžių, to meto vilniečiai jį turėjo žinoti ir matyti pasivaikščiojimų metu.

Pranciškus Fiorentinis, kaip rašo Aelita Ambrulevičiutė, išsamiai nagrinėjusi Vilniaus pirklių dinastijas, į Vilnių atvyko XVIII amžiaus pabaigoje. Gimė jis 1759 m. sausio 2 d. Baltazaro Fiorentinio šeimoje, tikėtina, Borge, Venecijoje, iš kur kilusios Fiorentinių šaknys. Iš ten jie išvyko į Lenkijos karalystę, kur Pranciškus vedė lenkaitę Teklę Solovską, gimusią 1772 m. rugsėjo 11 d. Varšuvoje. Su žmona jis pasirinko gyvenimui Vilniaus miestą. 1795 m. gyventojų surašyme Fiorentinių šeima įrašyta pirklių sąraše, nurodyta, jog jie kilmingi (bajorai). Tuo metu jie turėjo sulaukę dviejų sūnų – penkiamečio Petro ir dvimečio Juozapo Pranciškaus bei septynmetės dukters Dorotės. Namuose, šv. Jonų gatvėje, Fiorentiniai laikė dvi tarnaites – jaunutę šešiolikos metų Kotryną, kilusią iš Ašmenos apskrities bei keturiasdešimtmetę Teresę, atvykusią iš Gardino. Matyt tarnaitės padėjo Pranciškaus Fiorentinio žmonai namų ūkyje.

Būtent, 1795 m. Pranciškus Fiorentinis užsirašė į pirklių luomą. Vilniuje jis įsteigė garsius prekybos namus ir prekybos firmą. Juos pamini ir Gabrielė Giunterytė – Puzinienė knygoje „Vilniuje ir Lietuvos dvaruose” pasakodama, jog „Paryžietiškų pirštinaičių, kvepalų, bižuterijos, bronzos dirbinių, krištolo ir įvairiausių smulkmenų dovanoti draugams vardinių išvakarėse būdavo skubama pas Fiorentinį, tuo metu pas jį vienintelis įėjimas buvo iš kampo, o iš gatvės jau kvepėjo daili krautuvė, kurioje visada buvo galima sutikti ką nors iš elegantiško pasaulio” (Gabrielė Giunterytė-Puzinienė omenyje turi Pranciškaus Fiorentinio sūnų Antaną).  Kaip rašo Aelita Ambrulevičiūtė, 1798 m. Pranciškus Fiorentinis trečiojoje pirklių gildijoje registravo 2015 rublių kapitalą. Tuo metu pirklys prekiavo parfumerija. Taip pat šaltiniuose rašoma, jog name Didžiosios ir Švarco gatvių kampe nuo 1787 m. daugiau kaip šimtmetį veikė viena garsiausių Vilniuje italų Fiorentinių šeimos galanterijos parduotuvė, savininkai gyveno tame pačiame name (šaltinis – https://www.lndm.lt/didzioji-gatve/konstantino-sirvydo-skveras/).

Su žmona Tekle Pranciškus Fiorentinis susilaukė ir daugiau vaikų. Sūnus Antanas Baltazaras gimė 1798 m. gegužės 23 d., buvo krikštytas du kartus – iš karto po gimimo vandeniu, po metų pilnu krikštu. 1800 metais nuosavame name Fiorentiniai susilaukė sūnaus Jono Pranciškaus, 1803 metų žiemą jiems gimė  duktė Izabelė Pranciška, 1805 m. – duktė Marija Juzefa, kuri, kaip ir vyresnioji Dorotė mirė vaikystėje. 1806 metais Fiorentiniai susilaukė sūnaus Leopoldo Aleksandro, kurio krikštatėviai – vyresnysis brolis Juozapas bei Teresė Hermanova.

