Virginijus Savukynas. Kaip rusėnai gynė Lietuvos laisvę
Autorius: Voruta Data: 2014-11-04 , 10:31 Spausdinti
Tie, kas važiuoja pro Merkinę, rekomenduoju sustoti. Ir ne tik pasižiūrėti į namą, kur mirė Vaza. Ir ne tik prisiminti gražią legendą: kai Vladislovas Vaza pajuto, jog mirs, paprašė jį išnešti į aikštę, kad paprasti žmonės pamatytų, kaip karaliai miršta. Pavažiavus į kalnelį, aplenkus sovietinių karių kapus ir vis dar stovintį sovietinio kareivio su automatu skulptūrą, važiuojant kapinių link, patenki prie pastatytų kryžių partizanams.
Būtent šioje vietoje buvo užkasti nukankintų ir nužudytų partizanų kūnai. Po to buvo padarytas stadionas, kad kiekvieną dieną maži vaikai bėgiotų ant nukankintų žmonių kaulų. Gal buvo tokių vaikų, kurie bėgiojo ant savo tėvo kaulų. Kas žino.
Dabar ten kryžiai. Artimieji juos pastatė savo žuvusiems tėvams, broliams, dėdėms. Yra ir vienas paprastas kryžius, ant kurio užrašyta – „Baltarusiui Vasiai“. Nežinau, kas jis buvo, tik suprantu, kad jis kovojo kartu su Lietuvos partizanais. Tikriausiai ne jo artimieji jam pastatė kryžių, o jį atsimenantys žmonės.
Tai ne vienintelis pavyzdys, kai baltarusis ar rusas kovojo Lietuvos partizanų gretose. Buvo ir rusų, kurie suprato, kad komunizmas yra didžiausias žmonijos priešas. Ir jie padėjo savo galvas kovodami su NKVD, stribais. Nedaug, bet buvo.
Ir tai yra sena tradicija. Tikriausiai nuo Mindaugo laikų, kai jo karo vadu buvo Eustatijus Konstantinovičius, bėglys iš Riazanės. Galime prisiminti ir Žalgirio mūšyje besikovusius Smolensko pulkus.
Ir, be abejo, Lietuvos didvyrį Konstantiną Ostrogiškį, kuriam turime būti dėkingi už pergalę prie Oršos. Būtent jis pastatė dvi cerkves Vilniuje, tuo prisidėdamas prie stačiatikių gerovės. Įdomu ir tai, kad tuo metu Vilniaus mieste jau nebuvo leidžiama statyti naujų cerkvių. Tačiau Žygimantas Senasis suprato tikėjimo reikalus. Prieš mūšį melsdamasis Ostrogiškis pažadėjo, kad pergalės atveju jis pastatys naujas cerkves. Ir Lietuvos valdovas, pats būdamas kataliku, leido tai padaryti. Ar galime surasti geresnį pilietiškumo pavyzdį?
Lietuvos istorijoje tai nėra išimtis. Prisiminkime Zubovus. Platonas Zubovas buvo Lietuvos ir Lenkijos padalijimo architektas. Už tai gavo iš imperatorienės gavo gausybę dvarų Lietuvoje. Tačiau jo palikuoniai slėpė knygnešius savo dvare, platino lietuvišką spaudą, tarpukario Lietuvoje padėjo vykdyti Smetonai užsienio politiką. Ir galiausiai būtent Zubovų šeima išsaugojo Kauno sporto halės architektą Anatolijų Rozembliumą per holokaustą. Kur dar atrastume didesnius Lietuvos patriotus?
Apie Sąjūdžio laikotarpiu Lietuvos rusų didžiulį įnašą į Lietuvos nepriklausomybę net nekalbėsiu. Tai akivaizdu.
Lietuvos rusėnai, rusai ne kartą, ir ne du kovojo dėl Lietuvos. Ir kovojo prieš tą pačią Rusiją. Jie pasirinko savo tėvyne ne stipresnę, bet silpnesnę pusę, nors, akivaizdu, kad jie turėjo ir kitų išeičių. Gal jų nebuvo dauguma, tačiau jų tikrai buvo. Ir jie yra sektini pavyzdžiai ne tik Lietuvos rusams, bet ir Lietuvos lietuviams.
Kodėl pasakoju šias istorijas? Šiandien vis labiau siekiama sukiršinti Lietuvos rusus su likusiais Lietuvos piliečiais. Lietuvos rusams įnirtingai peršamas sovietinis pasaulio modelis. Tačiau iš tikrųjų Lietuvos rusai turi gausybę pavyzdžių, į kuriuos gali orientuotis. Nereikia žiūrėti į Putino Kremlių, jei nori išlikti rusu. Pasakojant šias istorijas mokyklose, galbūt nekiltų noras jaunuoliams važiuoti į sukarintas ir agresyvios ideologijos persunktas stovyklas svetimose šalyse. Ir pagaliau būtų užkirstas kelias galimam supriešinimui ir sukiršinimui, kaip kad nutiko su Lietuvos lenkais.
Štai kodėl taip svarbu prisiminti rusėnus, rusus, kurie kovojo už Lietuvos laisvę.
Nuotraukos šaltinis – tvdb.lt
Komentarai
Naujienos
-
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl Princo Filipo mirties
-
Skaitytojus artėjančių šv. Velykų proga sveikina pirmasis 2021 m. „Vorutos“ numeris!
-
Sveikinimai „Vorutos“ žurnalo vyr. redaktoriui Juozui Vercinkevičiui 80-ies metų jubiliejaus proga
-
Dažnėjantys neurologiniai susirgimai – karantino pasekmė?
-
Česlovas Iškauskas. Kai pagieža keičia kompetenciją… (Replika Povilui Gyliui)
Lietuva
-
Vienas tyrimas padeda atmesti aibę galvos svaigimo priežasčių
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
-
Nuo kitos savaitės duris atvers valstybės archyvų skaityklos, atnaujinamas ir fizinis asmenų aptarnavimas
-
Muzikologė Karina Firkavičiūtė: „Jaučiuosi dvigubai turtingesnė kultūriškai“
-
Jobst Bittner knyga „Tylos uždanga“ – jautri nacių kareivio sūnaus išpažintis
Istorija
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
-
Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas
-
Dr.Valdas Selenis. Didysis Vilniaus seimas ir jo reikšmė po 115 metų
-
Apie Vytautą Modzeliauską – pirmąjį Semeliškių valsčiaus tarybos pirmininką
-
Vladas Terleckas. Katynės žudynių istorijos lietuviški puslapiai
Kultūra
-
Nestandartiniai sprendimai = saugus menas Molėtuose
-
Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje
-
Muzikologė Karina Firkavičiūtė: „Jaučiuosi dvigubai turtingesnė kultūriškai“
-
A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
-
Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį, V. Leonavičienė: „Reikia gyventi be baimių“
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
-
A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
-
Gediminas Kazėnas. Vilniaus rajono savivaldybė stokoja ambicijų. II dalis
-
Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas
-
Kun. dr. Valdas Aušra. PLB XVI Seimo nepaprastajai sesijai pasibaigus
Religija
-
Panevėžio Marijos Legionas su viltimi žvelgia Į karantiną ir ieško naujų veiklos iššūkių
-
2021 m. – kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Taupymas Vatikane: mažinamos vyresniųjų algos
-
Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė atgimsta vietos bendruomenės dėka
-
Judėjos dykumos urvai vis dar pateikia netikėtumų
Renginiai
-
Vievio mėgėjų meno kolektyvai – virtualiuose renginiuose
-
Apie garbųjį Šilokarčemos pilietį dr. Hugo Šojų
-
Jaunieji talentai sako „Ačiū tau, Lietuva“ ir kartu šįvakar su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru dovanoja koncertą
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ bus įteikti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas
Susiję straipsniai
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
~ Istorija, Lietuva
2021-04-10, 09:50
-
Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas
~ Istorija, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-04-06, 08:55
-
Dr.Valdas Selenis. Didysis Vilniaus seimas ir jo reikšmė po 115 metų
~ Istorija, Rusijos istorija, Rusijos okupacija, Rytų Lietuva
2021-04-04, 15:43
-
Apie Vytautą Modzeliauską – pirmąjį Semeliškių valsčiaus tarybos pirmininką
~ Istorija, Jencius-Butautas Viktoras, Lietuva, Rytų Lietuva
2021-04-03, 11:10
-
Vladas Terleckas. Katynės žudynių istorijos lietuviški puslapiai
~ Antrasis pasaulinis karas, Europa, Istorija, Lietuva - Baltarusija, Terleckas Vladas
2021-04-01, 10:49