XIX a. Vilniaus ir Abromiškių bei Dembinos dvarų gyventojai Kolovratai – de Raesai ir jų giminystės ryšiai

Autorius: Data: 2021-08-15 , 06:32 Spausdinti

XIX a. Vilniaus ir Abromiškių bei Dembinos dvarų gyventojai Kolovratai – de Raesai ir jų giminystės ryšiai

Rachelės de Raes-Romerienės portretas. Dailininkas nežinomas, inventorinis numeris RKM D 47, Rokiškio krašto muziejus

Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt

De Raesų (de Raes) pavardė pirmiausiai asocijuojasi su Rachele de Raes-Romeriene, Trakų pataurininkio Pranciškaus de Raeso ir Juditos Jelenskytės dukra, Dembinos dvaro (Trakų apskritis) paveldėtoja, Vilniaus burmistro bei masonų ložės „Uolusis lietuvis“ magistro, Šubravcų draugijos nario ir Vilniaus gubernijos bajorų maršalo, Daugirdiškių, Antazavės ir kitų dvarų bei namo Vilniuje savininko Mykolo Juozapo Romerio žmona (žymiojo teisininko Mykolo Romerio promočiute).

Gabrielė Giunterytė-Puzinienė savo prisiminimuose „Vilniuje ir Lietuvos dvaruose” rašė, jog Romerių namas stovėjo toliau nuo pagrindinių gatvių, turėjo erdvų kiemą su sodu, kuris leidosi link Safianikų (buv. Tymo, dab. Maironio g.). Šiame name Romeriai gyvendavo žiemomis, vasaras leisdavo rezidencijose, dažniausiai Dembinos dvare, skendėjusiame gėlynuose, stovėjusiame 8 km nuo Vievio.

Jaukiai ir šiltai Dembinos dvaro buitis aprašyta prof. Tamaros Bairašauskaitės knygoje „Mykolas Juozapas Romeris (1778-1853)”: „Laiką, skirtą namų ir dvaro ūkiui, keitė pasivaikščiojimai, maudynės, medžioklė ir vistas, giminių bei kaimynų lankymas, bendros pramogos, sekmadienio mišios Vievio bažnyčioje, į kurią suvažiuodavo aplinkiniai dvarininkai, po mišių – giminės pietūs Dembinoje, arbatėlė Abromiškėse.”  Romerių šeima Dembinoje praleido didžiausią gyvenimo dalį, tačiau, kaip minėta, vėlyvų rudenių metu jie sugrįždavo į Vinių. Pati Rachelė de Raes-Romerienė gimė 1783 m. rugsėjo 22 d. netoliese Dembinos stovėjusiame Abromiškų dvare, kuris taip pat priklausė de Raesams. Rachelės vienintelis brolis Ignotas Henrikas Antanas Aleksandras gimė jau Dembinos dvare 1785 m. birželio 3 d. ir buvo pakrikštytas Kietaviškių bažnyčioje. Jo krikštamote tapo teta Konstancija de Raes, tėvo brolio Roberto Kazimiero žmona.

Istoriniuose šaltiniuose rašoma, jog de Raes giminė kilo iš Kolovratų, kurie buvo susigiminiavę su Čekijos ir Liuksemburgo karaliais bei kunigaikščiais ir išgarsėjo Habsburgų Čekijoje valdymo metais kaip užėmę daug valstybinių postų. Teigiama, jog šios giminės ištakos yra tokios gilios, jog jos nėra užfiksuotos jokiuose išlikusiuose Čekijos istoriniuose dokumentuose. Tik kelios legendos, pasakotos istorikų Bohuslavo Balbino ir Františeko Palackio, byloja apie šios giminės kilmę.  Dinastijos įkūrėju laikomas Albrechtas Vyresnysis iš Kolovrato kaimo, nuo kurio ir kildinama pavardė. Būdamas Karolio IV žmonos Onos etmonu ir dvaro maršalu jis paminėtas 1347 m. istoriniuose dokumentuose, kai buvo parduota Rožmitalo pilis. Albrechtas Vyresnysis buvo vedęs tris kartus ir turėjo aštuonis vaikus, iš kurių šeši buvo sūnūs, pratęsę Kolovratų giminę. 1373 m. Albrechtas Kolovratas įkūrė Augustinų vienuolyną, kuriame vėliau jis pats buvo palaidotas.

 

De Raesų giminės herbas iš Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomos bylos LVIA f. 391, ap. 1, b. 993

Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomoje byloje (LVIA f. 391, ap. 1, b. 993) minimas Gotfrydas Kolovratas – de Raes giminės pradininkas.

Minėtoje byloje rašoma, jog 1640 -1642 m. į Lietuvą iš Liuksemburgo (Lotaringijos) karalystės atvyko Henrikas Kolovratas de Raesas ir apsigyveno Abiejų Tautų Respublikoje. Jis įgijo turto, t.y. dvarus prie Minsko, Rykantuose bei Trakų vaivadijoje ir su žmona susilaukė trijų sūnų: Stanislovo, Jono ir Kazimiero bei aštuonių dukterų. Jo sūnus Kazimieras de Raesas vedė Feliciją Eismontaitę ir taip pat susilaukė trijų vyriškos giminės palikuonių: dvivardžio Juozapo Mykolo, Tado ir Antano. De Raesų Henriko ir jo palikuonių giminystės schema yra nurodyta ir Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomoje byloje f. 394, ap. 4, b. 2406.

Išskirtinas Juozapas Mykolas de Raesas, kuris gyveno Lietuvoje ir susilaukė palikuonių. Juozapas Mykolas de Raesas buvo Trakų žemės teisėjas, bajorijos deputatas į Seimą, kaip santuokos su Ona Karpyte kraitį XVIII a. įgijo Abromiškių dvarą, pastatytą Abrahamo Poniatovskio. Teigiama, jog Raesų valdymo metais, dvaras suklestėjo: buvo rekonstruoti rūmai, iškastas tvenkinys, parkas užsodintas sodu, dvare buvo rengiami pokyliai, vaidinimai.

Juozapo Mykolo ir Onos de Raesų duktė Felicija gimė apie 1742 metus. Ji suaugusi ištekėjo už Juozapo Senkevičiaus (Sienkevičiaus). Tik neaišku, ar minėta mergaitė gimė Abromiškių dvare. Jaunesnė jos sesutė Brigita 1745 m. gegužę jau tikrai gimė minėtame dvare (jos krikšto metrikas įrašytas Kietaviškių bažnyčios metrikinėse knygose). Brigitos krikštatėviais tapo Antanas de Raesas, Trakų teisininkas bei Felicija Karpienė. Brigita de Raes 1763 m. sausio 16 d. Kietaviškių bažnyčioje susituokė su Ignotu Kučevskiu. Santuokoje liudijo Jonas Chreptavičius, Naugarduko kaštelionas, kuris Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje po Loreto altoriumi buvo įrengęs savo šeimos mauzoliejų. Šioje kapavietėje kaštelionas palaidojo tris savo šeimos moteris: tetą, žmoną ir dukterį. Apie tai liudija juodo marmuro lenta su epitafija, įmūryta rytinėje bažnyčios pusėje, žvelgiant iš Pilies gatvės pusės. Jonas Chreptavičius kartu su žmona Ona Romeryte-Chreptavičiene taip pat Leonardu Pociejumi ir Kristina Karpiene pakrikštijo 1747 m. rugpjūčio 24 d. Abromiškių dvare gimusį Juozapo Mykolo ir Onos de Raesų sūnų trivardį Pranciškų Simforijoną Baltramiejų, jau minėtos Rachelės de Raes Romerienės tėvą ir Dembinos dvaro įkūrėją. Paminėtina, jog 1746 m. birželio 12 d. Abromiškių dvare de Raesams gimė dar vienas sūnus Robertas Kazimieras, kurio krikštynose dalyvavo visa puokštė didikų: ir Aleksandras Pociejus, kunigaikštienė Karolina Radvilienė, ir kunigaikštis Stanislovas Radvila, Ona Pociejienė. 1748 m. gruodžio 22 d. de Raesai Abromiškių dvare susilaukė sūnaus Tomo Vincento, o 1750 m. sausio 17 d. – sūnaus Henriko Tadeušo Ignacijaus.

 

Vilhelmas de Raesas. Nežinomas Lietuvos XIX a. I p. dailininkas. Inventorinis numeris LNDM T 280, Lietuvos nacionalinis muziejus

Panašu, jog Abromiškių dvaras de Raesams buvo laimingas. Duktė Antanina Liutgarda šiame dvare gimė 1754 m. liepos 22 d., suaugusi ji ištekėjo už Juozapo Eitmino, duktė Marija Cezarija Abromiškių dvare gimė 1756 m. gruodžio 28 d., suaugusi ištekėjo už Juozapo Borevičiaus, duktė Eremencijana gimė 1759 m. gruodžio 22 d., suaugusi ištekėjo už Trakų teisėjų sūnaus Tadeušo Tanskio. Jos krikštynose figūruoja Ona Chlusevičiūtė, kuri, tikėtina, buvo Henriko Kolovrato de Raeso sūnaus Jono vienintelės dukters, ištekėjusios už Stanislovo Valavičiaus, vėliau už Chlusevičiaus, palikuonė.

Visos Juozapo Mykolo de Raeso dukterys ir jų vyrai išvardinti minėtoje Lietuvos valstybės istorijos archyvo byloje (LVIA f. 391, ap. 1, b. 993).

Juozapo Mykolo de Raeso sūnus Tadeušas de Raesas suaugęs ėjo Trakų vaivadijos liustratoriaus pareigas, 1776 m. buvo kandidatas nuo Trakų į Tribunolą, ėjo žemės teisėjo paeigas, turėjo generolo laipsnį, buvo vedęs Kauno pavieto teisėjo dukterį Barborą.  Jis minimas ir Kietaviškių 1795 m. gyventojų surašymo duomenyse.

Kaip minėta, Mykolo Juozapo de Raeso sūnus Pranciškus įkūrė Dembinos dvarą (palivarką), atskyręs jį nuo Abromiškių dvaro. 1770 m. lapkričio 21 d. Abromiškių dvare mirė tėvas Mykolas Juozapas, tuomet Dembinos dvarą valdė Pranciškus, o Abromiškių – galbūt ir Pranciškus ir jo brolis Robertas Kazimieras. 1799 m. Abromiškių dvare susituokė Mykolas Juozapas Romeris bei Rachelė de Raes (Pranciškaus duktė). Nuotakai tuo metu buvo nepilni šešiolika metų, kaip rašoma prof. Tamaros Bairašauskaitės knygoje apie Mykolą Juozapą Romerį, našlaujanti, sunkiai serganti Rachelės motina Judita Jelenskytė skubėjo pasirūpinti vienturtės dukters likimu. Sūnus Henrikas jau buvo miręs.

Mykolo Juozapo de Raeso sūnus Robertas Kazimieras (Pranciškaus brolis) 1778 m. vedė Konstanciją Oranietę (Oranską) ir savo vaikus krikštijo Vilniuje. Šaltiniuose jis minimas kaip ėjęs Trakų žemės teismo prezidento pareigas, taip pat buvo Targovicos konfederacijos maršalu nuo Trakų pavieto.

Vilniaus bažnyčių metrikinėse knygose teko aptikti šešių Roberto Kazimiero de Raeso ir jo žmonos Konstancijos vaikų krikštynų metrikus. Įdomu, jog sūnaus Aleksandro Liudviko Kazimiero krikštynose dalyvavo kunigaikštis Čartoriskis. Paminėtina, jog Čartoriskių pavardė Vilniaus metrikinėse knygose itin reta. Vieno Roberto Kazimiero vaiko krikštamote pabuvo senelė Ona Karpytė, taip pat vaikus krikštijo Trakų teísmo teisėjai Žilinskiai.

Abromiškių dvaras – nuotraukos šaltinis vikipedija

Šaltiniuose minima, jog pilnametystės sulaukė tik vienas Roberto Kazimiero de Raeso sūnus Vilhelmas (gimęs 1787 m.) ir trys jo dukterys: Ona, Aleksandra ir Salomėja. Kiti vaikai mirė kūdikystėje. Būtent, Vilhelmas de Raesas išlikęs vienintelis Raesų vyriškosios linijos palikuonis vėliau puoselėjo Abromiškių dvarą, pritaikė jį kultūriniam gyvenimui. Sabališkėse jis pradėjo statyti Raesų koplyčią – mauzoliejų, pradžioje numatytą kaip varpinę.