Ko gero dar iki tėvo Pranciškaus mirties žuvo (ar mirė) vyriausiasis Fiorentinių sūnus Petras, kuris tarnavo Napoleono kariuomenėje (tokie duomenys apie jo tarnybą kariuomenėje pateikti Vidos Girinkienės knygoje “Bernardinų kapinės 1810-2010)”). Po Pranciškaus Fiorentinio mirties verslo reikalus perėmė jo žmona Teklė. Ji prekiavo graviūromis, kvepalais ir galanterija. Verslą plėtojo ne visi Fiorentinių sūnūs. Pvz., Jonas Pranciškus tapo gydytoju, šeimos nesukūrė, mirė Fiorentinių name Didžiojoje gatvėje 1866 metais. Palaidotas bendroje Fiorentinių šeimos kapavietėje. Jam pastatytas atskiras paminklas. Kitas sūnus Antanas Baltazaras plėtojo tėvo verslą. Jis prekiavo šilku, vilna, kitomis galanterijos prekėmis. 1821 m. vasario 16 d. Vilniuje jis susituokė su Kotryna Novomeiska. Novomeiskių giminės atstovus yra aprašęs Stanislovas Moravskis Vilniaus laikotarpio prisiminimuose. Antanas ir Kotryna Fiorentiniai bičiuliavosi su dailininku profesoriumi Jonu Rustemu, šis buvo ne vieno jų vaiko krikštatėviu ir yra nutapęs abiejų Fiorentinių Antano ir Kotrynos iš Novomeiskių portretus. Tuo po metų po santuokos Fiorentiniai susilaukė dukters Teklės Kamilos, kuri 1841 m. sausio 14 d. Vilniuje, šv. Jonų bažnyčioje ištekėjo už Rudolfo Romerio, sūnaus Teodoro Romerio ir Teofilijos Sakalauskaitės Romerienės. 1823 m. Antanui ir Kotrynai Fiorentiniams gimė sūnus Vladislovas Antanas, kurį pakrikštijo profesorius Jonas Rustemas, o krikštamote tapo Teresė Gut. Ji buvo vaistininko Jurgio Guto žmona, kilusi iš Fišerių šeimos. Gutai turėjo namą Pilies gatvėje, pats Jurgis Gutas buvo atklydęs iš Prūsijos. Jurgio ir Teresės Gutų ne vieno Vilniuje gimusio vaiko krikštamote buvo tapusi Teklė Fiorentini. Nors Gutai vaikų susilaukė dar iki 1800 m., tačiau krikštijo juos po dvidešimties metų šv. Jonų bažnyčioje iškilmingais krikštais.

Kotryna iš Novomeiskių Fiorentini. Dailininkas Jonas Rustemas. Lietuvos dailes muziejaus nuotr.

Fiorentinių Antano ir Kotrynos iš Novomeiskių sūnus Vladislovas taip pat tęsė senelio Pranciškaus verslo tradicijas. Jis prekiavo muzikos instrumentais, odos, fasjanso ir porceliano gaminiais, medžioklės ir kelionių daiktais, parfumerija bei daugybe kitų prekių. 1860 m. rugsėjo 8 d. Vilniuje, šv. Jonų bažnyčioje Vladislovas susituokė su Marija Ona Popovaite, pirklio Vasilijaus Popovo dukterimi. Tokiu būdu susijungė dvi Vilniaus pirklių dinastijos. Pirkliai Vasilijus ir Aleksandras Popovai į Vilnių buvo atvykę šiek tiek vėliau nei Fiorentiniai.

Vladislovas Fiorentinis nugyveno Vilniuje gana ilgą amžių, mirė jis būdamas 90 metų amžiaus, t.y. 1914 m. Palaidotas bendroje Fiorentinių šeimos kapavietėje. Jo mirties metrike vaikai nenurodyti. Kapavietėje palaidota ir jo žmona Ona Popovaitė. Jo brolis Stanislovas taip pat plėtojo šeimos verslą, tačiau šeimos sukūręs nebuvo. Jis mirė Didžiojoje gatvėje stovėjusiame Fiorentinių name gana anksti, vos 35 metų amžiaus nuo džiovos.

Fiorentiniu šeimos antkapis Bernardinų kapinėse

Antano ir Kotrynos Fiorentinių dukterų Eugenijos Reginos, Elenos Anielos ir Emilijos likimai kol kas nežinomi. Jauniausias Antano ir Kotrynos sūnus Jonas Viktoras Leopoldas gimė 1831 metais, jau po senelės Teklės mirties. Varšuvietė Teklė Solovska Fiorentini mirė 1829 m. tuoj po šv. Kalėdų. Jai epitafija iškalta pagrindiniame Fiorentinių šeimos antkapyje.

Jauniausias Teklės ir Pranciškaus sūnus Leopoldas Aleksandras, gimęs 1806 metais,  tapo medicinos mokslų daktaru. Jis Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje 1834 m. rugsėjo 8 d. susituokė su Aleksandra Savickaite. Jo ir savickaitės sūnus Liudvikas 1864 m. vedė Vilniaus universiteto medicinos profesoriaus Rudolfo Guzė dukterį Mariją. Rudolfas Guzė, kilęs iš Minsko, 1820-1825 metais Vilniaus universitete studijavo mediciną ir 1830 m. apsigynė daktaro disertaciją tema „De placenta praevia”. Kovojo su choleros epidemija Smolensko srityje. Vėliau dirbo Vilniuje, dėstė Vilniaus kunigų seminarijoje, priklausė medikų draugijai. Guzė buvo nusipirkęs Marijos ir Jurgio Šlapelių namą Pilies gatvėje.

Viena Leopoldo ir Marijos Guzė Fiorentinių dukterų Aleksandra Irena Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje 1889 m. vasario 21 d. susituokė su našliu Teodoru Vincentu Vitoldu Matusevičiumi. Šaltiniuose rašoma, jog 1894 m. Fiorentiniai kartu su Teodoru Matusevičiumi Didžiojoje g. nuosavame name turėjo galanterijos parduotuvę, vyno rūsį ir pirštinių dirbtuvę, metinė apyvarta siekė 50 000 rublių.

Fiorentinio Stanislavo antkapis

Kol kas nėra aišku, kodėl Bernardinų kapinėse esančioje Fiorentinių šeimos kapavietėje (ji aptverta) palaidoti ir Horbačevskiai Anupras, Karolis Bonaventūra bei jo žmona Antanina, užgimusi Paulavičiūte. Giminystės ryšio į praeitį kaip ir neaptikta. Anupras Horbačevskis, sūnus Antano buvo vedęs Anelę Veržbickaitę. Karolis Bonaventūra ir Ona Horbačevskiai turėjo dvi dukteris, kurių viena buvo ištekėjusi už Bokčianskio. Fiorentinių kapavietėje palaidotas ir Adomas Valickis, miręs 1885 metais. Jis buvo vedęs Onos Popovaitės Fiorentini seserį Mariją, pirklio Vasilijaus Popovo dukterį.

Epitafija Pranciskui Fiorentiniui

Straipsnis paremtas surinkta informacija iš Vilniaus bažnyčių metrikų knygų.

Naudota literatūra:

Aelita Ambrulevičiūtė. Vilniaus pirkliai XIX amžiuje: statusas, veikla, galimybės, Vilnius:Vilniaus universiteto leidykla, 2016.

Vida Girininkienė. Bernardinų kapinės 1810-2010. Vilnius: Versus Aureus, 2010;

Stanislovas Moravskis. Keleri mano jaunystės metai Vilniuje. Vilnius: Mintis: 1994;

Gabrielė Giunterytė-Puzinienė. Vilniuje ir Lietuvos dvaruose: 1815-1843 metų dienoraštis. Vilnius: Tyto alba, 2018;

1795 m. Vilniaus gyventojų surašymo duomenys, Lietuvos valstybės archyvas, fondas 515, apyrašas 15, bylos 1-3ª;

Vilniaus bažnyčių metrikinių knygų įrašai;

Fiorentinių šeimos kapų, esančių Bernardinų kapinėse Vilniuje, antkapių įrašai.

 

Istorija Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Randakevičienė Irma , , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra