Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. KAM/G.Maksimovicz-Alkema nuotr.

www.voruta.lt

„Okupantai nužudė Juozą Lukšą, bet tik nuo mūsų pačių priklauso ar sugebėsime apsaugoti jo garbingą atminimą. Šiandien visa tai, ką mums paliko Juozas Lukša-Daumantas, yra mūsų rankose. Šie palikimai mus įpareigoja pasakoti apie rezistencinės kovos istoriją taip, kaip ją matė pats Juozas-Lukša Daumantas“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, antradienį dalyvaudamas Juozo Lukšos-Daumanto skvero atidarymo ceremonijoje Vilniuje.

Minint Juozo Lukšos-Daumanto 100-ąsias gimimo metines, Vilniaus Apkasų ir Tuskulėnų gatvių sankirtoje atidarytas šio partizano vardo skveras. Netoli naujojo J. Lukšos-Daumanto vardą gavusio skvero Žirmūnuose veikė partizanų štabas, kuriame dažnai lankydavosi pats J. Lukša-Daumantas.

„Vila buvo gana erdvi. Pirmame aukšte du butai po keturis kambarius, o pastogėje dar buvo nepabaigtos įrengti mansardos patalpos. Vienas didesnis butas buvo man paskirtas, o kitame turėjo įsikurti nuo pavasario kažkoks Erelio pažįstamas Kadišius“ – savo prisiminimuose apie visai netoli atidaryto skvero veikusį partizanų štabą yra rašęs pats J. Lukša Daumantas.

Pasak ministro A. Anušausko, su J. Lukša siejama ne tik ši vieta, bet ir daugybė pačių įdomiausių istorijų, kurios pateko į Lietuvos partizanų istorijos aukso fondą: prasiveržimas pro geležinę uždangą, grįžimas į Lietuvą pačiu nepalankiausiu metu, agentų demaskavimas ir partizanų vadų išgelbėjimas nuo išdavystės.

„Ne veltui Juozas Lukša-Daumantas Prancūzijoje buvo vadinamas Adomu Mickevičiumi. Jis rašė laiškus, prisiminimus, kurie ne tik šiandien, bet ir tuomet buvo itin vertingi rezistencinės kovos atminimo ženklai. Jo rašyti laiškai ir atsiminimai išeivijoje tapo pirmaisiais ir svarbiausiais šaltiniais apie partizaninį pasipriešinimą. Už jo išskirtines savybes ir nuopelnus rezistenciniam judėjimui – partizano nekentė okupantai, kurie nepaprastai džiaugėsi sunaikinę vieną iškiliausių mūsų rezistencijos dalyvių“, – sakė A. Anušauskas.

„Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Todėl džiaugdamasis Vilniaus miesto iniciatyva pavadinti šį skverą Juozo Lukšos-Daumanto vardu sveikinu visus čia susirinkusius šia ir Lietuvos kariuomenės dienos proga, ir raginu nesustoti, nes mūsų visų pareiga pasakoti istoriją ateities kartoms“, – pridūrė ministras.