Vilhelmo duktė Kazimiera 1840 m. liepos 4 d. Kietaviškių bažnyčioje susituokė su grafu Pranciškumi Steponu Juozapu Broel-Pliateriu, Šateikių ir Vilkėnų dvarų paveldėtoju, Vilkėnų vandens malūno statytoju. Poros santuokoje dalyvavo Mykolas Juozapas Romeris bei grafas Stanislovas Tiškevičius. Nuo 1840 metų Abromiškių dvaras atiteko Pliateriams kaip jaunosios kraitis. Trakų apskrities maršalas Vilhelmas de Raesas mirė 1854 m. balandžio 16 d. Vilniuje nuo apopleksijos ir buvo palaidotas Sabališkių kapinėse įrengtoje de Raesų koplyčioje šalia prieš du metus mirusios žmonos. Šioje koplyčioje palaidota ir keletas Broel-Pliaterių. Vilhelmas de Raesas paliko tik vienintelę dukterį Kazimierą. Vilhelmo pusseserė Rachelė de Raes Romerienė mirė po metų, t.y. 1855 m. gegužės 20 d. ir buvo palaidota šalia vyro Romerių giminės koplyčioje Trakų  Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčioje.

Straipsnio autorė dėkoja Arnoldui Janavičiui už Vilhelmo de Raeso kapavietės vietos patikslinimą.

Naudota literatūra:

Tamara Bairašauskaitė. Mykolas Juozapas Romeris (1778-1853). Bajoro viešoji ir privati erdvės XIX a. pirmojoje pusėje. Vilnius, 2011. ISBN 978-9955-847-40-3;

Romeriai Lietuvoje XVIII-XX a. Mokslinių straipsnių rinkinys, parengė dr. Jolanta Širkaitė, Kultūros filosofijos ir meno institutas, 2008, ISBN 978-9955-808-06-4;

Romer, Eugeniusz. Mykolas Juozapas Römeris. 1800–1815 // Livonijos ir Lietuvos Römerių giminės istorija. –Vilnius, 2009;

Kasper Niesiecki. Herbarz Polski, wyd. J.N. Bobrowicz, Lipsk 1839-1845. herb Raes (t. 8 s. 83-84);

Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego, t. 2, Województwo trockie XIV-XVIII wiek, pod redakcją Andrzeja Rachuby, Warszawa 2009;

Raminta Česnauskaitė. De Raesų ir Broel-Pliaterių šeimų koplyčia-mauzoliejus Sabališkių kapinėse. „Elektrėnų kronika“.  https://www.kronika.lt/de-raesu-ir-broel-pliateriu-seimu-koplycia-mauzoliejus-sabaliskiu-kapinese/;

Rūta Janonienė. Römerių namai Bokšto gatvėje Edvardo Mato Römerio gyvenime ir kūryboje. https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/menotyra/article/download/4240/3230?inline=1;

Stanislav Varenov. Šv. Jonų bažnyčios rūsiuose prikelta legendinių 36 pranciškonų kankinių istorija. VU žurnalas „Spectrum“, 2019; https://www.bernardinai.lt/2019-10-21-sv-jonu-baznycios-rusiuose-prikelta-legendiniu-36-pranciskonu-kankiniu-istorija/;

Gabrielė Giunterytė-Puzinienė. Vilniuje ir Lietuvos dvaruose. 1815–1843 metų dienoraštis. Vilnius: Tyto alba, 2016. ISBN 978-609-466-292-8;

House of Kolowrat history. kolowrat.cz/en, http://www.kolowrat.cz/en;

Lisauskaitė Birutė. Abromiškių dvaro sodyba. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2007, p. 256–259; http://www.atl.lt/2007/256-259.pdf;

Abromiškės. Interneto svetainės „Vilnijos vartai” pateikta informacija. https://www.vilnijosvartai.lt/vietoves/abromiskes/

Lietuvos valstybės istorijos archyve saugoma genealoginė byla – LVIA f. 391, ap. 1, b. 993;

Lietuvos valstybės istorijos archyve saugoma genealoginė byla – f. 394, ap. 4, b. 2406;

Rachelės de Raes krikšto metrikas 1783 m., Kietaviškių bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1783 m. (LVIA f. 604, ap. 11, b. 12); Ignoto Henriko Antano Aleksandro de Raes krikšto metrikas 1785 m., Kietaviškių bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1785 m. (LVIA f. 604, ap. 11, b. 12); Rachelės de Raes ir Mykolo Juozapo Romerio santuokos metrikas, Kietaviškių bažnyčios RKB santuokos metrikų knyga 1799 m. (LVIA f. 604, ap. 13, b. 96); Felicijos de Raes ir Juozapo Senkevičiaus santuokos metrikas 1762 m. Kietaviškių bažnyčios RKB santuokos metrikų knyga 1762 m. (LVIA f. 604, ap. 11, b. 12); Brigitos de Raes krikšto metrikas 1745 m., Kietaviškių bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1745 m. (LVIA f. 604, ap. 11, b. 12); Brigitos de Raes ir Ignoto Kučevskio santuokos metrikas 1763 m. (LVIA f. 604, ap. 11, b. 12), Kietaviškių bažnyčios RKB santuokos metrikų knyga 1763 m. (LVIA f. 604, ap. 11, b. 12); Roberto Kazimiero de Raes krikšto metrikas 1746 m., Kietaviškių bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1746 m. (LVIA f. 604, ap. 11, b. 12); Pranciškaus Simforijono Baltramiejaus de Raes krikšto metrikas 1747 m., Kietaviškių bažnyčios RKB gimo metrikų knyga 1747 m. (LVIA f. 604, ap. 11, b. 12); Tomo Vincento de Raes krikšto metrikas 1748 m., Kietaviškių bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1748 m. (LVIA f. 604, ap. 11, b. 12); Henriko Tadeušo Ignacijaus de Raes krikšto metrikas 1750 m., Kietaviškių bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1750 m. (LVIA f. 604, ap. 11, b. 12); Antaninos Liutgardos de Raes krikšto metrikas 1754 m., Kietaviškių bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1754 m. (LVIA f. 604, ap. 11, b. 12); Antaninos Liutgardos de Raes ir Juozapo Eitmino santuokos metrikas 1772 m., Kietaviškių bažnyčios RKB santuokos metrikų knyga 1772 m. (LVIA f. 604, ap. 11, b. 12); Marijos Cezarijos de Raes krikšto metrikas 1756 m. Kietaviškių bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1756 m. (LVIA f. 604, ap. 11, b. 12); Marijos Cezarijos de Raes ir Juozapo Borevičiaus santuokos metrikas 1773 m. Kietaviškių bažnyčios RKB santuokos metrikų knyga 1773 m. (LVIA f. 604, ap. 11, b. 12); Eremencijanos de Raes krikšto metrikas 1759 m., Kietaviškių bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1759 m. (LVIA f. 604, ap. 11, b. 12); Eremencijanos de Raes ir Tadeušo Tanskio santuokos metrikas  1781 m., Kietaviškių bažnyčios RKB santuokos metrikų knyga 1781 m. (LVIA f. 604, ap. 11, b. 12); Mykolo Juozapo de Raes mirties metrikas 1770 m., Kietaviškių bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1770 m. (LVIA f. 604, ap. 11, b. 12); Aleksandro Kazimiero Liudviko de Raes krikšto metrikas, Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1775-1792 m. (LVIA f. 604, ap. 10, b. 13); Salomėjos Siuzanos Marijos de Raes krikšto metrikas 1781 m., Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1775-1792 m. (LVIA f. 604, ap. 10, b. 13); Pranciškos Mikalinos de Raes krikšto metrikas 1785 m., Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1775-1792 m. (LVIA f. 604, ap. 10, b. 13); Vincento Mikalojaus Gofrydo de Raes krikšto metrikas 1786 m. (LVIA f. 604, ap. 10, b. 13), Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1775-1792 m. (LVIA f. 604, ap. 10, b. 13); Deklanos Fridrichos Honoratos krikšto metrikas 1790 m., Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1775-1792 m. (LVIA f. 604, ap. 10, b. 13); Hermenegildos Praxedos Karolinos de Raes krikšto metrikas 1792 m., Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1775-1792 m. (LVIA f. 604, ap. 10, b. 13); Onos Karpytės de Raes mirties metrikas 1804 m., Kietaviškių bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1802-1818 m. (LVIA f. 604, ap. 10, b. 188); Kazimieros Konstancijos Anastasijos de Raes krikšto metrikas 1817 m., Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1815-1830 m. (LVIA f. 604, ap. 10, b. 240); Kazimieros Konstancijos Anastasijos de Raes ir Pranciškaus Stepono Juozapo Broel-Pliaterio santuokos metrikas 1840 m., Kietaviškių bažnyčios RKB santuokos metrikų knyga 1840 m. (LVIA f. 604, ap. 38, b. 69-71); Antaninos de Raes mirties metrikas 1852 m. Kietaviškių bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1852 m. (LVIA f. 604, ap. 38, b. 85); Vilhelmo de Raeso mirties metrikas 1854 m., Kietaviškių bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1854 m. (LVIA f. 604, ap. 38, b. 89).

 

Autoriai Dvarai Herbai Istorija Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Randakevičienė Irma , , , , , , , , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra